ENERGETIKA
Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2mlrd. litų. Nenuostabu, kad jau pasirodė pranešimų, jog pasitraukus „Gunvor“ Lenkijos koncernui gali iškilti bėdų apsirūpinant žaliava. Tiesa, kompanijos „Gunvor“ atstovai paskelbė, kad ir toliau tieks rusišką naftą, tačiau pasirašys tik vienkartines, o ne ilgalaikes sutartis. Esą taip yra pelningiau. Tuo tarpu lenkai nerimauja, kad tokio tiekėjo praradimas gali koncernui lemti didesnes naftos kainas.
„Mažėjant pirkimui iš „Gunvor“, didės užsakymai kitiems tarpininkams, kurie dabar perka naftą iš to paties koncerno „Rosneft“, – įsitikinęs investicijų banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas. Tiesa, ar bus perkama geresnėmis sąlygomis, analitikas nenorėjo prognozuoti. „PKN Orlen“ neturi ilgalaikių kontraktų su „Gunvor“. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino lenkų koncerno atstovė Beata Karpinska. Tačiau ji pridūrė, kad „Gunvor“ Lietuvai ir Lenkijai tiekia naftą pagal vienkartines sutartis. „Dėl šios priežasties bendrovė „Gunvor“ bet kuriuo metu gali būti pakeista kitu žaliavos tiekėju, kuris pasiūlys patrauklias komercines sąlygas bei užtikrins tiekimo saugumą“, – aptakiai teigė B.Karpinska. „Riejasi rusai, o lenkai suka galvą“. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Praėjusią savaitę įvyko net ketverius metus lauktas sandoris – parduota senoji Generalinė prokuratūra. Tačiau tuo nereikia džiaugtis. Mat pastatas parduotas 18 kartų pigiau nei jį kainavo pastatyti. Specialistų teigimu, būtent taip atsiranda skylės biudžete, o milijonai suplaukia į valdžios kišenes. Vilniaus centre dar visai neseniai pastatytas kubas su kreivais langais – Generalinė prokuratūra – Lietuvai kainavo rekordinę sumą – kone 90 mln. litų. Senąjį prokuratūros pastatą, turėjusį padengti naujosios statybų išlaidas, VĮ „Turto bankas“ praėjusią savaitę pardavė beveik už grašius. „Pastatas parduotas aukcione, už pradinę sumą, tiesa, tiksliai jos įvardyti negaliu, maždaug už 4,2-4,6 mln. litų“, – „Vakaro žinioms“ sakė įstaigos generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis. Ketverius metus nesėkmingai pardavinėtas senasis prokuratūros pastatas parduotas tik dabar. Anksčiau jį mėginta nesėkmingai parduoti ir už 12-13 mln. litų – tai yra už trigubai didesnę kainą nei yra gauta dabar.
„Valdžios žmonių požiūriu tie pinigai tikrai nėra švaistomi, jie nuteka į reikalingų žmonių kišenes. Taip elgiasi ir Turto bankas pardavinėdamas daugelį objektų žymiai sumažintom kainom. Taip pat atsitiko ir su Valstybės saugumo departamentu, kai statinio sąmatos pučiasi ne dienom, o sekundėm. Prokuratūros pastatas irgi nebuvo išimtis, kuomet į šoną nuplaukė ne vienas milijonas. Valdžioje jau taip priimta, kai ne tik galima, bet ir privaloma semti pinigus kiek tik įmanoma daugiau, kitaip nepritapsi prie kolektyvo. Nemanau, kad naujoms prokuratūros pastato statyboms reikėjo beveik 90 mln. litų. Ir keliai Lietuvoje tiesiami dvigubai brangiau, ir statoma daug kitų valstybinių objektų. Dabar, kaip matau, visi pasiteisina krize ir mažomis nekilnojamojo turto kainomis. Taip sakyti labai populiaru ir taip nebelieka kaltų“, – VŽ sakė filosofas Vytautas Rubavičius. „Paaiškėjo, kad senasis prokuratūros pastatas buvo bevertis“. VAKARO ŽINIOS
TRANSPORTAS
Rugpjūtis – šiemet jau trečias mėnuo, kai Klaipėdos uoste viršijamos pernai metų atitinkamo mėnesio surinktos rinkliavos, ir antras mėnuo, kai surenkama daugiau nei 12 mln. litų. Beje, kruizinių laivų „duoklė“ jau viršijo viso praėjusių metų sezono rezultatus. Šiemet rugpjūtis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo neblogas: surinkta šiemet daugiausia pajamų per vieną mėnesį – 12 mln. 600 tūkst. litų, t. y. 355 tūkst. litų daugiau nei pernai rugpjūtį. Nors kruizinių laivų sezonas šiemet dar nesibaigė, vien tik šių laivų sumokėtos rinkliavos šiemet jau sudaro 1 mln. 100 tūkst. litų, o pernai per sezoną jos nesiekė net milijono. Šiuo metu rinkliavos iš kruizinių laivų jau 200 tūkst. litų viršijo pernai per visą sezoną jų sumokėtas rinkliavas. Prognozuojama, jog šiemet 300-400 tūkst. litų pajamų iš kruizinių laivų bus gauta daugiau nei pernai. Šiemet rugpjūtį kruiziniai laivai apsilankė 5 kartais daugiau nei pernai tą mėnesį. Jų keleivių augimas, palyginti su pernai, yra didesnis nei dvigubai – 119,4 proc. 2012 m. rugpjūtį kruizinių keleivių atvyko 10,8 tūkst., o pernai – 4,9 tūkst. „Uostui – pinigingas mėnuo“. VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) buvo pristatyta nuo 2013 metų sausio 1 d. startuosianti naujoji darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Prie visų dešimties Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių padalinių Lietuvoje veiks regioninės komisijos, sudarytos iš darbdavių ir darbuotojų asocijuotų struktūrų deleguotų atstovų. Pirmininkaujant VDI įgaliotam pareigūnui, ši komisija per mėnesį turės išspręsti dėl darbo santykių kylančius ginčus. Nuo kitų metų pradžios kreiptis į teritorinę darbo ginčų komisiją galės tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai. Už ginčų sprendimą mokėti nereikės Komisijos sprendimas bus privalomas. Jeigu su juo nesutiks ar darbuotojas, ar darbdavys, jis turės galimybę kreiptis į teismą. „Darbo ginčų naštą iš teismų perims specialios komisijos“. LIETUVOS ŽINIOS
Praėjusį savaitgalį alytiškiai Česlovas ir Marija Dimšai draugų ir šeimos ratelyje atšventė deimantines vestuves. „Jaudinamės. Juk antrą kartą gyvenime eisime prie to paties altoriaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje“, – prisipažino 60 metų drauge darniai gyvenantys Alytuje žinomi žmonės. Pačiu didžiausiu savo gyvenimo laimėjimu deimantinė pora laiko tai, kad gražiai išaugino ir išauklėjo savo sūnus Sigitą ir Egidijų, kad jie sukūrė šeimas, augina savo vaikus, įsikibo į gyvenimą ir nekuria minčių palikti gimtinę. 16 metų Alytaus pieno kombinatui ir 12 metų – Alytaus mėsos kombinatui vadovavęs Č. Dimša ir po daugelio metų Alytuje bendraamžių minimas kaip žmogus, kuriam pirmiausia rūpėjo gėrybes kuriantys darbininkai, o ne asmeninė gerovė. Vyras gailisi ne to laiko, kurį atidavė darbui, o kad taip neatsakingai buvo išdraskyta tai, ką per daug metų sunkiai sukūrė. „Manau, kad ne taip turėjo baigtis, kaip baigėsi. Daug gerai sustyguotų įmonių buvo sugriauta“, – sakė Č. Dimša. „Alytiškiams duobėtas gyvenimo kelias neprailgo“. RESPUBLIKA
60 metų drauge išgyvenusiems alytiškiams Marijai ir Česlovui Dimšoms du sūnūs su žmonomis pateikė staigmeną – deimantinių vestuvių proga tėvus į Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčią nuvežė arklių traukiama karieta. Sutvirtinti savo deimantinės santuokos pasiruošę 82 metų Marija ir metais jaunesnis jos vyras Česlovas nustebo prie namo durų išvydę žirgų traukiamą dvikinkę karietą. Žirgai pasuko į Alytaus miesto parką, prie Laisvės angelo paminklo, kur 1952 metų rugsėjo 12 d. Šv. Angelų Sargų bažnyčioje paslapčia nuo svetimų akių susituokę jaunavedžiai atėjo nusifotografuoti. Deimantinių vestuvių dieną Dimšos čia nusifotografavo kartu su sūnumis Egidijumi ir Sigitu, jų žmonomis, šešiais anūkais, broliais, seserimis, kitais artimaisiais. Tik Laisvės angelo skulptūra jau kita, nes 1952-aisiais, netrukus po jų vestuvių, sovietinės valdžios įsakymu ji buvo nugriauta. Skulptūra atstatyta 1991-ųjų rudenį. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ