EKONOMIKA
Vakar valdininkai, atsakingi už derybas dėl didesnio Lietuvos finansavimo 2014-2020 metų finansinėje ES perspektyvoje, Seime pristatė derybų rezultatus. Deja, jie nėra džiuginantys. Atrodo, kad minėtu laikotarpiu Lietuva gaus milijardu litų mažiau struktūrinės paramos, nei gauna dabar, tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams bus 3-4 kartus mažesnės nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Be to, paaiškėjo, kad ES, įsipareigojusi finansuoti Ignalinos jėgainės uždarymą iki pat proceso pabaigos 2029-aisiais, ketina įsipareigojimo laikytis tik iki 2017-ųjų pabaigos. Ir tai tik iš dalies. Anot finansų viceministro Rolando Kriščiūno, jei pavyktų išsiderėti 2,9 BVP dydžio paramą, ji būtų tokia pati arba tik kiek mažesnė nei 2007-2013 metų laikotarpiu. R.Kriščiūnas tvirtino, kad derybos dėl struktūrinės paramos vyksta gana sėkmingai, nes šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija esą jau suvokė, kad Lietuva turi svarių argumentų. Tačiau didžiausią fiasko kol kas patiria derybos dėl Ignalinos jėgainės uždarymui skiriamų pinigų. RESPUBLIKA
Prasidėjus atostogoms ne vienas moksleivis ėmė dairytis galimybės užsidirbti. Vieni pasitelkia tėvų pažintis, kiti įninka į skelbimus ar kreipiasi į Darbo biržą. „Jie atvyksta patys. Pasitaiko atvejų, kai apie jaunuolių įsidarbinimo galimybes teiraujasi ir tėvai, tačiau tokie atvejai nėra itin dažni“, – pastebėjo Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė. Tačiau visų norinčių dirbti nudžiuginti nepavyksta. Specialistė pasakojo, kad šį birželį yra registruotos tik 23 laisvos darbo vietos moksleiviams. Pasak jos, darbdaviai moksleiviams vasarą siūlo pakuotojo, reklamos vadybininko, pagalbinio darbininko pozicijas. „Kelios darbo vietos registruotos moksleiviams, norintiems padirbėti įmonių administratorių padėjėjais“, – kalbėjo vedėja. KAUNO DIENA
Artėja uogienių virimo metas, šeimininkės ima sukti galvas, kur gauti pigesnio cukraus. Lieka tik laukti akcijų prekybos tinkluose arba važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Nors turime du cukrinių runkelių perdirbimo fabrikus, pas mus cukraus kainos vienos iš didžiausių Europoje. Produktų rinkos tyrėjai abejoja, ar galime tikėtis cukraus kainų sumažėjimo. Atvirkščiai, cukraus kaina gali dar pakilti po naujos cukraus sektoriaus reformos. Nors naujos cukraus sektoriaus permainos laukia už kelerių metų, mes cukrų vartojame šiandien. Lietuvos nacionalinė cukraus gamybos kvota nuo 103 tūkst. tonų sumažėjo iki 90,3 tūkst. tonų, o šalies cukraus poreikis apie 100 tūkst. tonų, tad Lietuvoje pagaminto kvotinio cukraus neužtenka. Kodėl pabrango cukrus, kodėl jo kaina skiriasi kaimyninėje šalyje, nors visiems galioja tie patys Europos reglamentai? RESPUBLIKA
Nors darbuotojų ir darbdavių atstovai susitarė, kad minimalią mėnesio algą (MMA) galima kelti iki 900 litų, Vyriausybė galutinai apsisprendė nuo rugpjūčio 1 d. ją didinti iki 850 litų. Profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys jokio tikslo kalbėtis su Vyriausybe, kuri kurčia jų žodžiams. Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius Vyriausybę kaltina Trišalės tarybos veiklos sužlugdymu. „Vyriausybei derėtų nusileisti ant žemės, nebeskaldyti visuomenės, pabandyti įsijausti į minimalų atlyginimą gaunančių žmonių situaciją, galų gale Andrius Kubilius turėtų pasimokyti socialinio dialogo kultūros, nes jo poelgių pateisinti negalime“, – sako Seimo opozicijos lyderis A.Butkevičius. A.Černiauskas patikino, jog profsąjungų atstovai specialiai nedalyvavo paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje, kad Vyriausybė negalėtų jais manipuliuoti ir visuomenei pasakoti, jog sprendimas pasiektas visoms pusėms susitarus. VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
Vakar Seimas žengė dar vieną žingsnį naujosios atominės elektrinės link. O uždaroma senoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Didesnės paramos IAE uždaryti siekianti Lietuva išgirsta vis daugiau nepatenkintų balsų iš Briuselio – Europos Parlamentas piktinasi dėl neaiškiai panaudotų milijardo eurų. „Liepos mėnesį būsiu taikinys numeris vienas Lietuvoje“, – pareiškė Europos Parlamento narys Marianas Jeanas Marinescu, kuris yra Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas dėl IAE uždarymo. Į jo išvadas žada atsižvelgti Europos Parlamentas. Kol kas išvados Lietuvai nepalankios – siūloma skirti tris kartus mažiau pinigų, nei prašo mūsų šalies valdžia. Į Ignalinos atominę elektrinę liepą atvyksiantį Europos parlamentarą mūsiškiai bandys paveikti, kad jis pakeistų savo nuomonę. Bet rumunas perspėja – Lietuva pati kalta, kad pateko į tokią situaciją: „Lietuva jau panaudojo milijardą eurų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, bet ją galima įjungti nors ir šiandien. Ar tai normalu?“ LIETUVOS RYTAS
„Lietuva ir pati turi ieškoti finansavimo šaltinių. Tai – šalies atsakomybė. Be to, Lietuva turi aiškiai atsakyti į klausimą, kur konkrečiai buvo panaudota milijardas eurų“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.J.Marinescu. Jis tikino, kad nėra nusistatęs prieš Lietuvą, tačiau siūlė patiems įvertinti, ar viską padarėme skaidriai panaudodami pinigus, skirtus atominei elektrinei uždaryti. Klausimas iš Briuselio: „O kurgi milijardas?“ LIETUVOS RYTAS
Lietuvos derybininkas su ES dėl lėšų Ignalinos jėgainės uždarymui premjero patarėjas Neilas Tankevičius akcentavo, kad elektrinę uždaryti tikimasi iki 2029 metų, tačiau terminas gali būti ir pratęstas. Juo labiau kad ES neketina vykdyti savo įsipareigojimų finansuoti projektą iki galo. Be to, Briuselis neketina vykdyti ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje prisiimtų įsipareigojimų finansuoti ne tik patį uždarymą, bet ir uždarymo pasekmes. Pasirodo, ES pinigus uždarymui skyrė tik todėl, kad elektrinė pasiektų stadiją, kai Lietuva jos jau nebegalės įjungti. O tada galima finansavimą ir nutraukti. „Nustebino nurodytas finansavimo tikslas: pasiekti negrįžtamą elektrinės uždarymo stadiją“, – sakė N.Tankevičius. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Netoli Mauritanijos krantų Atlanto vandenyne sugautų sardinių, geros kokybės aštuonkojų, krevečių turės galimybę paragauti ne tik europiečiai, bet ir lietuviai. „Vičiūnų“ įmonių grupė netrukus šioje šalyje atidarys žuvų perdirbimo cechą. Ne pirmus metus „Vičiūnų“ įmonių grupė dairosi į tas šalis, kuriose itin dideli žuvų ištekliai. Įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis prasitarė, kad Afrikoje esanti Mauritanija – ne vienintelė šalis, kurioje ieškoma galimybių iš pradžių atidaryti perdirbimo cechus, o vėliau – ir įmones. „Mauritanijoje žvejoja ir žuvis perdirba beveik viso pasaulio žvejai. Ten gausu įvairių žuvų, šioje šalyje mielai investuoja kinai, japonai. Mes – vieni pirmųjų lietuvių, kurie bando įkelti ten koją“, – pasakojo V.Matijošaitis. LIETUVOS RYTAS
Nors krova Klaipėdos uoste šiemet vis dar išlaiko mažėjimo tendenciją, tačiau krovos kompanijos nusiteikusios gana optimistiškai. Klaipėdos jūrų kovinių kompanija, nebeturinti vietos plėsti savo veiklą, tačiau tinkamai išnaudodama turimus plotus, didina krovos apimtis. Šiemet ji pradės statyti antrą trąšų krovos terminalo eilę. Pernai tiek gerus Klaipėdos uosto, tiek KLASCO krovos rodiklius sąlygojo trąšų krova, t. y. Baltarusijos kompanijos „Belaruskalij“ trąšos. Šias trąšas Lietuvos uoste krauna dvi kompanijos – be KLASCO, dar ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kraunantis trąšas ir į konteinerius. Apytikriais apskaičiavimais, jų Klaipėdos uoste pernai buvo perkrauta 6 mln. t, KLASCO dalis sudarė beveik pusę – 2,9 mln. t. Šių metų pirmą ketvirtį krovos rodikliai Klaipėdos uoste buvo blogesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes keli tradiciniai kroviniai neatkeliavo į uostą. VAKARŲ EKSPRESAS
PASLAUGOS
Trečiadienį Klaipėdos politikai surengė išvažiuojamąjį posėdį uostamiesčio paplūdimiuose. Daugiausia dėmesio skirta čia įrengtoms lauko kavinėms. Tikrinta, ar šios yra įsirengusios visas reikalingas infrastruktūros detales. Paaiškėjo, kad paplūdimiuose labiausiai trūksta dušų. Pastaruosius įrengti reikalavo su savivaldybe pasirašyta sutartis. Kai kuriose kavinėse dušų užuomazgų iš viso nebuvo, tačiau atsirado ir tokių, kurios teigė dušus turinčios – tai lengvos metalinės konstrukcijos be jokios uždangos ir nešiojama dušo galvutė. Vienos iš kavinių darbuotoja teigė, jog maudynės tokiame duše klientui atsieitų 10 litų. Tiesa, norinčiųjų pasinaudoti šia paslauga iki šiol nepasitaikė ir, pačios darbuotojos nuomone, vargu ar atsiras.VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Priešais Kauno savivaldybę Laisvės alėjoje vakar susirinkę judėjimo negalią turintieji valdžios ir verslo atstovų retoriškai klausė: kaip jiems nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį? Pagrindinė neįgaliųjų bėda – transportas. Iki šių metų miesto savivaldybė ir Vyriausybė dar skirdavo nevyriausybinėms organizacijoms šiek tiek lėšų transporto paslaugoms. „Nuo šių metų šios paslaugos liko savivaldybės žinioje, tad nevyriausybinės organizacijos finansavimo nebegauna. Jį galima gauti tik projektuose numatytose veiklose – transportavimui iš neįgaliojo namų į kokį nors užsiėmimą, kurį jis lanko Kauno mieste ar regione“, – sakė Jolanta Beresnevičienė, Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė. Jos teigimu, neįgaliesiems iš Kauno išvykti galima tik su specialiais mikroautobusais, tačiau kelionė jais brangiai kainuoja. KAUNO DIENA
STATYBA
Gaisro nuniokoto Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio paslapčių sąrašas tapo dar ilgesnis. Ansamblio atstatymas patikėtas įmonei, kuri buvo laimėjusi fasado ir tvorų rekonstrukcijos konkursą. Apdegusį Švč.Mergelės Marijos bažnyčios pastatą atstatyti kainuos beveik 2 mln., o Bernardinų vienuolyną – beveik 3 mln. litų. Tiek vieną, tiek kitą pelningą projektą laimėjo bendrovė „Irdaiva“, tapusi etatine ansamblį valdančio Tytuvėnų piligrimų centro skelbiamų konkursų laimėtoja. Bažnyčios atstatymo konkursą įmonė „Irdaiva“ laimėjo be konkurencijos – daugiau norinčiųjų nebuvo. Ši aplinkybė tik sustiprino įtarimus, kad ansamblyje šeimininkaujančios viešosios įstaigos vadovas Pranas Jurkaitis čia tvarkosi kaip savo dvare. Neįkainojamą Tytuvėnų ansamblį prižiūrintis agronomas P.Jurkaitis dabar jau pripažįsta, kad pinigų iki 2015 metų gegužės numatomiems atlikti darbams neužteks. Veikėjas tikina, kad trūkstamą dalį duos draudikai. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Vakar klaipėdiečiai negalėjo atsistebėti žvelgdami į įspūdingo ilgio privačią jachtą, besišvartuojančią kruizinių laivų terminale. Beveik 80 metrų ilgio plieninis namas ant vandens šiuo metu figūruoja prabangiausių pasaulio jachtų sąrašuose. Turtuolių žaisliukas pavadinimu „Samar“ pastatytas 2006 metais, šiuo metu priklauso Kuveito verslininkui Kutaybai Youssefui Ahmadui Alghanimui. Beje, jachta pavadinta jo dukters vardu. Šiuo metu uostamiestyje viešinčiu jūros perlu džiaugiasi artimi Kuveito verslininko draugai, išsiruošę į poilsinį kruizą. Pasidžiaugti šiltu oru į denį išėjęs ir paslaptingu panoręs likti Libano pilietis papasakojo, jog neįpareigojančiai kelionei leidosi gera dešimtis žmonių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Dar pernai vasarą Klaipėdos politikai jungtiniame Miesto ūkio ir Strateginės plėtros komitetų posėdyje nutarė siūlyti Žvejų gatvę paversti promenada. Beveik metus laiko ši idėja buvo svarstoma įvairiais aspektais, keletą kartų tvirtinta, jog gatvė pėstiesiems tikrai bus atiduota, tačiau galų gale, likus vos kelioms dienoms iki vasaros, buvo apsigalvota. Žvejų gatvėje įsikūrę verslininkai piktinasi, jog miesto valdžia tik pamėtėjo gana neblogą idėją, tačiau taip ir nesugebėjo įdėti pastangų ir rasti visus tenkinantį kompromisą. „Tai yra gyvybiškai svarbu kiekvienam miestui ir aš tikrai būčiau investavęs į lauko kavinės veiklą“, – teigė Žvejų gatvėje įsikūrusio „Marseille lounge bar“ savininkas Saulius Semėnas. Jei Žvejų gatvė iš tiesų būtų skirta tik pėstiesiems ir būtų leista plėstis kavinėms, lauke jų įsikurtų daugiau ir tai sudarytų patrauklią aplinką, galinčią privilioti ne tik klaipėdiečius, bet ir miesto svečius. Žvejų gatvė: verslininkai liko ant ledo. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Gali būti, kad Kaunas jau šią vasarą sulauks istorinio įvykio – susigrąžins per privatizaciją gėdingai parduotą Dainų slėnį. Dešimt metų ši Kaunui išskirtinė vieta Ąžuolyne buvo privačios bendrovės „Vytauto parkas“ ir jos direktoriaus Ričardo Šidlausko nuosavybė. Tiesa, jam nepriklauso žemė. Bet privačios bendrovės nuosavybė yra 1992 metais už investicinius čekius privatizuota Dainų slėnio asfalto danga, laiptai, suoliukai, turėklai. Šį bevertį turtą bendrovė „Vytauto parkas“ sutinka atiduoti miestui. Tiesa, ne už dyka. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ