RŪPYBA
Praėjusiais metais per aštuonis mėnesius darbe žuvo 27 darbininkai, šiemet per tą patį laiką – 33. Dar apie pusšimtį darbininkų mirė darbo vietoje nuo infarkto, insulto. Kiek Lietuva praranda dėl nelaimių darbe? Užsienyje priimta laikyti, kad dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama 1-4 proc. bendrojo vidaus produkto. Atrodo, kad Lietuvoje tokie praradimai kaip gyvybė nelaikomi itin dideliais nuostoliais. Vertinant įvykstančių nelaimingų atsitikimų statistiką, jau daugelį metų nesaugiausių ekonominių veiklų sąraše pirmauja statyba, transportas, apdirbamoji pramonė, žemės ūkis, miškininkystė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, pavojingiausiais laikytini statybos (šiais metais įvyko 6 mirtini ir 17 sunkių nelaimingų atsitikimų), sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo (šiemet – 5 mirtini ir 18 sunkių), techninių priemonių, įrenginių, tarp jų automobilių, remonto, aptarnavimo (5 mirtini ir 10 sunkių) darbai. Nemažai nelaimių įvyksta žemės ūkyje. Per 7 šių metų mėnesius mirtinai sužeistas 1 darbuotojas, 1 darbuotojas – sunkiai. Pernai žuvo 4 žemės ūkio darbuotojai, 11 sunkiai sužaloti.
Pasak VDI Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės, nelaimingus atsitikimus darbe dažniausiai lemia netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir jų vykdymas, netinkamai įrengta darbo vieta, nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė. Neretai saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ignoruoja patys darbininkai. VDI duomenimis, šiais metais, būdami neblaivūs, darbe žuvo 3 (14 proc. visų žuvusiųjų darbe) ir sunkiai sužaloti 7 (10 proc. visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) darbuotojai. Palyginti su praėjusiais metais, nelaimingų atsitikimų esant neblaiviems padaugėjo. Kiek darbininkų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, susižalojo, tikslios statistikos nėra. Praėjusiais metais iš 8 darbe neblaivių žuvusių asmenų 4 buvo statybininkai, iš 10 sunkių sužalojimų patyrusių darbininkų statybose neblaivūs dirbo 7. Beveik visi sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko neblaiviems darbuotojams nukritus iš aukštai, pavyzdžiui, nuo pastolių. Jų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio. „Net ir vienas žuvęs darbe – per daug“. RESPUBLIKA
Žirmūnų seniūnijoje gyvenančiai Elenai Katilienei sukako 100 metų. Vilnietė E. Katilienė – rašytojo, vertėjo, pedagogo Viktoro Katiliaus žmona, 2 vaikų motina, 7 vaikų senelė bei 1 vaiko prosenelė. Ji buvo pirmoji Kauno kūno kultūros instituto pirmosios laidos absolventė, Vilniaus universitete mokėsi užsienio kalbų, mokyklose dirbo fizinio lavinimo mokytoja. Moteris iki šiol trykšta nepakartojamu humoro jausmu, jaunesnėms kartoms negaili patarimų, kaip gyventi, kad sulauktum 100-mečio. „Per gyvenimą – su humoru“. VAKARO ŽINIOS
FINANSAI
Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, PVM surinkimas strigo visus šiuos metus. Iš dalies dėl to, kad šis mokestis buvo suplanuotas pernelyg optimistiškai – nepagrįstai tikintis, jog šešėlinė ekonomika sparčiai mažės. Per 8 šių metų mėnesius negauta 47,6 mln. litų numatytų PVM pajamų.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šių metų pirmąjį pusmetį akcizai buvo renkami gana sėkmingai, tačiau akcizų rinkimas tiesiogiai susijęs su kontrabanda – jei tik ši padidėja ar sumažėja, tai iš karto atspindi akcizų pajamos. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas rodo, kad Lietuvoje kontrabandinių cigarečių dalis I šių metų pusmetį po ilgo laikotarpio krito žemiau nei 30 proc. Palyginimui: 2010 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 43 proc. Pasak N. Mačiulio, Lietuva pagal nelegalių rūkalų vartojimą pirmauja Europoje. Ekonomistų tikinimu, likusiais šių metų mėnesiais biudžeto surinkimą lems bendra ekonomikos padėtis. N. Mačiulio teigimu, biudžeto surinkimo sėkmė priklausys ir nuo to, ar mažės šešėlinė ekonomika ir kontrabanda, tačiau tam, pasak jo, „reikia įgyvendinti aiškias reformas“. „Biudžetą gelbsti gyventojai“. LIETUVOS ŽINIOS
ĮMONĖS
Bendrovė „Švenčionių vaistažolės“, aptikus pesticidų likučių neva ekologiškose vaistažolėse, buvo priversta gaminius susigrąžinti iš Lietuvos parduotuvių ir iš užsienio. „Švenčionių vaistažolių“ vadovams buvo skaudus smūgis, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, parodžiusi laboratorijos tyrimų duomenis, iš prekybos liepė išimti ekologišką čiobrelių ir ramunėlių arbatą, nes joje yra pesticidų likučių. Ekologiškuose produktuose jų negali būti nė pėdsako. Šiomis dienomis tęsiant tyrimus nustatyta, kad pesticidų, – bentazono ir fluazifopo – yra užsilikę ir ekologiškose melisose bei pipirmėtėse. Todėl iš jų pagamintą arbatą įmonei tenka rinkti nuo lentynų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Visa pesticidais užteršta žaliava į įmonę buvo atgabenta iš Lenkijos įmonės „Runo“. „Švenčionių vaistažolės“ ekologiškus produktus gamina ne pirmus metus, tačiau iki šiol nei sertifikatą jų gamybai suteikusiai įstaigai „Ekoagros“, nei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai jų kokybė neužkliuvo.
„Mes jau viską žinome. Galime išsiaiškinti, iš kur ir kokią žaliavą gavome. Klausimas liko vienas: kas tikrina tuos, kurie tiekia ekologišką žaliavą? Kad į jį būtų atsakyta, jau reikia tarptautinio tyrimo“, – sakė „Švenčionių vaistažolių“ kokybės vadovė Vida Narmontienė. Kol kas bendrovė neskelbia duomenų, nei kiek ekologiškos arbatos turėjo išimti iš vietos ir užsienio rinkų, nei kokių nuostolių patyrė. „Lietuviškoje arbatoje – lenkiški pesticidai“. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Lietuvoje vairuotojų gerokai daugiau negu krepšininkų ar futbolininkų, tačiau valdžia sporto objektams skiria milijonus litų, o apie vairavimo mokymo poligono atsiradimą net nekalba. Nors būtent vairavimas susijęs su gyvybės išsaugojimu, ne sportas. Taip tvirtina klaipėdiečiai entuziastai, iškėlę idėją pajūryje įrengti specialų vairavimo poligoną. „Lietuvoje išlieka nemažas avaringumas, nėra pats geriausias ir vairuotojų paruošimas, o motociklininkų mokymas – itin prastas. Todėl vienas pagrindinių tokio objekto atsiradimo tikslų ir turėtų būti eismo saugumo gerinimas tiek mokant pradedančius vairuotojus, tiek tobulinant jau stažą turinčių vairuotojų įgūdžius“, – sako Laurynas Maknavičius. Pasak jo bendraminčio Deivido Rodino, poligone veiktų ekstremalaus vairavimo aikštelė, kurioje būtų mokoma valdyti automobilį slidžios kelio dangos sąlygomis – pvz., ant šlapio ar sniegu padengto asfalto.
Idėjos autoriai remiasi Latvijos pavyzdžiu, kur netoli Rygos jau nuo 2003-iųjų veikia sporto kompleksas „333“. Jame yra kartingų, automobilių ralio-kroso, motociklų varžybų trasos. 2007 metais čia atidarytas ekstremalaus vairavimo poligonas, kurį latviai vadina vieninteliu tokio tipo objektu ne tik Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje bei visoje Rytų Europoje. L. Maknavičius ir D. Rodinas jau surinko 1 000 parašų, remiančių vairavimo poligono steigimą. „Pajūryje brandinama vairavimo poligono idėja“. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje – išskirtinis įvykis: mokslininkai nuo šiol galės naudotis pažangiausiais instrumentais, skirtais maisto produktų ir žaliavų kokybei gerinti arba naujiems maisto produktams kurti. Naujos galimybės atsiveria Kaune įrengus slėnio „Nemunas“ Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės atviros prieigos centrą. Jo statybos darbus atliko viena didžiausių šalyje statybos paslaugų įmonė „LitCon“, o patalpų viduje – geriausioms pasaulio laboratorijoms gėdos nedaranti įranga. Projekto sąmata siekia 33,7 mln. litų. Pasak universiteto rektoriaus Remigijaus Žaliūno, šis projektas yra geras pavyzdys, kaip integruoti mokslą, studijas ir naujausias technologijas. Centro specialistai atliks tyrimus ir ieškos sprendimų, kurių reikia žemės ūkiui. LIETUVOS RYTAS
Keliautojas iš Žemaitijos Vaidotas Digaitis, vienas žirgais apkeliavęs Baltijos jūrą juosiančias šalis, praėjusio penktadienio popietę kirto Latvijos ir Lietuvos ribą ties Žagare (Joniškio r.). Penkis mėnesius trukusioje 6 000 kilometrų kelionėje aplink Baltiją vyras patyrė daug nuotykių, kuriems išpasakoti, pasak jo, prireiktų dienos. Rusijoje žirgas griuvo, raitelis krito ir lūžo pėda. Medikai koją sugipsavo ir prisakė gulėti 4 savaites, bet keliautojas išjojo jau po kelių dienų. V. Digaitis apkeliavo Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, kasdien įveikdamas vidutiniškai po 60 kilometrų. Vyras į tėvynę teigia grįžtąs pasikeitęs, nes kiekviena kelionė kažkur yra ir kelionė į patį save. Žemaitis iš Laukuvos (Šilalės r.) anksčiau dalyvavo ir žygiuose žirgais iki Juodosios jūros bei Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės kelyje iki Krokuvos. „Žemaičiui kelionė aplink Baltiją buvo kelionė į save“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pagal ELTĄ