EKONOMIKA
Nors nuo narystės ES praėjo vos 8 metai, Lietuva pagal produktų ir paslaugų kainas jau tapo tikra Europos valstybe, kai kuriomis netgi lenkdama užsienį. Tiesa, lietuvių algos ir toliau kelis kartus mažesnės nei kitose šalyse, todėl tų pačių produktų jie gali įsigyti daug mažiau nei statistinis europietis. Ekonomiką analizuojantys mokslininkai tvirtina, kad dėl visko kaltas vyriausybių suinteresuotumas išlaikyti kuo didesnes kainas: kuo jos didesnės, tuo daugiau PVM surenkama į valstybės biudžetą ir nereikia sukti galvų, kur imti pinigų įvairioms išlaidoms. Lyginant kainas su perkamąja galia, blogiau nei Lietuvoje yra tik Rumunijoje. Todėl, pavyzdžiui, maistui ir gėrimams lietuviai išleidžia apie 26 proc. visų savo pajamų, kai Europos vidurkis yra 15 proc. Mus lenkia būtent tik rumunai. RESPUBLIKA
„Pavyzdžiui, važiavau į Lenkiją ir atkreipiau dėmesį, kad ten šunų ir kačių maistui PVM yra 8 proc. Šiuos produktus aš visada tik Lenkijoje perku, nes ten daug pigiau. Net šunims toks sumažintas PVM taikomas. O pas mus net žmonėms beveik trigubai didesnis. Aiškinama, esą negalima diferencijuoti PVM, nes to neleidžia ES direktyva. Bet palaukite, negi Lenkija – ne ES šalis? Nonsensas. Lenkijoje žmonių maistui – vos 3-5 proc. PVM. Aišku, yra prekių, kurios ten apmokestintos 23 proc. PVM, bet aš galiu to nepirkti. Tačiau net ir esant tokiam PVM tarifui ten pigiau nei Lietuvoje“, – sakė Kauno technologijos universiteto Įmonių ekonomikos katedros vedėja prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė. Ž.Simanavičienė taip pat pastebėjo, kad valdžioje esantiems politikams netgi patogiau, kai kainos yra didžiulės, todėl jie nėra suinteresuoti imtis žingsnių riboti antkainius ar kitaip siekti mažesnių kainų: „Juk kuo didesnės maisto kainos, tuo PVM į biudžetą daugiau surenkama. Nieko nereikia daryti, o PVM į biudžetą surenkamas.“ RESPUBLIKA
„Nei Vyriausybė, nei Seimas neturi ir negali kurti „pigių kainų parduotuvių“ ir bandyti konkuruoti su privačiais subjektais. Vyriausybės užduotis – sudaryti sąlygas visiems norintiems imtis verslo ir konkuruoti, tai daryti vienodomis sąlygomis, o kitų valstybinių institucijų, kaip Konkurencijos tarybos, – taip pat prižiūrėti, ar rinkoje nėra neleistinų susitarimų tarp didžiųjų žaidėjų. Kalbant apie renovaciją ir išlaidas būsto šildymui – jeigu esamos šildymo sąskaitos vis neįtikina tų, kurie labiausiai ir turėtų būti suinteresuoti, t.y. daugiabučių gyventojų, imtis renovacijos ir mažinti tam skiriamas išlaidas, nežinau, kas galėtų įtikinti“,- finansų ministrė Ingrida Šimonytė interviu dienraščiui „Respublikai“ teigė, kad problemos neišspręstų nė antkainių reguliavimas, nes tai privestų prie prekių deficito. RESPUBLIKA
3 tūkstančiai litų už Europos centrą. Tiek skelbdama konkursą Ūkio ministerija žada kas mėnesį prašyti iš nuomininko. Europos geografinio centro kompleksą Girijos kaime (Vilniaus r.), vos 26 kilometrai nuo sostinės, išsidėsčiusį 2,5 hektaro ploto žemės sklype, valdininkai lengva ranka ketina išnuomoti nuo kitų metų sausio 16-osios. Rodos, vežk turistus, pasakok, kad jie stovi Europos viduryje, ir pelnykis iš to, pristatyk šalį. Taip, kaip tai daro kitos valstybės. Bet Lietuvos valdžiai tai per sunku. Europos geografinį centrą ji išnuomoja net dešimčiai metų Pasauliui galėtume girtis, kad šalia Vilniaus yra Europos geografinis centras, vežti ten svečius, pristatyti savo šalį. Tačiau Ūkio ministerija vertingą objektą laikė apmirusį, o dabar sugalvojo išnuomoti. Europos centre Lietuvos valdžia ateities nemato. LIETUVOS RYTAS
Nei pensininkų vargams, nei milžiniškoms šilumos kainoms seimūnai dabar neturi laiko. Žmogiškuosius reikalus palikę ateičiai seimūnai kibo į keturkojų problemas. Opiausia iš jų – kaip apmokestinti naminius gyvūnus ir juos kontroliuoti – jau beveik išspręsta. Tik žmonės apgailestauja, kad šuns ar katės draugija taps jiems per brangi, o specialistai baisisi Seimo prioritetais. Sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimas paliktas lapkričiui. Seimas ketina užkrauti papildomą piniginę naštą gyvūnų augintojams, bet kaip visada pradeda ne nuo to galo – nepastatę namo, gviešiasi dažyti sienas. VAKARO ŽINIOS
Plungės rajono Narvaišių kaime gyvenanti pensininkė Danutė Kontrimienė, išgirdusi, kur užsimojo valdžia, susikrimto, jog daugumai kaimo žmonių auginti naminius gyvūnus taps prabanga. „Kačiukų kone kiekviename kieme pamatysi ne vieną ir ne du, dar ir šuo, pririštas prie tvarto, loja. Pati turiu ir katę ir šunį ir, kai įsigalios įstatymas, to nebegalėsiu sau leisti. Neatsikratysiu savo gyvūnėlių, bet jiems išėjus iš šio pasaulio, naujų tikrai nebeįsigysiu“, – svarstė senolė. Ji taip pat prisiminė šeimas, kurios net duonai kartais vos sukrapšto kelis litus, o ką jau kalbėti apie gyvūnų mokesčius. VAKARO ŽINIOS
ĮMONĖS
Labiausiai nusipelnę 10-ies metų veiklos jubiliejų minėjusios „Vakarų medienos grupės“ (VMG) kolektyvo nariai buvo pagerbti ne tik savo vadovybės, bet ir šalies verslo asociacijų. Jiems apdovanojimai buvo įteikti penktadienį Klaipėdos koncertų salėje vykusio iškilmingo vakaro metu. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomosios direkcijos generalinio direktoriaus Gedimino Rainio teigimu, pagrindinė ir įtakingiausia jos nepriklausomos Lietuvos raidos vertybė ir jėga yra aukšto profesionalumo žmonės, dirbantys visuose šalies gyvenimo lygiuose, įvairiose veiklos srityse. Nuo 2002-ųjų išskirtiniu profesionalumu, kvalifikacija, ištikimybe profesijai, išmintimi, gebėjimais bei aukštomis moralinės savybėmis pasižymintiems specialistams LPK skiria „Profesijos riterio“ nominaciją. VAKARŲ EKSPRESAS
PASLAUGOS
Kurių šalių turistai daugiausia palieka arbatpinigių lankydamiesi Lietuvoje? Dažniausiai kaip dosniausius barmenai ir padavėjai mini rusus. Tiesa, pasakoti apie arbatpinigius barmenai ir padavėjai neskuba, mat šį papildomą uždarbį privalu deklaruoti mokesčių prievaizdams. Tačiau retas tai daro. Vilnietis barmenas Mindaugas pripažino, kad papildomas atlygis sudaro reikšmingą atlyginimo dalį. „Italai nėra mėgėjai palikti arbatpinigių. Britai beveik niekada nepalieka. Tarkime, ateina bernvakario švęsti atvykusių britų grupė. Vienas užsako alaus, sumoka, visą grąžą pasiima ir viso gero. Anglai – išvis bėda arbatpinigių klausimu“, – lygino barmenas. Rusai, anot jo, ir išgeria daug, ir dosnūs atsiskaitydami. Dešimtmetį už baro besisukantis vyras puikiai pamena ir tuos laikus, kai arbatpinigiai siekdavo ir šimtą litų. Tiesa, tokie laikai jau praėjo ir dabar arbatpinigių sumos susitraukė, tačiau kelis litus kaip padėką palieka kur kas daugiau žmonių nei prieš šešerius septynerius metus. Ypač išaugo tokių lietuvių gretos. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Statistikos departamento duomenys atskleidžia paradoksą – nors ekonomika atsigauna, žmonės ir toliau perka padėvėtus drabužius, naudotus daiktus, smulkieji verslininkai atidarinėja padėvėtų drabužių krautuvėles. Dėvėtais drabužiais Vilniuje, Panevėžyje, Švenčionyse, Pabradėje prekiaujančių parduotuvių tinklo „Pasaulio drabužiai“ savininkas Albertas Palskis teigia, kad konkurencija dėvėtų drabužių rinkoje yra paaštrėjusi. Rajonų centruose ir miesteliuose naujų drabužių parduotuvių yra net mažiau nei vadinamųjų skudurynų. Keliaujant po Lietuvą matyti, kad nišą vis dar randa ir išvežiojamoji prekyba – aikštėse prie bažnyčių, parduotuvių smulkieji prekeiviai sukabina dėvėtus drabužius ir laukia pirkėjų. RESPUBLIKA
RŪPYBA
Lietuvoje vaikų su širdies negalia problema nėra viešinama, todėl Vaiko širdies asociacija nusprendė paskutinį šio mėnesio savaitgalį – rugsėjo 30 dieną – suorganizuoti renginį Vakarų Lietuvoje, skirtą Pasaulinei širdies dienai paminėti. Šiuo renginiu norima padėkoti medikams už jų nepaprastą indėlį ir didžiules pastangas bei informuoti visuomenę apie tai, kad Lietuvoje kasmet gimsta apie 300 kūdikių su įgimtomis širdies ydomis. Į šventę kviečiami atvykti visi besidomintys, palaikantys šeimas, auginančias vaikus su širdies ligomis. balionu. Vaiko širdies asociacija renginio dalyviams padovanos įspūdingą reginį – saldainių ir žaislų lietų iš dangaus. Šventės dalyvių laukia staigmenos ir rėmėjų vaišės. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Didžiules sumas už būstą naujo kvartalo namuose pakloję klaipėdiečiai dėl gausybės statinių defektų priversti gyventi tarsi landynėse, o statybininkai bando išsisukti. Pirmieji ginčai jau pasiekė teismą, ateityje jų gali būti dar daugiau. Žvilgtelėjus į statytojams pateiktą defektų sąrašą susidaro įspūdis, kad remontuoti 2007 m. pastatyto namo neverta – verčiau jį nugriauti ir statyti iš naujo. Ne ką geriau jis atrodo ir realybėje: jo išorė dėl aptrupėjusio fasado primena karo zonoje esančio ir galingų pabūklų apšaudytą statinį. „Net neverta visų trūkumų vardinti – jų labai daug ir jie svarbūs tolimesniam namo funkcionavimui“, – sakė namą administruojančios bendrovės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis. Statybininkams pateiktame privalomų atlikti darbų sąraše nurodoma, kad trūkinėja butų, laiptinių ir garažų sienos, trupa jų apdaila, skyla kolonos, netinkamai sumontuoti langai. Dėl pastarosios priežasties į būstus prasiskverbia ne tik drėgmė, bet ir vėjas. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Atrodo, kad keletą artimiausių metų į Rusiją krovinius gabenančios Lietuvos įmonės galės dirbti ramiai. Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl leidimų skaičiaus viršijo ir politikų, ir daugelio vežėjų lūkesčius. Šiems metams Lietuva iš Rusijos buvo gavusi 147 tūkst. dvišalių leidimų. Pagal susitarimą, ateinančiais metais lietuviai jų turėtų gauti 170 tūkst. Ypač vertinamų trišalių leidimų, su kuriais Lietuvos įmonės į Rusiją gali vežti kitose valstybėse pakrautus krovinius, skaičius padvigubės nuo 2 iki 4 tūkstančių. „Toks susitarimas su Rusija pasiektas trejų metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad mūsų įmonės gavo dideles garantijas dėl savo verslo ateities. Negana to, susitarta, kad, Lietuvai išnaudojus dvišalius leidimus, jų kasmet bus galima prašyti dar kartą“, – aiškino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Su Rusija taip pat susitarta, kad papildomų dvišalių ir trišalių leidimų lietuviai galės gauti ir šiemet. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
„Kad kaimynai neapkalbėtų, jog jūsų artimųjų kapas apleistas, siūlome prižiūrėti Lietuvoje likusius kapus“, – taip emigrantų tinklalapiuose dažniausiai skelbiasi smulkiosios kapų priežiūros įmonės. Šimtai tūkstančių emigravusių į užsienį lietuvių gimtinėje sukūrė nišą naujam verslui – tvarkyti jų artimųjų kapus. Iš pradžių tai buvo tik nelegalios pensininkų pajamos, prieš ketvertą penketą metų pradėjo kurtis pirmosios individualios įmonės, o dabar įmonės jau baiminasi, kad jas iš šio verslo išstums kapinių monopolininkai. 27 metų jūrų teisės specialistas Vilandas Grigaitis prieš penkerius metus keliaudamas po Vokietiją pastebėjo, kokie ten gražūs kapai, ir išgirdo apie kapų tvarkymo verslą.Grįžęs įsteigė individualią įmonę „Kapelis“ ir netrukus joje dirbo jau 15 žmonių. Jo teigimu, tuo metu kapų tvarkymo verslas klestėjo. Tačiau paskui atėjo sunkūs laikai. Kapų tvarkytojo paslaugos virto prabanga. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ