PASLAUGOS
Tai, kad į Lietuvą pinigų atveža čia ilsėtis ar kitais tikslais atvažiuojantys užsieniečiai, – niekam ne naujiena. Nauja yra tai, kad Lietuvą iš naujo atranda patys lietuviai. „Mums visai nepatinka, kai lietuviai keliauja kitur ir išveža pinigus. Mums labiau patinka, kai lietuviai keliauja po Lietuvą arba užsieniečiai atveža pinigus“, – sakė Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė. Praėjusiais metais 2,5 mln. Lietuvos gyventojų keliavo po Lietuvą. Pasak Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos vadovės Daivos Tankūnaitės, tai galima pavadinti vietiniu turizmu, kuriam išleidžiama ne tiek daug pinigų, bet visiems iš to gerai. Lietuviai pamilsta kraštą ir randa čia vis daugiau naujo, o turizmo centrai rengia programas ir sudaro sąlygas verslui plėtoti. Turizmo departamento vadovės teigimu, praėjusiais metais užsienio turistai į Lietuvą atvežė 3,5 mlrd. litų. Planuojama, kad šiemet užsieniečiai mūsų šalyje išleis dar 12 proc. daugiau. Turizmo departamento duomenimis, pernai šalyje apsilankė 1,8 mln. turistų. Šiemet tikimasi sulaukti arti 2 mln. turistų.
Vertindamas pirmojo šių metų pusmečio turistų apgyvendinimo rezultatus Turizmo departamentas skelbia, kad, palyginti su kaimynėmis Latvija ir Estija, Lietuvoje turizmas vystosi kur kas sparčiau. Pirmąjį pusmetį net 43,4 proc. padaugėjo turistų iš Rusijos. Pagal augimo tempus po Rusijos žengia Latvija (22,1 proc.), Prancūzija (19,8 proc.), Vokietija (17,6 proc.), Italija (14,9 proc.) ir Jungtinė Karalystė (13,3 proc.). Turistų sumažėjo tik iš vienintelės Lenkijos (12,4 proc.). Turizmo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose užsieniečių skaičius pasiekė 484 tūkst. Rusija išlaikė lyderio poziciją – iš šios šalies sulaukta 90,4 tūkst. turistų. Antroje vietoje atsidūrė Lenkija – 59,9 tūkst. turistų. Nuo jos mažai atsiliko Vokietija – 59,3 tūkst. turistų. Ne mažiau džiuginantys ir vietinio turizmo Lietuvoje rezultatai. Šių metų sausio-birželio mėnesiais Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 370 tūkst. lietuvių, arba 12,9 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. „Lietuviai mokosi pragyventi iš turizmo“. RESPUBLIKA
VERSLAS
Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių laivai iš Mauritanijos zonos pasitraukė į ispanų Las Palmo uostą. Tvyro didžiulis nerimas – pagal naują Europos Sąjungos (ES) susitarimą su Mauritanija, tame rajone, anot žvejų, bus neįmanoma žvejoti. Lietuvos bendrovėms visa tai gali baigtis bankrotu. Spėlionių apie tai, kas vyksta – ar Kinija nusipirko žvejybą Mauritanijos zonoje, ar ES valdžios ešelonus pasiekę žalieji žlugdo žvejybą, pilnas internetas. Ką apie visa tai mano Lietuvos valdžios ir verslo atstovai? Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius, paklaustas, ko galime tikėtis šiame fronte, atsakė: „EK sprendimą jau priėmė. Tam, kad tas susitarimas įsigaliotų, jis dar turi būti apsvarstytas Europos Ministrų Taryboje ir jam turi pritarti Europos Parlamentas. Europos Taryboje mes balsuosime prieš. Tačiau tiek Europos Taryboje, tiek Europos Parlamente vis dėlto egzistuoja buldozerio principas – lemia balsų dauguma. Manau, kad mes padarėme maksimaliai viską, ką įmanoma buvo padaryti teisinėmis ir politinėmis priemonėmis“.
„Lietuvos valdžia visiškai nieko nepadarė, nes jos niekas neklauso. Aš dalyvauju tuose Europos Sąjungos pasitarimuose. Ateiname su savo nuomone, išeiname su jų. Kiek mes protestavome prieš tą susitarimą su Mauritanija, tačiau tos tezės, kurios buvo paleistos iš pat pradžių, taip ir buvo įteisintos, ES nieko neatsikariavo“, – sakė UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“ generalinis direktorius Bernardas Krištanavičius. Esant tokiai situacijai, ne tik visi „Baltlantos“ laivai – „Kovas“, „Aras“, „Irvinga“ ir „Balandis“- bet ir rusų, ir islandų laivai paliko Mauritaniją ir dabar visi jie susirinko Ispanijos Las Palmo uoste, esančiame Kanarų salose. Jie stovi ir laukia tolesnių sprendimų. „ES praranda tolimuosius žvejybos rajonus“. VAKARŲ EKSPRESAS
EKONOMIKA
Darbingų šalies gyventojų emigracija grasina ūkio augimui, o prieš demografinius pokyčius akis užmerkę politikai kritikuojami, kad vien eksportas šalies ekonomikos nuo antro nuosmukio neišgelbės. Prognozuojama, kad 2021 m. gyventojų skaičius šalyje sumažės iki 2,67 mln., o iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių skaičius sumenks apie 400 tūkst. Kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai, kaip parodė Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas. Išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje buvo 3,05 mln. gyventojų. Išaugus gyventojų emigracijai ir esant mažam gimstamumui, 2011-2012 šalyje prarasta 14 proc., arba apie 486 tūkst. gyventojų. Ekonomikos analitiko, prof. Rimanto Rudzkio teigimu, didžioji dalis gyventojų prarasta dėl emigracijos, o labiausiai ją lėmė prasta „Sodros“ ateitis ir dideli ūkio plėtros iššūkiai. Jis pabrėžė, kad ūkis auga tik tuomet, kai didėja kapitalas arba darbo ištekliai. „Augimą stabdo emigracija“. KAUNO DIENA
ĮMONĖS
Lietuvos biotechnologijų bendrovės nuima investicijų derlių. „Pagaminta Lietuvoje“. Toks užrašas – ant molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktų, kuriuos į rankas ima įvairiausių pasaulio universitetų mokslininkai. JAV įmonės „Thermo Fisher Scientific“molekulinės biologijos padalinys Vilniuje jais aprūpina ne tik universitetus, bet ir pasaulio farmacijos, biotechnologijų įmones, ligoninių bei klinikų diagnostikos laboratorijas, aplinkos kontrolės institucijas. 2010-aisiais „Thermo Fisher Scientific“, įsigijusi biotechnologijų bendrovę „Fermentas“, tęsė investicijas Lietuvoje. Jų rezultatas – vakar Vilniuje atidarytas naujas šios įmonės Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras. JAV kompanija į šį centrą investavo 34 mln. litų. Projektui dar skirta 7,1 mln. litų ES paramos. Pasak „Thermo Fisher Scientific“ viceprezidento Alano Maluso, įmonės padalinys Vilniuje dėmesį sutelkė į mokslo tyrimus, kurie skirti klientų geidžiamiausiems produktams sukurti. Atsižvelgdama į sparčiai didėjantį tam tikrų bioproduktų poreikį, „Thermo Fisher Scientific“ numačiusi Lietuvoje dar plėsti jų gamybą. Todėl svarstoma tolesnių investicijų galimybė.
Pastaruoju metu investicijos į biotechnologijų įmones įgavo pagreitį. Rugsėjo pradžioje Vilniuje duris atvėrė bendrovės „Biotechpharma“ mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Į šį centrą buvo investuota apie 56 mln. litų. „Biotechpharmos“ svarbiausi užsakovai – biotechnologijų ir farmacijos bendrovės, mokslo įstaigos. Su jais įmonė jau yra pasirašiusi išankstinių 38 mln. litų vertės sutarčių. Pasak „Biotechpharmos“ valdybos pirmininko Vlado Algirdo Bumelio, Lietuva biotechnologijų ir biofarmacijos srityje įgijo didelį konkurencinį pranašumą. Lietuvos biofarmacijos įmonės sukuria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kadangi investicijų į jų plėtrą gausėja, viliamasi, kad iki 2020-ųjų šios srities įmonių kuriamas BVP šoktelės iki 2 proc. „Biotechnologijos leidžia šaknis mūsų šalyje“. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasigyrė, kad nuo šio mėnesio valstybė pradėjo remti socialiai pažeidžiamus asmenis, norinčius įsigyti pirmąjį būstą. Taip sudaromos sąlygos prasiskolinti ir tiems, kuriems dėl menkų pajamų bankai neteikdavo kreditų. Iš amžinai kiauro iždo nuspręsta subsidijuoti nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos, o šie pinigai turinčių teisę į valstybės paramą vardu bus tiesiogiai pervedami Lietuvoje veikiantiems užsienio komerciniams bankams. Nauja tvarka įsigaliojo tuoj pat, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko bankų, teiksiančių kreditus socialiai pažeidžiamiems piliečiams, atranką. Jos laimėtoju tapo „Swedbank“. Tai reiškia, kad į valstybės subsidiją pretenduojantis asmuo ar šeima pirmajam būstui galės skolintis tik iš šio banko. Į 20 proc. būsto kredito kompensaciją pretenduoti gali buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę žmonės ar jų šeimos, iki jiems sueis 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ar įvaikių, žmonės, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.
Įsigaliojus naujai tvarkai tapo aišku, kad komerciniai bankai nuo šiol gaus garantuotus 10-20 proc. suteikiamos paskolos sumos, tačiau skolininkai liks socialiai pažeidžiami šalies piliečiai, o ne valstybė. Kiek šios subsidijos kainuos valstybės biudžetui – kol kas nepranešama. Sunkmetis pristabdė skolinimosi bumą, nes tapo žinomos istorijos, kai bedarbiais tapę bankų klientai prarado namus ir dar liko skolingi. Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, „krizė disciplinavo lietuvius“. „Dabar daug žmonių stengiasi savo skolas susimažinti ir jeigu tik turi galimybę, pirmiausia sumoka skolą bankams. Tie, kas turi paskolas, jau nebeskraido į Egiptą ar Turkiją, neįsigyja išperkamąja nuoma naujo automobilio, o pirmiausia savo pajamas naudoja skolos bankui tvarkymui. Dabar jau vėl paskolų išduodama stebėtinai nemažai ir šios paskolos tarsi yra naujo standarto – bankai atidžiau audituoja savo klientus, kad tik jie atitiktų atsakingo skolinimosi standartus. Lietuvoje vyksta normalus skolinimasis“, – sakė S. Kropas. „Valstybė provokuoja skolintis ir skurdesnius“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ