TRANSPORTAS
AB „Lietuvos geležinkeliai“, norėdama išvengti tolesnių spekuliacijų viešojoje erdvėje grūdams vežti skirtų vagonų klausimais, skelbia, kad dauguma vagonų stovi tušti. Rugsėjo 17 dieną pagal pateiktas klientų paraiškas reikėjo tik apie 40 vagonų grūdams pervežti. Rugsėjo 18-ąją 194 vagonai, skirti grūdams vežti, stovėjo tušti. Prieš savaitę tokių vagonų buvo prašoma 200-280 per dieną. Šiemet grūdams pervežti buvo naudojama net 1 700-1 750 vagonų, kurių daugiau nei pusę sudaro ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonai, o išnuomoti iš kitų šalių geležinkelių kompanijų rinkos sąlygomis, tad jiems bendrovė turi skirti nuosavas lėšas. Paskutinėmis savaitės dienomis toliau mažėjant vagonų poreikiui ir taupant lėšas, įmonė pradės kitų šalių geležinkelių administracijoms priklausančius vagonus išsiuntinėti iš Lietuvos.
Siekiant ateityje išvengti nereikalingų nuostolių ir nesusipratimų visoms pusėms, bendrovė dar kartą informuoja, kad anksčiau galiojusi vagonų skirstymo tvarka ateityje nebus taikoma ir vagonai bus pateikiami vadovaujantis tik komerciniais principais, prisiimant abipusius įsipareigojimus. Tuo tarpu liepos pradžioje premjeras Andrius Kubilius net sušaukė neeilinį pasitarimą, kurio metu buvo svarstoma, kaip iš Lietuvos išgabenti rekordinį grūdų derlių. Planuota, kad derlius sieks apie 4 mln. tonų. Premjeras galimybių grūdus išvežti stoką pavadino malonia problema. Jo teigimu, grūdų gabenimo tvarka išliks tokia pati: jie bus vežami vagonuose geležinkeliais iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, o iš ten – plukdomi iki galutinio tikslo. Dabar „maloni problema“ išspręsta savaime. „Problemų dėl grūdų derliaus neliko“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Penktadienį dešimtąsias įkūrimo metines minėsianti Vakarų medienos grupė (VMG) planuoja, jog po trejų metų jos produkcijos pardavimo apimtys pasieks milijardo litų ribą. Greta šių įspūdingai atrodančių skaičių yra ir faktas, kad visos Švedijos milžino „Ikea“ Skandinavijoje, Vokietijoje ir Anglijoje parduodamos virtuvinės spintelės yra pagamintos uostamiestyje veikiančioje VMG įmonėje „Klaipėdos mediena“. Per dešimtmetį VMG grupės įmonių skaičius išaugo nuo trijų iki aštuonių bendrovių. Produkcijos pardavimo apimčių augimas – panašus (nuo 140 mln. litų 2002-aisiais iki 400 mln. litų šiemet).
„Be mūsų virtuvines spinteles koncernui „Ikea“ Europoje dar gamina tik viena Vokietijos įmonė. Per mėnesį dabar „Klaipėdos mediena“ pagamina pusę milijono tokių spintelių. Mums yra patikėta jomis aprūpinti Skandinavijos, Vokietijos ir Anglijos rinkas. Kadangi naujojo cecho pajėgumas leidžia per mėnesį pagaminti milijoną spintelių, ruošiamės didinti gamybos apimtį ir jas tiekti į naujas rinkas“, – pasakojo VMG generalinis direktorius Viktoras Adomaitis. Jo teigimu, pastarųjų metų investicijos leidžia prognozuoti, kad metinis VMG įmonių produkcijos pardavimas 2015-aisiais pasieks milijardo litų ribą. „Artimiausiuose baldininkų planuose – milijardas“. VAKARŲ EKSPRESAS
PREKYBA
Kitąmet Lietuvoje atsidarysianti baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė kitus rinkos dalyvius privers pasitempti, o to nepadariusiems gali tekti net bankrutuoti. Manoma, kad kitais metais šalyje atsidarysianti didžiausio pasaulyje baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė neišgąsdins tik nišinių šalies baldininkų. „Toks didžiulis žaidėjas su visomis savo galimybėmis ir kainų politika kaip „Ikea“ tikrai turės įtakos prekybos rinkoje veikiančioms bendrovėms. Baldų įmonės, dirbančios tame pačiame sektoriuje kaip „Ikea“, bus nušluotos nuo žemės paviršiaus“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas. Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigė nemanąs, kad į Lietuvą žengęs tinklas „Ikea“ kaip nors ypač sudrebins rinką. Pasak jo, tinklui „Ikea“ produkciją tiekia nemažas skaičius mūsų šalies gamintojų, todėl esą abejotina, kad tinklui žengus į šalies rinką jų skaičius smarkiai šoktels.
Vien sutartį su „Ikea“ sudariusi bendrovė „Freda“ iki šių metų pabaigos tinkui planuoja parduoti 233 mln. litų vertės produkcijos. „Fredos“ direktoriaus Antano Ėmužio įsitikinimu, „Ikea“ šalies gyventojams parodys, ko šie dar nematę: patrauklias kainas, idėjas ir visiškai kitokį požiūrį į galimybę savo būstą apstatyti baldais. „Didieji mūsų šalies baldų salonai užsideda 200-300 proc. maržas ir gaminius parduoda neįkandamomis kainomis, be to, baldų verčia laukti du tris mėnesius. Tai yra pasityčiojimas iš vartotojų. O „Ikeos“ strategija yra patikusią prekę klientui parduoti tą pačią dieną“, – sakė jis. A. Ėmužis taip pat teigė manąs, kad tame pačiame sektoriuje dirbantys mažieji vietos prekybininkai bus tiesiog priversti nutraukti veiklą, o stambesni privalės pakeisti savo požiūrį į klientus. „Konkurencija baldininkus išauklės“. KAUNO DIENA
Čekijoje nuo alkoholio mirus ne vienai dešimčiai žmonių, pavojaus varpais pradėjo skambinti ir kaimyninės šalys. Lietuvoje taip pat suskubta tirti, ar įvežtas čekiškas alkoholis nėra pražūtingas. Po to, kai nepavyko nustatyti, kokiu tiksliai alkoholiu apsinuodijo žmonės, Čekijos vyriausybė uždraudė prekiauti visais alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 proc. alkoholio. Nuo apsinuodijimo svaigalais per pastarąsias dienas mirė 21 žmogus, dar 38 yra sunkios būklės ir gydomi šalies ligoninėse. Teigiama, kad žmonės apsinuodijo nelegaliai gamintais ir mažose Čekijos Ostravos provincijos parduotuvėlėse platintais stipriaisiais alkoholiniais gėrimais – degtine ir romu, kurie buvo užteršti metanoliu. Mirtys nuo apsinuodijimo alkoholiu Čekijoje pasėjo baimę visoje Rytų Europoje. Lietuvoje – taip pat. Mūsų parduotuvių lentynose – didelis čekiškų svaigalų pasirinkimas, tačiau stipresnių nei 20 laipsnių įvežamas tik vienas – likeris „Becherovka“.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar praėjusį penktadienį suskubo ištirti čekiškus alkoholinius gėrimus. Nors rezultatai vakar dar nebuvo aiškūs, VMVT atstovė Jurgita Savickaitė „Vakaro žinioms“ teigė, kad rizikos greičiausiai nėra, nes ir Čekijoje skandalas kilo dėl apsinuodijimo vadinamuoju pilstuku. „Nuolat gauname pačią naujausią informaciją apie situaciją Čekijoje iš Europos Komisijos ir esame pasirengę nedelsiant imtis pačių griežčiausių rinkos ribojimo priemonių, jei kiltų reali grėsmė Lietuvos vartotojų sveikatai. Be to, būtina paraginti Lietuvos gyventojus nevartoti neaiškios kilmės alkoholinių gėrimų be ženklinimo etikečių“, – akcentavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje apsinuodijimo metanoliu atvejų nebuvo užregistruota. „Pilstukas pasėjo mirtį Čekijoje, baimę – Lietuvoje“. VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje svarstys, ar pritarti Maisto įstatymo pataisoms, pagal kurias nepilnamečiams bus draudžiama įsigyti energinių gėrimų. Taip pat bus svarstomas siūlymas Reklamos įstatymo pataisomis uždrausti šių gėrimų reklamą nepilnamečiams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, televizijos ir radijo laidose, renginiuose, akcijose ir konkursuose. Minėtų įstatymų pataisas Vyriausybė jau svarstė praėjusios savaitės posėdyje. Tada Ministrų kabinetas pritarė energinių gėrimų reklamos, bet ne prekybos apribojimams. Po posėdžio paaiškėjo, kad Lietuva neturi teisės apsaugoti vaikų nuo kenksmingų produktų. Vyriausybė nepritarimą motyvavo tuo, kad prekybos ribojimas pažeistų Europos Sąjungos teisės aktus. Panašu, kad spaudimą Vyriausybei padarė ir verslo atstovai. Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija, vienijanti didžiausius energinių gėrimų gamintojus Lietuvoje, bei Europos energinių gėrimų asociacija kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, prašydamos nepritarti siūlomoms įstatymų pataisoms.
Vyriausybės vadovas buvo įtikinėjamas, esą energiniai gėrimai yra saugūs ir jų vartojimo žala nėra įrodyta. Be to, energinių gėrimų galima įsigyti 160 pasaulio šalių, todėl jų prekybos nederėtų riboti ir Lietuvoje. Ūkio ministerija taip pat pažėrė krūvą argumentų, kodėl energinius gėrimus ir toliau galima pardavinėti nepilnamečiams. Vakar Seimas įtraukė į rudens sesijos darbų darbotvarkę Maisto įstatymo ir Reklamos įstatymo pataisų svarstymą. Jei Vyriausybė pataisoms pritars, Seimas dar šią sesiją balsuos dėl siūlymų įteisinimo. Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės nuomone, Vyriausybės argumentai, esą pataisos pablogins verslo sąlygas, skambakeistokai. „Gal tada ir narkotikus legalizuokime, o paskui sakykime, kad jų uždraudimas pablogins verslo sąlygas“, – ironizavo parlamentarė. „Energiniai gėrimai Vyriausybę pavertė apatiška“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Vengerskų kaimo (Raseinių r.) gyventojai išgelbėjo į Raudonąją knygą įrašytą europinės ūdros jauniklę, kuri vieniša prie tvenkinio klaidžiojo dvi paras. Be motinos pieno mažylė būtų nugaišusi. Su retu keturkoju žmonės atvyko į Kaune įsikūrusią Gyvūnų globėjų asociacijos (GGA) būstinę. Dabar motinos pieną gyvūnui atstoja ožkos pienas, kuriuo jį iš buteliuko girdo GGA vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė. Pasisotinusi ūdriukė atkuto. Ji prisileidžia žmones ir aiškiai parodo, kad jai labai patinka būti glostomai. „Ūdros jauniklei neleido gaišti iš bado“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ