ENERGETIKA
Po daugiamečio brangimo pagaliau atpigo malkos, krito akmens anglių kaina, tačiau gerokai pabrango gamtinės dujos. Pasak Utenos miškų urėdijos urėdo Stasio Kvedaro, šiemet kubinis metras malkų atpigo 20-30 litų. Trečios kategorijos baltalksnio, eglės, pušies, blindės malkos be pridėtinės vertės mokesčio Utenos miškų urėdijoje kainuoja tik 53 litus už 1 kub.m. Antros kategorijos juodalksnio, pušies malkos pardavinėjamos po 70 litų, o pačios brangiausios pirmarūšės uosinės ir beržinės nesiekia 100 litų. 2011 metų rudenį pačios perkamiausios trečios ir antros kategorijos malkos buvo pabrangusios iki 88-93 litų už kub. m, o uosinių ir beržinių kietmetris be PVM urėdijose būdavo pardavinėjamas po 138 litus. Akmens anglių pardavėjai šia kuro rūšimi besidominčius pirkėjus gundo sakydami, kad reikia paskubėti pirkti, kol anglys atpigusios, esą artėjant žiemai kaina kils, o durpių pusbrikečių, kurie yra gerokai kaitresni už malkas ir dega tris kartus ilgiau, tona kainuoja 300 litų. Durpių pusbriketis tinka visur, kur yra kietojo kuro katilai ar malkomis kūrenamos krosnys. Šiuos pusbrikečius gamina vienintelė Lietuvoje bendrovė „Durpeta“.
Tuo tarpu smarkiai pabrangusios dujos varo žmones į neviltį. Panevėžietė Dovilė, gyvenanti renovuotame, gamtinėmis dujomis šildomame 130 kv.m name, negali susitaikyti su tokiu žvėrišku gamtinių dujų pabrangimu. „Pernai už kubą mokėjome po 1,75 lito, dabar jau po 2,20, – sako moteris. – Per mėnesį sunaudojame 600 kub.m dujų, taigi viso namo šildymas per mėnesį kainuos jau 1 320 litų. Nors dirbame abu su vyru, tokios išlaidos mums per didelės. Teks užsukti radiatorius antrame namo aukšte“. Panevėžietė tvirtina pastebinti, kad gamtinių dujų kokybė yra pablogėjusi. „Dujos dabar orinės, katilas net ošia, o kambariuose vis tiek vėsu“, – stebisi Dovilė. Bendrovės „Viktauga“ generalinis direktorius Mindaugas Vidzėnas tvirtina, kad įsirengti ant stogo saulės kolektorių kainuoja 15-20 tūkst. litų, tačiau per metus jis generuoja tiek energijos, kad investicijos atsiperka per kokius penkerius metus, o kolektoriaus naudojimo laikas – mažiausiai 15 metų. Įsirengti geoterminį šildymą kainuoja apie 30 tūkst. litų ir tam reikia didesnio žemės sklypo. Be to, toks šildymas taip greitai neatsiperka. „Ilgai brangusios malkos atpigo“. RESPUBLIKA
Į uždarą posėdį dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų pardavimo ketvirtadienį susirinkę miesto tarybos nariai netikėtai sužinojo, kad „Gazpromas“ nebėra elektrinės šeimininkas. Ne vienas politikas posėdį pavadino bergždžiu reikalu. Prieš uždarą Kauno miesto tarybos posėdį, kurį inicijavo didžiausia miesto taryboje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, žadėta, kad politikai susipažins su KTE akcijų pardavimo sąlygomis, išreikš savo nuomonę ir užduos klausimus suinteresuotų pusių atstovams. Tačiau prasidėjus posėdžiui, tarp miesto tarybos narių nuvilnijo žinia, kad elektrinės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis jau pasirašyta, o KTE savininku derėtų vadinti ne „Gazpromą“, o „Clement Power Venture“. „Galima sakyti, kad taip, bet aš negaliu tokios informacijos oficialiai atskleisti. Yra tam tikri konfidencialumo susitarimai. Palaukite, kol viskas bus įregistruota Registrų centre“, – į „Kauno dienos“ klausimą, ar akcijų pardavimas įvykęs, atsakė posėdyje dalyvavęs „Clement Power Venture“ akcininkas Rimandas Stonys.
A. Kupčinsko tvirtinimu, per vakarykštį posėdį išsiderėta daugiau, nei „Kauno energijos“ valdybai pavyko per 2 mėnesius. R. Stonys sutiko pakeisti dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, tačiau teigė jokių savo bendrovei nepalankių nuolaidų nepadaręs. Kauno tarybos nariai ketvirtadienį taip pat pritarė protokoliniam sprendimui atšaukti neįtikusius „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos narius. „Būtent valdyba siekė, kad išliktų monopolis,nesiderėjo dėl jo panaikinimo“, – rėžė A. Kupčinskas. Jam pritaręs opozicijos atstovas Visvaldas Matijošaitis taip pat sakė manąs, kad valdyba galėjo išsiderėti miestui geresnes sąlygas. Tuo tarpu R. Stonys teigė manantis, kad „Kauno energijos“ valdyba išsiderėjo viską, ką buvo galima išsiderėti. „Mes nusileidome maksimaliai“, – sakė R. Stonys. Jo tikinimu, Kaune šilumą galima atpiginti ketvirtadaliu. „Clement Power Venture“ į biokuro katilus žada investuoti apie 70 mln. litų. Nauji katilai gali pradėti veikti 2015 m. vasarą. „Elektrinė jau parduota“. KAUNO DIENA
Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pirkėjas sutiko įvykdyti miesto mero Andriaus Kupčinsko užgaidas, bet jau dabar aišku, kad gyventojų sąskaitoms už šildymą tai neturės įtakos. „Jie numovė mums paskutines kelnes“, – apie derybas su Kauno savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ valdyba kalbėjo JAV bendrovės „Clement Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys. Taip verslininkas komentavo Kauno mero konservatoriaus A. Kupčinsko pareiškimus, esą derybose nebuvo pasiekta visų tikslų. A. Kupčinskas nepraleido progos pasigirti laimėjimais, tačiau pripažino, kad miestas artimiausiu metu be KTE niekaip neišsivers. Įstatymas įpareigoja savivaldybes pirkti pigiausią šilumą. Todėl nors pagal naująjį susitarimą šilumos tiekimo monopolio Kaune neliks nuo 2013-ųjų, R. Stonys gali būti ramus – dar porą metų niekas kitas negalės tiekti kauniečiams reikiamo kiekio pigesnės šilumos. Praėjusį šildymo sezoną „Kauno energija“ iš KTE pirko net 96 proc. sunaudotos šilumos energijos. Šiemet skaičius bus panašus. „Triukšmo – daug, bet šiluma Kaunui nepigs“. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Penkiose savivaldybėse nuo metų pradžios vykdomas piniginės socialinės paramos skyrimo bandomasis projektas apgaudinėjančius valstybę užspeitė į kampą. Akmenės, Raseinių, Panevėžio, Šilalės ir Radviliškio rajonų savivaldybės įrodė, kad socialinę sritį tvarkyti sugeba geriau, nei problemų iš esmės spręsti negebėdavusi centrinė valdžia. Visose 5 eksperimentinėse savivaldybėse jau per pirmą šių metų pusmetį pašalpų gavėjų sumažėjo 10,7 proc. Nudžiugino ir mažesnės išlaidos socialinei paramai. Eksperimentinėse savivaldybėse socialinėms pašalpoms mokėti lėšų išleista 15,5 proc. mažiau. Išlaidos nuo 25,9 mln. litų sumažėjo iki 21,9 mln. Raseinių rajono savivaldybė per rugpjūtį sutaupė 418 tūkst. litų, o nuo metų pradžios – net 2,5 mln. Paramos gavėjų gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo tikrinimas, nepasitikėjimas vien „popieriuose“ pateikta informacija apsamanojusią socialinę sritį padarė skaidresnę. Aiškėja neįtikėtini valstybės apgaudinėjimo, piktnaudžiavimo mastai. Apmaudu, kad sukčiautojai tik stabdomi, išverčiami iš šiltų ratų, tačiau neteisėtai gautos socialinės pašalpos neišieškomos, nors įstatyme tokia galimybė yra numatyta.
Eksperimentas penkiose savivaldybėse atskleidė, kad iš valstybės biudžeto daugelį metų nestabdomi sėmė ir pelnėsi nemažai skurstančiais apsimetusių turtingų žmonių. Panevėžyje viena neva skurstanti ir pašalpas gaunanti šeima statėsi namą, poilsiavo užsienio šalyse ir net samdė namų tvarkytoją, nes turėjo nuosavą verslą. Eksperimento penkiose savivaldybėse naudą visuomenė jau pajuto. Akmenėje prie seniūnijų esančios tarybos pačios sprendžia, kur panaudoti sutaupytus pinigus. Dalis lėšų jau išleista vaikų žaidimų aikštelėms prie daugiabučių įrengti, planuojama statyti stoteles mokyklinių autobusiukų laukiantiems kaimų vaikams. Sunkiausią eksperimento naštą tempė socialiniai darbuotojai, tačiau nuoširdus jų darbas nenuėjo perniek. 6 Akmenės savivaldybės darbuotojai per pusę metų aplankė daugiau kaip 700 butų, tikrindami prašytojų buitį, atlaikė didžiulę įtampą ir priekaištų laviną, todėl užsidirbo didesnius atlyginimus. Atlyginimai padidinti ir kitose savivaldybėse. „Iš ko gyventi – pašalpų ar darbo?“ RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Praėjus 5 mėnesiams po to, kai buvo nugriautas Klaipėdos uosto akvatorijoje esantis hidrotechninis deviacinis įrenginys Nr. 007, susitarta dėl jo iškėlimo. Tai Uosto direkcijai kainuos apie ketvirtį mln. litų. Šis įrenginys išgarsėjo kaip privati nuosavybė, „netikėtai“ atsiradusi uosto vidury, nors pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus uosto infrastruktūros objektai negalėjo būti privatizuojami. Kai jis pradėjo trukdyti saugiai laivybai ir būsimo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybai, paaiškėjo, jog jį 2002 m. aukcione iš UAB Laivybos pasaugų centro už 100 litų varžytinėse, kuriose buvo parduodamos ir kanceliarijos prekės, nusipirko buvusio direkcijos juristo Sauliaus Trečekausko žmona Aurelija Trečekauskienė. Tada kilo skandalas, prasidėjo teismai. Visą tą laiką nugriauta Klaipėdos „įžymybė“, sverianti 260 tonų, gulėjo uosto akvatorijoje, 9,5 m gylyje. Pagaliau Uosto direkcija susiderėjo dėl stulpo pašalinimo iš įplaukos kanalo. Įrenginio iškėlimo darbai, kurie Uosto direkcijai kainuos per 250 tūkst. litų, turės būti atlikti per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Vėliau bus priimtas sprendimas jį sunaikinti. „Trečekauskų stulpą kels iš dugno“. VAKARŲ EKSPRESAS
Sostinės maršrutiniai mikroautobusai ir toliau veža keleivius už 3,5 lito. Tokia kaina išliks mažiausiai iki rugsėjo 12-osios, kai rinksis Vilniaus miesto taryba, kuri vienintelė gali priimti sprendimą sumažinti kainas. Tuo tarpu privatūs maršrutiniai autobusai jau veža nebe už 3,5 lito, o už 2. Tiesa, leidimo tam privačių įmonių vadovai negavo, kainas sumažino savavališkai, mat ir savivaldybės autobusais iki Naujųjų metų galima bus važiuoti už 2 litus, jei bilietas bus perkamas spaudos kioske. Vilniečiams ir sostinės svečiams ir toliau sunku suvokti, kas darosi miesto viešajame transporte. „Senų kainų niekas negrąžino. Privatūs autobusai už du litus veža savavališkai. Bet jie savivaliauja todėl, kad ir savivaldybės viešasis transportas savivaliauja. Kainas gali nustatyti tik miesto taryba. O mes turime popierių, kad „mikriukai“ turi vežti už 3,5 lito, privatūs autobusai – už 2,5-3,5 lito. Mes savavališkai kainų nedrįsome mažinti, todėl patiriame didelių nuostolių ir keleivių pasipiktinimą. Kas gi važiuos, pavyzdžiui, 5 maršruto „mikriuku“ iš Santariškių į stotį už 3,5 lito, kai po minutės atvažiuosiančiu autobusu galima važiuoti už 2 litus?“ – klausė bendrovės „Transrevis“, teikiančios vežimo maršrutiniais mikroautobusais paslaugas, direktorius Vladas Dapkus.
Jis piktinosi, kad savivaldybė su privačiais vežėjais konkuruoja nesąžiningai: iš pradžių miesto taryba pastariesiems padidino kainas, nors jie tam prieštaravo, o paskui net be tarybos sprendimo nuspręsta iki Naujųjų metų grąžinti į apyvartą bilietus savivaldybės autobusams bei troleibusams po 2 litus. „Patys sau bilietus atsipigino be tarybos sprendimo, o mums esą gali tik tokiu atveju, jei taryba pritars. Bet ji rinksis tik rugsėjo 12-ąją. Tai kokia čia konkurencija? Savivalė, o ne konkurencija“, – piktinosi V. Dapkus. Bendrovės „Kolegita“, kuri teikia vežimo privačiais autobusais paslaugas, vadovas Vidas Barvidas neslėpė, kad įmonė savivaliauja. „Mes savavališkai įvedėme 2 litų kainą, nes iki rugsėjo 12-osios neišgyventume. Mums liepta vežti už 3,5 lito. Bet juk tada su mumis niekas nevažiuotų. O savivaldybės autobusams leista vežti už 2 litus. Taip negalima“, – pastebėjo V. Barvidas. Pasak viešojo transporto sritį kuruojančio sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, „juridiškai ką nors pakeisti galime tik tarybos sprendimu – rugsėjo 12-ąją taip ir bus padaryta“. „Vežėjai Vilniaus politikams paskelbė karą“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ