EKONOMIKA
Atsiskaitydama su bankrutavusio banko klientais Vyriausybė metė 4 mlrd. litų skolintų lėšų, tačiau jų susigrąžinimu, pasirodo, rūpinasi jokia atsakomybe nesaistomi žmonės. Žinia, kad nei „Snoro“ kreditorių komitete šalies interesams atstovaujanti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IIDF), nei jos laikinoji direktorė Aurelija Mažintienė už savo veiksmus nėra juridiškai atsakingi, vakar nustebino net į Seimo Audito komiteto posėdį iškviestą finansų ministrę Ingridą Šimonytę. „Po ilgų diskusijų I.Šimonytė sutiko, kad būtina skubiai taisyti IIDF įstatus, nes ir pati ministrė nustebo, kad šiandien toje įmonėje niekas už nieką neatsako,“- „Respublikai“ sakė L.Graužinienė. RESPUBLIKA
Rekordinis šių metų grūdų derlius lietuvių negelbės. Priešingai – dėl pasaulinio grūdų brangimo Lietuvoje maisto produktų kainos taip pat gali didėti. Ūkininkai skelbia, kad dėl pabrangusių pašarų brangiau kainuos kiaušiniai ir mėsa. Nors pasaulyje trūksta grūdų, Lietuvoje jų derlius šiemet rekordinis. Kodėl ir čia brangsta grūdai? “ Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis sako, kad kai kurių pašarų kaina per šią vasarą padidėjo net pusantro karto. „Lietuva nėra uždara valstybė. Ji – Pasaulio prekybos organizacijos narė, o grūdai – tarptautinės vertės auksas, nes yra naudojami ir maistui, ir pašarams. Pasaulio rinkoje kainos yra sukilusios. Koks verslininkas neparduos brangiau, jei gali tai padaryti?“ – kalbėjo jis. Vištos ir vėl dės auksinius kiaušinius. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Nusilenkti branduoliniam milžinui prie Baltijos rusai Lietuvą įtikinėja ir gražiuoju, ir pareikšdami, jog mūsų šalies energetinė nepriklausomybė tėra mitas. Tai užvakar išgirdo „Lietuvos rytas“. Kaliningrado srityje, maždaug 10 kilometrų nuo Lietuvos valstybinės sienos, verda darbas. Pirmąjį Baltijos AE bloką ketinama paleisti 2017 metais. Visagino AE, jei viskas sklandžiai vyks, statybos turėtų būti baigtos ne anksčiau kaip 2020-aisiais. Bet ir Rusija turi galvosūkių: kaip parduoti perteklinę energiją, kurios neišvengiamai atsiras, kai vienintelė jungtis su Vakarais, vaizdžiai tariant, tėra du laidai? Į Kaliningradą atvykusius Lietuvos žurnalistus AE statybos užsakovo koncerno „Rosatom“ atstovai beveik primygtinai ragino spausti mūsų šalies Vyriausybę, kad ji nebesispyriotų, surengtų viešuosius svarstymus dėl statomos Baltijos AE poveikio aplinkai. Bet racionalius rusų argumentus atmiešė irzlūs pareiškimai, kad energetinė nepriklausomybė esą tik lietuvių politikų svaičiojimai, labiausiai kenkiantys pačiai Lietuvai. Šiuo metu Baltijos AE žadama statyti du 1120 MW galingumo blokus. Pagal projektą jau po penkerių metų pradės veikti dviejų kontūrų reaktorius VVER-1200, kuris, rusai tikina, daug saugesnis už sumontuotą Japonijos Fukušimos elektrinėje. Pirmasis blokas daugiausia skirtas Kaliningrado sričiai aprūpinti. Sritis sparčiai vystosi ir čia susidarė elektros energijos deficitas. Laikinai einančio Baltijos AE direktoriaus pareigas Aleksandro Guliajevo teigimu, dabar statybų aikštelėje dviem pamainomis triūsia 700 darbininkų. Kitais metais, įsibėgėjus statyboms, čia dirbs apie 7 tūkst. žmonių. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdoje, Šilutės plente, ant pramoninio objekto stogo sumontuota saulės energijos jėgainė. Per metus ji pagamins tiek elektros energijos, kiek reikia trijų standartinių gyvenamųjų namų poreikiams. Pasak alternatyvios energetikos specialistų, diegti šias pažangias technologijas nėra sudėtinga, tačiau tam trukdo biurokratinės kliūtys. VAKARŲ EKSPRESAS
Ūkio ministras Rimantas Žylius užvakar viešai pareiškė, kad vidutinė pastarųjų aštuonerių metų „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus. O tai esą rodo, kad bendrovė nesilaiko verslo etikos principų ir pelnosi vartotojų sąskaita. Pasak jo, vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža yra 6,7 proc. O „Vilniaus energija“, esą užuot naudojusi akcininkų kapitalą, gali plėstis augindama skolas ir permesdama šių skolų administravimo naštą vartotojams.“Galime kelti pagrįstus klausimus dėl „Vilniaus energijos“ veiklos ir verslo etikos principų bei skaidrumo. Ar bendrovei tiesiog pavyko sėkmingai kelerius metus iš eilės pergudrauti prievaizdus?“ – viešai klausė R.Žylius Tuo tarpu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vakar pareiškė, kad ministras prieš rinkimus užsiima negražiu politikavimu. RESPUBLIKA
FINANSAI
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad šiemet pirmą kartą suteikta galimybe skirti politinėms partijoms 1 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio pasinaudojo per 45 tūkst. šalies gyventojų. Daugiausia gyventojų save palaikyti suagitavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) – ją parėmė daugiau nei 9,5 tūkst. žmonių. Bet pagal paramos sumą – 207,9 tūkst. litų – ji liko tik ketvirtoje vietoje.Daugiausia paramos lėšų skirta valdantiesiems – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – kone 505 tūkst. litų Po TS-LKD pagal paramos dydį rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija – beveik 316 tūkst. litų. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Mokslo tyrimų infrastruktūra jau sukurta, tereikia ja pasinaudoti. Tad Lietuvos biotechnologijų įmonės siekia surasti kuo daugiau užsakovų. Iš viso pasaulio – 70 įmonių atstovai. Vien iš Izraelio – per 120 mokslininkų ir ekspertų. Tiek svečių vakar Vilniuje prasidėjusioje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics“ turėjo progą įvertinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos biotechnologijos įmonių galimybes. Konferencija neatsitiktinai surengta Vilniuje – Lietuva biotechnologijos srityje yra Baltijos šalių lyderė. Anot viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksportas pastaruoju metu augo kone pusantro karto greičiau nei visų kitų. Bet ir toks šuolis – per mažas. „Gyvybės mokslai turi įtakos visų žmonių gyvenimui. Jie kuria didelę pridėtinę vertę. Todėl į šios srities plėtrą ir turi orientuotis Lietuva kurdama žinių ekonomiką“, – aiškino asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas profesorius Vladas Algirdas Bumelis. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Šiauliečiams nupirkti tūkstančiai kompostavimo dėžių ir konteinerių žaliosioms atliekoms surinkti. Bet gyventojų jie nepasiekia ir nežinia, ar iš viso šiais metais pasieks. Atliekų tvarkytojai pirštu rodo į savivaldybę, o čia kaip visada – valdininkai nepasijudina, kol problema neįkaista iki raudonumo. Į „Šiaulių krašto“ redakciją dėl žaliųjų atliekų surinkimo kreipėsi pasipiktinę individualių namų savininkai. Būtent individualių namų valdoms šį rudenį buvo žadama išdalyti žaliųjų atliekų konteinerius ar komposto dėžes. Rudens sezonas prasidėjo, bet žadėtų konteinerių ir dėžių niekas nedalija.Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta „Šiaulių kraštui“ aiškino, kol neįvyko vežėjų konkursas, tol nėra kam išvežioti konteinerių gyventojams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
Esant krizei, taupyti turi visi. Net tie, kurių kišenėje ir taip švilpauja vėjai. Tokia logika vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybė skirdama pinigus nevyriausybiniams vaikų globos namams, kurių darbuotojai vietoj dėmesio likimo nuskriaustiems vaikams visas jėgas priversti atiduoti pinigų paieškoms. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė anaiptol nemano, kad vaikų globos namai sunkiai verčiasi. Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė teigė, esą nevyriausybinėms organizacijoms nereikėtų kelti įtampos. Paklausta, ar, jos nuomone, vienam vaikui užtenka 70 litų per dieną, moteris teigė, esą tai didžiuliai pinigai. „Lietuvoje apie viską yra galvojama: gatvių apšvietimą, fejerverkus, televizijos projektus ir t.t. Tik niekas neatsigręžia į tuos, kurie vos pavalgyti už ką turi. Mane šiurpas krečia nuo tų sočių, postringaujančių veidų televizijos ekranuose, o vaikai tuo tarpu ėsti neturi ko.“,- sako Eglė Gabrėnaitė, aktorė. VAKARO ŽINIOS
Kaunas, be kitų ypatumų, yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame laidojimo duobių kasimo verslą į savo rankas perėmusi viena įmonė. Jos klientai priversti už duobkasių paslaugas mokėti brangiausiai šalyje. „Panašu į plėšikavimą“,- išgirdęs apie Kauno duobkasių įkainius konstatavo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos narys Romanas Klingeris. Viešai savo pavardės nenorėjęs atskleisti vienas Kaune veikiančios įmonės vadovas pasakojo ir apie naują „Kapinių priežiūros“ reketo formą. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
„Lietuvoje šįmet daugelis džiaugiasi nemenku obuolių derliumi. Tačiau sodininkai skundžiasi, kad jis galėjo būti dar geresnis, jei ne vaismedžių ligos. Drėgna vasara buvo ypač palanki joms plisti”, – sakė Biržų rajone ūkininkaujantis Robertas Rinkevičius. Jo prižiūrimas sodas užima apie 40 hektarų. Šiemet jame ūkininkui teko išrauti ne vieną šimtą ligų numarintų vaismedžių. Ir dabar tarp žemaūgių medelių tebestyro nemažai apdžiūvusių, parudusių obelų. Ekologinių sodų šeimininkai šiemet prieš ligas apskritai buvo beginkliai. Purkšti vaismedžių cheminiais preparatais jie neturi teisės, kitos leistinos priemonės buvo neveiksmingos. „Šiemet ligos kirto ypač stipriai. Niekaip neįveikiame rauplių. Sode nebėra nė vieno sveiko obuolio. Visi suskilo, nes buvo labai lietinga vasara“, – sakė Telšių rajone apie 120 hektarų ekologinį sodą puoselėjantis Remigijus Gailis. Visus obuolius R.Gailis parduos vokiečiams. Su Vokietijos ekologiškų vaisių perdirbėjais jis bendradarbiauja jau seniai ir kasmet jiems nugabena apie 500-600 tonų obuolių. „Lietuvoje tokių niekam nereikia. Žmonėms jų neįpirši, o perdirbėjai už ekologiškus obuolius moka tiek pat, kiek ir už įprastinius“, – sakė R.Gailis. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ