EKONOMIKA
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai neteisėtai skyrė per 1 milijoną litų biudžeto lėšų prabangiems trakėnų veislės žirgams išlaikyti, nustatė Valstybės kontrolė. Ministerija teisinasi saugojusi labai vertingą genofondą ir neigia pažeidusi įstatymus. Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip ŽŪM valdo ir naudoja valstybės lėšas, nustatė reikšmingų pažeidimų ir surašė sprendimą, kuriuo žemės ūkio ministras įpareigojamas traukti atsakomybėn įstatymus pažeidusius savo pavaldinius ir išieškoti valstybei padarytą turtinę žalą. Valstybės auditoriai nustatė, kad ŽŪM netinkamai paskirstė ir panaudojo lėšas su žirgų genetinių išteklių išsaugojimu susijusiai veiklai – per 2,5 mln. litų biudžeto lėšų žirgynams skirta nepagrindus lėšų poreikio ekonominiais skaičiavimais. Kaip „Respublikai“ sakė Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, nėra net žinoma, kiek kainuoja išlaikyti vieną žirgą. RESPUBLIKA
Atgaivintas, buvęs „Marvos“ žirgynas masina įtakingus žmones. Jau kuris laikas jo reikalais aktyviai domisi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Vadovaujant jos vyrui, žirgynas buvo uždarytas. Didžiulių nuostolių savivaldybei nešusį ir dėl to prieš šešerius metus uždarytą „Marvos“ žirgyną antram gyvenimui prikėlęs Algimantas Stankevičius Kauno politikus įtikino, kad šis objektas gali gyvuoti ir be savivaldybės paramos. Savo lėšomis apgriuvusius pastatus sutvarkęs ir vaikus į žirgyną grąžinęs verslininkas reikalingas ne visiems. Buvusio „Marvos“ žirgyno direktoriaus Edmundo Margevičiaus žmona Seimo narė V.V.Margevičienė ėmėsi žygių, kad A.Stankevičius būtų išspirtas iš žirgyno. „Galiu lažintis, kad po penkerių metų čia apskritai neliks žirgų ir veikla bus pakeista“,- prognozavo ji. KAUNO DIENA
FINANSAI
„Sekundės“ banko aferas žmonės pamiršo per sekundę. Sėkmingai toliau įsiveliama ne tik į greitųjų kreditų žabangas, bet ir į finansines piramides. Siekdami finansinės gerovės ar norintys laikinai ją pagerinti žmonės dažniau nukenčia nei pasipelno. Tad iš kur atsiranda naivuolių, brukančių viso gyvenimo santaupas aferistams? Naujausiomis žiniomis, Lietuvos bankas, įtardamas sistemą „Gold Line International“ dėl neteisėtos veiklos ir pinigų viliojimo iš Lietuvos gyventojų, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ar kitaip užkardyti galbūt nusikalstamą jos veiklą. VAKARO ŽINIOS
PASLAUGOS
Praėjusiais mokslo metais kasdien po obuolį, kriaušę, apelsiną ar bananą nemokamai gaudavę pradinių klasių mokinukai šiemet jais galės mėgautis vos tris kartus per savaitę. Ir tik nuo lapkričio. Mat apsižiūrėta, kad lėšų nemokamai dalijamiems vaisiams praėjusiais mokslo metais išleista kur kas daugiau, nei buvo numatyta pagal Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą programą. LIETUVOS ŽINIOS
VERSLAS
Verslininkų teigimu, turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių ir milijardines pajamas generuojančių ūkio šakų, tačiau nesulaukia deramo valdžios dėmesio. Kalbinti Palangos ir Neringos verslininkai aiškina, kad jei meteorologinės sąlygos būtų buvusios nors šiek tiek geresnės, šių metų vasara būtų galėjusi konkuruoti su pernykšte. „Šiuo metu vyksta rinkiminė kampanija, atrodo, kad tokiu metu politikai turėtų žarstyti pažadus. Tik ar girdėjote, kad kuris nors jų kalbėtų apie turizmą?“ – juokiasi Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė. „Per pastaruosius trejus metus mokesčiai viešbučiams keitėsi net penkis kartus. Kaip įmanoma dirbti ir konkuruoti tokiomis sąlygomis?“ – retoriškai klausia LVRA vadovė. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Klaipėdoje galų gale pajudėjo gerokai dėl įvairių priežasčių užsitęsęs Mumlaukio ežero valymo projektas. Kol virė ginčai dėl darbų kainos, projektas pabrango maždaug penktadaliu milijono. Šiemet planuojama atlikti apie 30 proc. visų suplanuotų darbų. Šis vandens telkinys jau turėjo būti išvalytas kur kas anksčiau – projekto pradžia numatyta ankstyvą 2009-ųjų pavasarį, tačiau po darbų vykdytojo pasirinkimo konkurso, kurį laimėjo įmonė „Hidrum“, rezultatai buvo panaikinti, liepta rengti naują. Ežero tvarkymo darbams koją kišo ne tik užginčytos viešųjų pirkimų procedūros, bet ir kai kurie Klaipėdos politikai. Pavyzdžiui, šį pavasarį Tarybos narys Algirdas Grublys pareiškė, kad derėtų nesikišti į natūralius procesus ir telkinio nevalyti. VAKARŲ EKSPRESAS
Nors kol kas nukirstos dar tik pirmosios grikių pradalgės, jau dabar aišku, kad vasaros pradžioje žarstytos prognozės subliūško – grikių derlius Lietuvoje bus perpus mažesnis, nei tikėtasi prieš juos sėjant. Grikių augintojų laukia rekordai. Tokios optimistinės prognozės liejosi vasaros pradžioje. Tačiau didžiulius lūkesčius lietus seniai priplakė prie žemės. „Šiemet grikių derlius prastas. Nepasiteisino ankstyva grikių sėja. Geriau jie derėjo tiktai tuose žemės plotuose, kuriuos apsėjome vėliau”, – kalbėjo ūkininkas Gvidas Simonavičius. Dzūkams supirkėjai Lenkijoje patrauklūs ne tik todėl, kad moka šiek tiek brangiau: jie patys atvažiuoja parsivežti grūdų, todėl bendrovei netenka mokėti už transportą. Be to, lenkai atsiskaito iš karto, sumokėdami tiek, kiek sutarta. O Lietuvos perdirbėjai, pasak ūkininkų, gerokai priekabesni. Jiems ir viena kita grikiuose užsilikusi šiukšlė nepatinka, ir didesnis drėgnumas kliudo. Visa tai apkarpo ir supirkimo kainą. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ