FINANSAI
Lygiai prieš 90 metų duris atvėrė Lietuvos bankas, o po visą Lietuvą išsibarsčiusios iždinės pradėjo keisti tuo metu apyvartoje cirkuliavusius auksinus į lietuvišką nacionalinę valiutą – litus. Įdomus sutapimas, kad prieš 20 metų, 1992 m. spalio 1 d., nacionalinė pinigų sistema buvo atkurta iš naujo – įvesti talonai. Šiandien mažai kas žino, kad 1918 m. susikūrus Lietuvos Respublikai jos piniginį vienetą iš pradžių siūlyta vadinti muštiniu. Tačiau netrukus įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti Lietuvos banko steigimą ir nacionalinių pinigų įvedimą. Lito tėvu vadinamas pirmasis Lietuvos banko vadovas prof. Vladas Jurgutis. Tačiau, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus direktoriaus Vidmanto Laurinavičiaus, prof. V. Jurgutis buvo paskirtas banko valdytoju likus kelioms dienoms iki lito įvedimo, o visą parengiamąjį darbą, sutarčių sudarymą, projekto rengimą ir derinimą atliko tuometė Finansų, pramonės ir prekybos ministerija. „Profesorius V. Jurgutis litą „augino“, išlaikė jį stabilų, todėl jam ir prigijo lito tėvo vardas“, – sakė V. Laurinavičius.
Ne menkesni ir tuometės Užsienio reikalų ministerijos nuopelnai derybose su sovietine Rusija dėl karo nuostolių atlyginimo, nes būtent Rusijos pervesti 3 mln. aukso rublių ir buvo pagrindas Lietuvos centriniam bankui lito stabilumui užtikrinti. Iš Rusijos buvo pervesta apie 2,5 tonos aukso 10 rublių monetomis, kurių viena svėrė apie 8,4 gramo. Valstybės pradžiai to visai pakako, nes pinigų kiekis apyvartoje nebuvo didelis. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis savo litu, nes jis buvo stabilus ir kotiruojamas užsienio biržose. Ūkiui vystantis, pinigų kiekis apyvartoje augo, bet didėjo ir aukso atsargos. Prieš pat sovietų okupaciją Lietuva turėjo apie 9,5 t aukso. Tačiau okupantai sunaikino visas nacionalinės valiutos atsargas Lietuvos banko saugyklose Kaune. 1941 m. kovo 25 d. litai iš apyvartos išimti, o paskui per mėnesį tiesiog sudeginti. Pasak V. Laurinavičiaus, panašus likimas laukia ir mūsų šiandieninio lito, jeigu Lietuva, kaip vis dar žadama, įsives eurą. „Litui 90 metų! Ar sulauks 100?“ RESPUBLIKA
STATYBA
Klaipėdoje planai į buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritoriją investuoti beveik 600 mln. litų ir pastatyti unikalų miesto kvartalą baigėsi varžytynėmis – lapkričio pradžioje jų metu bus parduodamas UAB „Memelio miestas“ turtas. Uostininkai norėtų, kad juos nupirktų įmonė, galinti vykdyti uosto veiklą, o miesto valdžios atstovai pageidautų tų, kurie sugebėtų tęsti „Memelio miesto“ projektą. Tai jau antra tų pačių verslininkų nesėkmė – rugpjūčio pabaigoje iš varžytynių buvo parduotas buvęs kino teatras „Vaiva“, vietoje kurio norėta statyti kelis daugiaaukščius. „Memelio miesto“ direktorius Darius Anužis neneigia, kad po turto išpardavimo seks bendrovės bankrotas. Tačiau jis neatmetė galimybės, jog tuo atveju, jeigu „Memelio miestas“ ras finansuotoją, jis antrą kartą grįš prie šio projekto įgyvendinimo. „Memelio miestas“ keliasi nebūtin“. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Nauja skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų vėjo jėgainėms tvarka nepatenkinti beveik visi vėjo energijos gamintojai. Vieni jų atidėjo naujų projektų planus keleriems metams, kiti žada dalyvauti aukcionuose, nors ir įžvelgia galimą riziką. Pavyzdžiui, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Renerga“ naujo maždaug 100 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių parko statybą nukėlė po 2015 metų. Atsisakyti investicinių planų įmonę paskatino Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymu įtvirtinti aukcionai, kuriuose vėjo jėgainių plėtotojai turės varžytis dėl skatinimo kvotos ir fiksuoto elektros energijos tarifo. UAB „Renerga“ vado 16 MW galingumo Benaičių vėjo elektrinių parką Kretingos rajone ir 34 MW galios vėjo elektrinių parką „Benaičiai-1“. Pirmasis per metus pagamina apie 44 mln. kWh elektros energijos, antrasis – apie 86 mln. kWh elektros energijos. Pasak bendrovės „Renerga“ vadovo Lino Sabaliausko, dar vieną vėjo jėgainių parką norima statyti dabar, bet naujuoju įstatymu įtvirtinta kvotų ir tarifų skirstymo tvarka esą visiškai neaiški, todėl ketinama laukti.
AIE įstatymas numato iki 2020 metų vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Iki įstatymo priėmimo dienos įrengtų ar pradėtų statyti vėjo jėgainių įrengtoji galia sudaro 240 MW. Jų pagaminta elektros energija 20 metų bus superkama po 30 centų už kilovatvalandę. Naujų vėjo parkų plėtotojai dėl fiksuotos elektros kainos ir likusios 260 MW skatinimo kvotos turės varžytis aukcionuose. Juos pavesta rengti Kainų komisijai. Pradinė aukciono kaina sieks 28 centus už kilovatvalandę. Aukciono laimėtoju bus pripažįstamas tas dalyvis, kuris užklijuotame voke nurodys mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą. „Pristabdė vėjo elektrinių plėtrą“. LIETUVOS ŽINIOS
Antradienį Neringoje iš dalies sustos gyvenimas, mat visą dieną nebus tiekiama elektros energija. Tačiau žadama, kad tos įmonės, kurioms elektros energija yra gyvybiškai būtina, didesnių nepatogumų nepatirs. Jau įprasta, kad Neringoje keletą kartų per metus elektros tiekimas sutrinka dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ar avarijų. Šįsyk elektros tiekimas bus nutrauktas dėl to, kad elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ vykdys planinius remonto ir techninės priežiūros darbus. Spalio 2 dieną nuo 9 iki 17 val. elektros energijos tiekimas bus nutrauktas Nidos, Preilos, Pervalkos, Girininkijos, Alksnynės bei Smiltynės gyvenvietėse.
Pasak LESTO atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio, bus vykdomi transformatorių pastočių remonto ir techninės priežiūros darbai Nidos, Pervalkos bei Preilos pastotėse, bus šalinami Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyti trūkumai, taip pat bus apžiūrimos aukštos įtampos linijų atramų viršūnės, keičiami izoliatoriai, atliekami kiti darbai. Pasak elektros tiekėjų, tos įmonės, kurioms elektros energija gyvybiškai būtina, didesnių nepatogumų nepatirs – bus įjungti specialūs generatoriai. „Neringoje – laikina balanos gadynė“. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Vis dar neaišku, ar kitais metais Klaipėda gaus bent dalį sumos, kurią kaip baudas sumoka miesto gatvėse stacionarių greičio matuoklių užfiksuoti pažeidėjai. Tačiau įrenginiai liks bet kokiu atveju. Anksčiau į Klaipėdos iždą patekdavo 40 proc. visos sumos, tačiau pernai, pakeitus savivaldybių biudžetų formavimo įstatymą, centrinė valdžia nusprendė, kad visi pinigai iki cento turi atitekti jai, o nemažas matuoklių išlaikymo išlaidas paliko miestui. Pagal ilgalaikę sutartį, jos sudaro apie 233 tūkst. litų per metus, tad ši žinia buvo nemaloni staigmena šių metų biudžetą ir taip apkarpiusiai Klaipėdai. Todėl ne juokais svarstyta matuoklių nuomą bei priežiūrą perleisti Vidaus reikalų ministerijai arba policijai, o šioms nesutikus – įrenginių atsisakyti. Juolab kad nesulaukta ir jokių Vyriausybės žadėtų kompensacijų, kurios padengtų bent dalį išlaidų.
„Kreipėmės į Vyriausybę, bet atsakymų nesulaukiame“, – sakė savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Klaipėdos gatvėse iš viso yra 18 stacionarių greičio matuoklių. Per 8 šių metų mėnesius protokolų surašyta jau per 5,4 tūkst. Planuojama, kad pažeidėjai turėtų sumokėti per 750 tūkst. litų, iš kurių apie 300 tūkst. atitektų Klaipėdos savivaldybei. „Pinigus atėmė greitai, grąžinti neskuba“. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Netrukus ekologinės žemdirbystės neišsižadėję ūkininkai savo kombainus pasuks į sojų laukus. Genetiškai nemodifikuotų sojų paklausa Europoje didžiulė, todėl augintojams jos – itin pelningos. Tiesa, Lietuvoje šios pupelės sėjamos tik antrus metus, ūkininkai dar ieško tinkamų jų veislių. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Danulio, „ne tik sojų, bet ir kitų ekologiškų baltymingų augalų – žirnių, pupų – poreikis labai didelis, mat Europos ūkininkai sėja tiktai tai, ką nesunku užauginti naudojant chemikalus – kviečius, rapsus“. Ekologiškų sojų sėklos brangios. Už jų toną tenka pakloti 6 000 litų, tokio kiekio pakanka maždaug 10-12 hektarų apsėti. „Pasėlių žemėlapyje vis ryškesni sojų sklypai“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ