EKONOMIKA
„Respublika“ tęsia rašinių ciklą apie Lietuvos pramonės likimą – ketina aplankyti visas apskritis ir didmiesčius, o šiandien žvalgosi po laikinąją sostinę. Ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, Kaune šiuo metu bankrutuoja 613 įmonių. Tai gana smulkios įmonėlės, sužlugusios per ekonominę krizę, o anksčiau teikusios transporto, statybos, saugos, sveikatingumo ar prekybos paslaugas. Pagrindinis laikinosios sostinės įmonių 20-ukas ir per krizę išlaikė savo pozicijas. Nors Kaune dauguma įmonių nesiruošia skelbti bankrotų, darbo jėgos sektoriuje situacija apgailėtina. Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, liepos 1-ąją darbo ieškojo 20 014 vyrų ir 18 537 moterų. Tiesa, beveik tūkstančiu mažiau nei pernai vasarą.
Pasižvalgęs po Kauno tradicinius pramoninius rajonus – Petrašiūnus ir Vilijampolę, iškart pajunti, kad sumažėjusi oro tarša bei mažiau triukšmo. Priežastis paprasta – kadaise garsių įmonių „Bangos“ (radijo aparatūros ir televizorių gamykla), „Inkaro“ (guminės avalynės fabrikas), „Drobės“ (verpimo ir audimo įmonių susivienijimas), „Dobilo“ (siuvimo fabrikas „Spalis“), „Šilko“ (P. Ziberto šilko pliušo kombinatas), „Koordinatės“ (F. Dzeržinskio staklių gamykla), „Centrolito“ (ketaus liejykla), „Albito“ (betono gamykla), „Kauno duonos“ teritorijos paverstos sandėliais, smulkiomis parduotuvėlėmis, aerobikos klubais ar kepyklėlėmis. Bankrutavusios „Drobės“, veikusios Jonavos gatvėje daugiau nei pusšimtį metų, pastatai visai nugriauti. Buldozerių išlygintame plote jau statomas prekybos centras…
Tačiau pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio, verslas ir pramonė mieste transformavosi į greitą ir lanksčią pramonę. Pastaruoju metu vėl auga eksportas, iš naujo atrandamos Rytų rinkos, kurias Vakarai ne taip lanksčiai išnaudoja kaip lietuviai. Kauniečių sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių rinkų išduoda faktas, kad „Vičiūnų“ įmonių grupė eksportuoja į 44 valstybes. Yra įmonių, kurios eksportuoja į 35 šalis, ir ekonominės krizės metu eksportas tik augo. V. Šileikio tikinimu, „Kaune yra visos sąlygos atkurti ankstesnį pramonės lygį“. Bet kodėl tas lygis neatsikuria, jei tokios geros sąlygos? „Bendros nacionalinės programos, kaip padėti pradedančiam verslui, nėra, o kai nėra nacionalinės programos, žmonės saugumo jausmo neturi, ir tai juos atgraso nuo verslo“, – pripažino V. Šileikis. „Kaunas atsigauna, tačiau darbai nesimėto“. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Atominės elektrinės šmėkla vis labiau gąsdina Lietuvą. Jos šalininkai įtikinėja, kad turėsime švarią elektrinę ir užsitikrinsime energetinę nepriklausomybę. Priešininkai gąsdina radioaktyvių atliekų pavojumi bei skolų kupra, kuri užguls vartotojus, pradėjus elektrinės statybas. Tačiau ir vieni, ir kiti pripažįsta, kad tvirtai apsispręsti kliudo informacijos stygius. Jau kitą sekmadienį turėsime apsispręsti, ar pritarti naujos atominės elektrinės Visagine statyboms, ar ne. Tiesa, valdžia dėl šio projekto jau apsisprendė ir be mūsų. Seimas pavasario sesijoje priėmė naujos atominės statybai reikalingus įstatymus, pritarė energetinės nepriklausomybės strategijai ir net patvirtino koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju, Japonijos kompanija „Hitachi“, projektą. Todėl kai kurie tautos išrinktieji aiškina, kad referendumas nebeturi prasmės. Skaičiuojama, kad plebiscitas mokesčių mokėtojams kainuos nuo 2 iki 4 mln. litų.
Visagino atominės elektrinės (VAE) interneto svetainėje pateikta daugybė informacijos apie branduolinę energetiką, bet atsakymo į du svarbiausius klausimus – kiek kainuos pačios elektrinės statybos ir kiek kainuos joje pagaminta elektros energija – nėra. Todėl kokiu būdu teks apsispręsti rinkėjams, kurie turėtų nulemti, būti ar nebūti šiam projektui, sunku atsakyti. Klausytis žinomo žurnalisto Algimanto Čekuolio samprotavimų per televiziją, kurie jau susilaukė aršios kritikos? Apsispręsti negali net patys parlamentarai. Pavyzdžiui, Seimo narys Saulius Stoma „Vakarų ekspresui“ prisipažino negalįs apsispręsti, nes „valdžia ir šio projekto stūmėjai nepateikia pakankamai duomenų“. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sutinka, kad politikai, jau nusprendę iki referendumo, atrodo lyg „nesusipratėlių kompanija“. Tačiau jis pats ketina pasisakyti už atominę, nes, jo teigimu, „atsisakyti sumanymo statyti VAE būtų nusikaltimas“.
Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas atominės elektrinės projektui nepritaria dėl ekonominių motyvų. „Aš referendume balsuosiu „prieš“. Manau, kad taip balsuos visi, kurie ką nors supranta energetikoje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė akademikas. Jo manymu, Visagino atominėje elektrinėje, jei ji bus pastatyta, bus gaminama pati brangiausia elektros energija. „Stebina tai, kad valstybė teigia neturinti lėšų, tačiau planuoja tokio brangaus objekto statybas. Norėdama prastumti šį projektą, ji skleidžia melą, tam pasitelkdama net žinomus žmones. O kas duos pinigų statyboms? Kur mes dėsime radioaktyvias atliekas ir panaudotą kurą? Turtingesnės valstybės nesugeba išspręsti šios problemos, o mes tikimės esą gudresni? Manau, kad tai avantiūra, kuri gali liūdnai baigtis“, – įsitikinęs J. Vilemas. „Atominė elektrinė: baubas ar išsigelbėjimas?“ VAKARŲ EKSPRESAS
Per pastarąjį mėnesį gerokai atpigo barelis naftos, benzino kainas turėjo smarkiai numušti ir dolerio atžvilgiu 5 proc. pabrangęs euras. Tačiau Lietuvoje nukrito tik didmeninė benzino kaina: nuo 4,83 lito prieš mėnesį iki 4,58 lito prieš dvi savaites ir iki 4,61 lito praėjusią savaitę. Tuo tarpu degalinėse rugpjūčio rekordą viršijusi populiariausios A95 benzino markės litro kaina nusmuko vos nuo 5,12 iki 5,07-5,09 lito, nors finansų analitikai tvirtina, kad, atsižvelgiant į visas tendencijas, ji turėjo nusileisti gerokai žemiau 5 litų ribos. Vakar daugelyje šalies degalinių populiariausios markės benzino kaina buvo tik 3-5 centais mažesnė nei piko metu rugpjūčio 20-22 dienomis, nors didmeninė kaina, pasiekusi didžiausią lygį šių metų 33-37 savaitėmis (nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio), jau dvi savaites vis mažėja. Rugsėjo 3-9 dienomis ji siekė 4,83 lito, o po savaitės – jau 4,78 lito, dar po savaitės – 4,58 lito.
Ekonomistai ir naftos produktų pardavėjai vieningai tvirtina, kad Lietuvos degalinėse benzinas ir dyzelinas pabrangsta tada, kai „Orlen Lietuva“ padidina didmeninę jo kainą, o pastaroji esą priklauso nuo pasaulinių naftos kainų. Šiuo metu pasaulyje nevyksta jokie didesni kariniai konfliktai, nesproginėja naftotiekiai, todėl nafta kiek atpigo. „Orlen Lietuva“ taip pat nuleido didmeninę kainą, tačiau šalies degalinėse ji sumažėjo tik simboliškai, nors, anot ekspertų, mažmeninės kainos paprastai į didmeninių kainų svyravimus sureaguoja vėluodamos tik savaite ar daugiausia dviem. Todėl jei didmeninė per pastarąsias 3 savaites nukrito 25 centais, tai benzinas degalinėse šiuo metu turėtų kainuoti mažiau nei 4,9 lito. Bet to nėra. „Didmeninės kainos mums signalizuoja, kad mažmeninės turėtų nusileisti žemiau 5 litų ribos. Kada – tik laiko klausimas“, – „Respublikai“ sakė finansų analitikas Nerijus Mačiulis.
„Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktoriaus Audriaus Stasiulaičio paaiškinimu, jau mėnesį didmeninė naftos produktų kaina mažėja dėl „Platts“. „Platts“ yra agentūra, kuri kasdien skelbia Europos rinkose parduodamų naftos produktų kainas, kurias surenka iš didžiųjų rinkos dalyvių pagal realiai įvykstančius sandorius, taip pat Londono biržoje atliekamus ateities sandorius. „Mes kainas formuojame pagal „Platts“. O „Platts“ pastaruoju metu mažėja“, – sakė A. Stasiulaitis. Tačiau jis negalėjo paaiškinti paradokso, kodėl degalinėse kainos beveik nesumažėjo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius taip pat prisipažino to paaiškinti negalintis. „Nafta smarkiai pigo, benzinas – ne“. RESPUBLIKA
FINANSAI
Dideliems bankų paslaugų įkainiams jau kyla grėsmė: Lietuvoje atsirado tarpininkų, kurie siūlo pervedimus atlikti dešimtis kartų pigiau. Bankų taikomos pervedimų kainos stebina visus, tik ne pačius bankininkus. Pavyzdžiui, pervedant pinigus į sąskaitą užsienyje tokia paslauga kainuoja 40-50 litų. „Bankų pervedimai eurais turėtų atpigti bent per pusę, tačiau jie vis tiek nebus konkurencingi“, – sako ką tik elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavusios bendrovės „EVP International“, kuri valdo paslaugų puslapį mokėjimai.lt, vadovas Kostas Noreika. Tai – vienas konkurentų bankams pervedimų srityje. Mokesčius už komunalines paslaugas pigiau nei bankai šiuo metu priima keletas bendrovių. Dabar atėjo metas suskaldyti ir užšalusius pervedimų įkainius. „Pinigus mes pervedame gerokai pigiau nei bankai“, – tvirtina K. Noreika. Jis abejoja, ar bankai išsigąs mažųjų konkurentų, bet neatmeta, kad bankai bus priversti nusileisti, kai pastebės, kad klientai ieško alternatyvų. Bankai kol kas santūriai atsiliepia apie augančius konkurentus ir sveikina konkurenciją. „Bankininkus verčia spaustis“. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Radviliškyje darbą pradėjo „Sodros“ informacijos centras, teikiantis konsultacijas visiems Lietuvos gyventojams ir draudėjams. Visą informaciją apie socialinio draudimo pensijas, pašalpas, įmokas ir „Sodros“ elektronines paslaugas bus galima sužinoti vienu trumpuoju numeriu 1883. Iki šiol konsultacijas teikdavo visi „Sodros“ valdybos ir teritorinių skyrių specialistai keliomis dešimtimis skirtingų numerių, dėl to skambinantys asmenys ne visada iš karto rasdavo reikiamą darbuotoją, kuris greitai atsakytų į rūpimą klausimą. Skambinant į „Sodros“ informacijos centrą trumpuoju numeriu bus galima iš karto pasirinkti dominančią temą ir taip susisiekti su tos srities konsultantu. „Esame tikri, jog naujovė leis pagerinti paslaugų kokybę ir efektyviau išnaudoti turimus išteklius“, – sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, Radviliškis pasirinktas neatsitiktinai: „Rinkomės nedidelį miestelį, šalia kurio būtų ir universitetas – juk praktika rodo, kad tokį darbą neretai renkasi jauni žmonės“. Įkūrus informacijos centrą miestelyje atsirado 26 naujos darbo vietos. Centrą įkurti „Sodrai“ iš viso kainavo 577 tūkst. litų. „Konsultacijoms – vienas numeris“. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Uostamiesčio ar kiti pajūrio vairuotojai, darbo ar kitokiais reikalais važiuojantys į Šilutę, vėl galės pamiršti aplinkkelius ir rinktis įprastą maršrutą – per Priekulę. Nuo praėjusio penktadienio kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda šalia Priekulės – jau be užkardo, čia atsiradusio balandžio 23-iąją, kuomet buvo pradėta tilto per Perkaso upę rekonstrukcija ir susidarė papildomų 20 km apylanka per Ketvergius bei Agluonėnus. Maždaug 1,5 mln. litų vertės rekonstrukcijos darbus atliko tiltą rekonstravusi bendrovė „Plungės Jonis“. Beje, ateityje rekonstruoto Perkaso tilto svarba mažės, mat pabaigus 11 km ilgio aplinkkelio statybas jis aplenks Priekulę iš rytinės pusės ir bus daugiau nei kilometrą nutolęs nuo miestelio ribų. Stambiausiu transporto infrastruktūros objektu Vakarų Lietuvoje vadinamo Priekulės aplinkkelio pirmojo etapo statybos darbai pradėti birželį. Planuojama visiškai nauja 6,5 km ilgio kelio trasa aplenks Priekulę ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Dreižiai-Agluonėnai su krašto keliu Kaunas-Jurbarkas- Šilutė-Klaipėda. „Kelias į Šilutę – jau be kliūčių“. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Kretingos rajono valdžia įsitikino, kad ritualinių paslaugų teikimas – pelningas verslas. Įtarę, kad konkurentai gudriai ir labai lengvai gali sužlugdyti antrojo krematoriumo šalyje atsiradimą, kretingiškiai vos spėjo sustabdyti jam skirto žemės sklypo aukcioną. „Tai mano iniciatyva šis aukcionas buvo sustabdytas. Kilo įtarimų, kad žemės sklypą gali nusipirkti analogiška veikla užsiimantys verslininkai ir jame nieko nedaryti, taip atsikratydami potencialaus konkurento“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Maždaug 1,3 hektaro dydžio žemės sklypo pradinė kaina siekė apie 145 tūkst. litų. Tačiau panašu, kad Kretingos rajono savivaldybė persigalvojo ir jį greičiausiai ne parduos, o išnuomos. Laidojimo namai su minėtu krematoriumu ir kolumbariumu turėtų atsirasti naujosiose Kretingos rajono Petrikaičių kapinėse, kurios užims maždaug 16 hektarų plotą. Kretingos rajono valdžia tvirtina, kad investuotojus vilioja tai, jog kol kas Lietuvoje yra tik vienas, beveik prieš metus Kėdainiuose veikti pradėjęs krematoriumas, tad viliamasi, kad Vakarų Lietuvoje atsiradęs antrasis bus populiarus. „Žemaičiai pamokyti laidotuvių verslo“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ