EKONOMIKA
Valstybė viena ranka skiria pinigus kovai su šešėliu ir nusikalstamumu, o kita skatina šešėlinę ekonomiką, priimdama legalaus verslo sąnaudas ir prekių kainas vartotojams didinančius įstatymus. Tokias išvadas daro Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, apgailestaudami, kad valdžios vyrai jų nesiklauso. Nežinia, kiek mokesčių mokėtojams kainavo kadenciją baigiančio premjero Andriaus Kubiliaus užmojis ištraukti iš šešėlio milijardą, bet tas nelabasis ten vis tebetūno. O 61 proc. šalies gyventojų dėl to visai nepyksta, nes visiškai arba greičiau pateisina nei smerkia kontrabandinių bei nelegalių prekių vartojimą. Ir vartoja, nes legalių tiesiog nebeįperka. O dažniausiai vartojamų akcizinių prekių – alkoholio, cigarečių ir degalų – mokesčiai valstybei sudaro atitinkamai 63, 78 ir 49 proc. kainos. Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, šešėlinę ekonomiką gali sumažinti ne represijos, o mokestinės naštos mažinimas ir palankesnių sąlygų sudarymas legaliam verslui. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Lietuva išdidžiai perka degalus iš vieno šaltinio. Kaip ir dujas. Kaip ir rusišką elektrą. Prieš ketverius metus skambiai pagaląsti ginklai, kurie turėjo bent jau įdurti monopolininkams, per kadenciją tik atšipo. Apskritai susidaro įspūdis, kad iš energetinės salos siekianti ištrūkti Lietuva save įstūmė į kitą salą, dar mažesnę ir uždaresnę nei buvo. Latvijai ir Estijai pavyko sukurti gerokai didesnę konkurenciją ne tik degalų, bet ir šilumos ūkyje. Tai, be abejo, paveikė ir kainas. Laisvosios rinkos šaukliai valdant A.Sekmokui užkimo – matyt, nebemato prasmės šaukti. Juk patyrę energetikos ekspertai, buvę ministrai ir elektrinių vadovai laikomi tiesiog nepageidautinais asmenimis. Užtat ministras mėgsta pasigirti, kad pagaliau turime laisvą elektros rinką ir veikiančią biržą. Tačiau kodėl elektros pardavėjai sako, jog tai viso labo akių dūmimas? Pasirodo, per biržą parduodama tik apie 10 proc. visos elektros. Likusi dalis – iš esmės vienose rankose. LIETUVOS RYTAS
Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. „Tai tikras fenomenas. Biokuras dar labiau atpigo, tad ir šilumos kainas galime sumažinti“, – džiaugėsi „Molėtų šilumos“ vadovas Juozas Kuliešius. Šio Aukštaitijos miesto gyventojams šilumos kilovatvalandė kainuoja 17 centų. Visai kitos nuotaikos Pakruojyje. Čia paskelbta 37,30 cento už kilovatvalandę kaina – naujas Lietuvos rekordas. „Kol kas nieko negalime padaryti: mūsų rankos surištos, viską lemia gamtinių dujų kaina“, – guodėsi „Pakruojo šilumos“ vadovas Jonas Bumelis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus šiluma vidutiniškai pabrango 11,4 proc. Gamtinės dujos per metus pabrango 22,6 proc., o biokuro kainos pastaruoju metu netikėtai pradėjo smukti. „Kainų mažėjimo tendenciją mes pastebėjome dar gegužės mėnesį, o dabar biokuro kainos nusileido iki 2007 metų lygio“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Molėtų šilumos“ vadovas J.Kuliešius. Pasak jo, per metus padaugėjo biokuro pardavėjų, smarkiai ūgtelėjo pasiūla. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
„Bankas yra finansų institucija, kuri siekia pelno. Žmonės, visuomenė, įstatymų leidėjai daro esminę klaidą – žiūri į bankus kaip į instituciją, kuri rinkoje bendradarbiauja. Iš tiesų ji tiesiog siekia pelno ir šį norą siekti pelno reikia valdyti. O šito pas mus nėra daroma“, – vakar naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Dar kartą apie bankų problemas Lietuvoje“ sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas. Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė manąs, kad bankų veiklos sektoriuje trūksta konkurencijos ir kontrolės. Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė bankų sektoriuje įžvelgė kitokią problemą – išaugusią jų įtaką formuojant viešąją nuomonę: „Mes kartais net ne visai suprantame, kad kiekvieną dieną žiniasklaidoje matome bankų ekspertus. Jie pateikia nuomonę, tačiau iš bankų sektoriaus požiūrio taško – taip ir kuriama Lietuvoje viešoji nuomonė. Bankai pas mus šeimininkauja, jie nesirūpina ir nedirba šalies žmonėms, ekonomikai, o dirba savo pelnui. Šį dalyką reikia stebėti ir akcentuoti“ . RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdu, kad ekonominio sunkmečio užkluptai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nebuvo jokios būtinybės taupyti ir mažinti darbuotojų atlyginimus. Tiesiog pastariesiems reikėjo tik liautis vogus. Liepos pradžioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) sukrėtęs degalų grobstymo skandalas ne tik neslopsta, bet, priešingai, darosi vis didesnis. O jo bangos iš Uosto kapitono tarnybos Laivyno skyriaus jau atsirito iki kitų KVJUD padalinių. Įtarus, kad galėjo būti vagiama ir juose, pradėta uosto sandėliuojamų liekamųjų medžiagų apskaitos inventorizacija. Kad bloga nuojauta KVJUD vadovus kankina ne be reikalo, patvirtino iš darbo paskubėjęs savo noru išeiti darbuotojas, atsakingas už uoste esančius geležinkelius. RESPUBLIKA
PREKYBA
109 kilogramai. Tiek svėrė Rokiškio sūrininkų didžiulis tradicinės formos ir skonio varškės sūris, pagamintas specialiai prekybos tinkle „Maxima“ rugsėjo mėnesį rengiamoms Sūrio dienoms. Sostinės Mindaugo gatvėje esančioje parduotuvėje „Maxima“ vakar nuo pat ryto eksponuojamas sūris milžinas 17 valandą buvo supjaustytas – juo nemokamai pasivaišino visi „Maxima“ parduotuvės klientai. Varškės sūrį milžiną prekybos tinklo užsakymu pagamino bendrovė „Rokiškio sūris“. „Per Sūrio dienas „Maxima“ parduotuvėse vyks daugybė degustacijų, jų metu savo klientams pasiūlysime paragauti net 1,5 tonos įvairiausių rūšių sūrių iš viso pasaulio“ , – sakė bendrovės „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. „Maxima“ parduotuvėse iš viso galima įsigyti apie 400 rūšių sūrių. Tai lietuviški ir užsienio gamintojų kietieji, minkštieji, lydyti, pelėsiniai, tepamieji ir varškės sūriai. Su įvairiais priedais, pagardais ar be jų. Tiesa, užsienyje pagaminti sūriai sudaro tik šeštadalį parduodamų šių gaminių. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Gargždiškė Ramunė Šliuožaitė, auginanti tris labai reta sunkia genetine medžiagų apykaitos liga sergančius vaikus, sulaukia vis daugiau visuomenės paramos. Šį šeštadienį prisijungti prie palaikymo akcijos kviečia neabejingų Gargždų mamų branduolys, kviečiantis kasmetę „Obuolių šventę“ papildyti gerumo akcija, kurios metu bus renkama parama sunkiausiai sergančiai R. Šliuožaitės dukteriai Marijai ir parašai peticijai „Už vaikų teisę gyventi“. Gargždų mamos, suprasdamos kraštietę ją ištikusios nelaimės akivaizdoje, kviečia gargždiškius ir miesto svečius prisijungti prie Gargždų kultūros centro rudenį tradiciškai organizuojamos „Obuolių šventės“, kurios metu iniciatyvių gargždiškių būrys rengia „Gerumo, palaikymo ir vilties akciją“. Valdžia bando visus įtikinti, jog visuomenė nepalaiko Ramunės noro, kad dukrelei būtų skirti vaistai, mat jie labai brangūs, tačiau tai netiesa. Vos per kelias dienas prie žinios apie akciją skleidimo prisidėjo galybė žmonių, mus parėmė įvairios įmonės, – pasakojo gargždiškė mama Jurgita. VAKARŲ EKSPRESAS
Nemokami pietūs mokyklose, kurie turėtų tik palengvinti nedideles pajamas turinčių ar daugiavaikių šeimų naštą, neretai tampa tikru galvosūkiu jų tėvams ir mokytojams. Kad mokyklų valgyklose neskanu, išgirsti dažnai, tačiau nemokamus pietus gaunantys moksleiviai neretai nevalgo ne dėl to, kad neskanu, o dėl kitų moksleivių pašaipų. Kone 30 procentų vaikų Lietuvoje gauna nemokamą maitinimą, tačiau dalis iš jų net nepaliečia pietų lėkštės. „Mano nuomone, mokyklos tai turėtų spręsti – pritaikyti bendrąsias kovai su patyčiomis skirtas programas, arba galbūt būtų įmanoma sugalvoti specialią pertrauką, per kurią moksleiviai galėtų pavalgyti nemokamus pietus, nesant šalia kitiems vaikams. Tačiau kitu atveju patys tėvai turėtų įsikišti. Ne tik auklėdami savo vaikus, bet ir galų gale pasistengdami juos išmaitinti. Taigi yra tokių žmonių, tėvų, kurie metų metus gyvena iš pašalpų ir tokį gyvenimo pavyzdį rodo savo vaikams“,- sakė Edita Mildažytė. VAKARO ŽINIOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus nuo kitų metų pradžios būtų sugriežtinama socialinės paramos skyrimo tvarka, taip pat sumažėtų ir parama kai kurioms žmonių grupėms. Siekiant sumažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, teikiami net keli siūlymai. Pavyzdžiui, siūloma neteikti piniginės socialinės paramos, jei šios paramos gavėjas per 6 mėnesius nuo teisės į piniginę socialinę paramą atsiradimo nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje arba registracija teritorinėje darbo biržoje jam buvo nutraukta. Taip pat savivaldybėms numatoma suteikti daugiau teisių sprendžiant, kam parama priklauso. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Pagal žemės ūkio struktūrą Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis ūkis. 98 proc. įregistruotų ūkių valdo smulkieji ūkininkai ir tik 2 proc. – stambieji žemės valdytojai. Statistikos departamento duomenimis, stambiųjų žemvaldžių rankose yra net 40 proc. visos dirbamos žemės. Suklestėti plačiabariams sąlygos buvo idealios. Europos Sąjungos parama pati plaukė į jų rankas, turtas garantavo bankų pasitikėjimą, geresnes produktų supirkimo kainas, o keliolika ar kelias dešimtis hektarų valdantiems ūkininkams nekliuvo bemaž nieko. Kas maitina Lietuvą: saujelė plačiažemių ar vis dar rusiškais kombainais derlių imanti žemdirbių dauguma? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su Šeimos ūkininkų sąjungos vadovu Vidu Juodsnukiu. „Tuos 2 proc. stambiųjų ūkių valdytojus aš vadinu latifundiniais ūkiais. Tai ne ūkiai, o didžiulės įmonės. Kiek tie ūkiai turi nuosavos žemės, o kiek jos nuomoja – paslaptis. Mes ne kartą prašėme Žemės ūkio ministerijos, Žemės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio rūmų paskelbti informaciją, kas ir kiek valdo žemės. Atsakymo nesulaukėme. Viešumas būtų veiksmingiausia priemonė juos suvaldyti. Taptų aišku, kas už ko slepiasi. Daugelis ūkių sustambėjo valstybinės žemės, kurią jie nusipirko lengvatinėmis kainomis, sąskaita. Jokia paslaptis, kad geriausi jų konsultantai buvo tie, kurie tą informaciją valdė“,- sako Vidas Juodsnukis. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ