EKONOMIKA
Anksčiau klestėjusį pramonės miestą Alytų dabar sunku vadinti pramonės miestu. Anei gamyklų, anei žmonių… Dar 2009-aisiais čia buvo 67,5 tūkst. miestelėnų, o šiemet – jau tik 58,6 tūkstančio. Kodėl sugriuvo pramonė, kodėl sudužo žmonių viltys? Viena pagrindinių gyventojų migracijos priežasčių iš Alytaus apskrities ir Alytaus miesto – darbo trūkumas. Jeigu amžiaus sandūroje nebūtų leista išdraskyti Alytuje tūkstančius žmonių įdarbinusių įmonių, greičiausiai to nebūtų. Tos įmonės maitino ne tik Alytaus miesto, bet ir Alytaus rajono, Varėnos bei kitų Pietų Lietuvos savivaldybių gyventojus. Pramonės miestas Alytus per praėjusius 20 metų liko be pramonės ir prarado prasmę, dėl kurios jis išaugo. Išnyko 6 tūkst. darbuotojų darbo duodavęs Alytaus medvilnės kombinatas, 4,5 tūkst. darbininkų įdarbinęs Skydinių namų statybos kombinatas, 1 700 darbo vietų turėjęs Alytaus mėsos kombinatas, Pieno kombinatas, garantavęs darbo užmokestį šimtams alytiškių.
Pasak vieno politiko, buvo trys pagrindinės priežastys, nulėmusios Lietuvos pramonės griūtį: nesugebėjimas pertvarkyti sovietinių santykių į naujus, neišmanymas, kaip valdyti nuosavu tapusio turto, valstybės vadovų ir tuomečių įmonių vadovų trumparegiškumas. 18 metų Alytaus mėsos kombinato vadovu dirbęs alytiškis Česlovas Dimša pyrago raikyme nebedalyvavo, išėjo į pensiją. Anot Č. Dimšos, mėsos kombinatų griūtis prasidėjo nuo kolūkių ardymo. Nebeliko kaimuose gyvulių, nebereikėjo ir mėsos perdirbimo įmonių. „Kolūkius reikėjo ne griauti, o leisti jiems persitvarkyti į kooperatyvus. Taip padarė tik labai maža dalis. Kai tik paskelbė, kad kolūkius reikia šluoti, kiekvienas griebė, ką galėjo. Kas traktorių, kas gyvulių, prastesnius išpjovė. Naikinimas prilygsta karui“, – sakė Č. Dimša.
Dar viena skaudi netektis Alytui buvo Skydinių namų statybos kombinato, vadinamo Alytaus namų fabriku, griūtis. 40 metų gyvavusi įmonė duris užtrenkė ir daugumai čia dirbusių puspenkto tūkstančio darbininkų. Alytaus medvilnės kombinatas, savo gyvavimą baigęs kaip AB „Alytaus tekstilė“, buvo didžiausia medvilnės perdirbimo įmonė Baltijos šalyse ir didžiausia Alytaus pramonės įmonė. Alytiškių skaičiavimu, bendrovės žlugimas skaudžiai palietė apie pusę miesto gyventojų, daugybę šeimų. „Alytus: pramonės miestas be pramonės“. RESPUBLIKA
Iki šiol parlamente strigusios įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę dalį Uosto direkcijos pelno skirti Klaipėdos savivaldybės įgyvendinamiems projektams, sulaukė dar vieno smūgio – jas trečiadienį išbrokavo Seimo Ekonomikos komitetas. Uosto įstatymo pataisa, kurią parengė Susisiekimo ministerija, siekiama, jog Uosto direkcijos paskirstytino pelno dalis turėtų būti skiriama Klaipėdos savivaldybės įgyvendinamiems su uosto veikla susijusiems viešosios paskirties infrastruktūros plėtros projektams finansuoti. Tačiau į Seimo komitetus atkeliavusį dokumento projektą analizavę Juridinio departamento specialistai nustatė, jog jis prieštarauja Valstybės biudžeto sandaros įstatymui, dėl to šis projektas turi būti tobulinamas. Dokumentas grąžintas jo rengėjams. Vakar Seimo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad siūlomas Uosto direkcijos paskirstytojo pelno lėšų panaudojimo išskaidymas „yra ydingas“. Pasak komiteto pirmininko Dainiaus Budrio, jei Lietuva yra viena valstybė, tai ir visų valstybinių įmonių pelnas turi būti paskirstomas per biudžetą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jau anksčiau viešai išsakęs nerimą dėl įstatymo pataisų strigimo Seime, neslėpė nusivylimo tokia minėtojo komiteto pozicija. „Tenka tik apgailestauti, kad tokį sprendimą lemia paprasčiausias neįsigilinimas į situaciją. Juk dauguma kaimyninių šalių uostų vadovaujasi būtent tokiais santykiais su miestais, kuriuose jie yra įsikūrę“, – sakė meras. Dėl tokios Seimo Ekonomikos komiteto pozicijos nepasitenkinimo neslėpė ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. „Gaila ir apmaudu, kad šios įstatymo pataisos tampa politikavimo objektu. Gal Dainiui Budriui apmaudu, kad tai – ne jo iniciatyva? Visgi komiteto nuomonė – ne pasaulio pabaiga, savo poziciją dar turės tarti visas Seimas“, – sakė ministras. „Klaipėdos gerovei – nauji barjerai“. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Lietuvos vartotojai Rusijos koncernui „Gazprom“ per 8 metus permokėjo 5 mlrd. litų. Tai apskaičiavusi Vyriausybė nutarė kreiptis į Stokholmo arbitražą su ieškiniu. Siekdama 5 mlrd. kitų kompensacijos Lietuva arbitraže bandys įrodyti, kad „Gazprom“ pakeitė dujų kainų formulę, tuo pažeisdama privatizavimo sutarties sąlygas. Dėl to dujų kaina Lietuvai smarkiai padidėjo. Rusijos koncernas greičiausiai įrodinės, kad pati Lietuva pažeidė sutartį, kai ėmėsi reguliuoti kainas didiesiems vartotojams. Patirties tokiose bylose turintis advokatų kontoros „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas, paklaustas, kokios Lietuvos ieškinio perspektyvos Stokholmo arbitraže, atsakė: „Gazprom“ tiekia dujas Lietuvai pagal privatizavimo sutarties sąlygas, tuo metu nustatytą dujų kainos formulę. Arbitražas turės nustatyti, ar laikytasi sutarties sąlygų, ar „Gazprom“ nepažeidė įsipareigojimų. Tačiau, kita vertus, Lietuva irgi buvo įsipareigojusi nekeisti dujų formulės didiesiems vartotojams, o reguliuoti tik gyventojų dujų kainas.
Beje, mūsų šalyje įgyvendinamas trečiasis ES energetikos paketas pats savaime pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Manau, šis ieškinys gali būti ir konservatorių, besigiriančių savo laimėjimais energetikos srityje, rinkimų vajaus triukas. Be to, bylinėjimasis Stokholmo arbitraže bus papildoma našta Lietuvos biudžetui, nes vien advokatų paslaugos gali kainuoti apie 10 mln. litų. Jei ir bus priimtas koks nors sprendimas, šaliai nebus lengva susiderėti su „Gazprom“ dėl naujos dujų tiekimo formulės, turint omenyje, kad mūsų jau nesaistys tiekimo sutartis. Paprasčiausiai „Gazprom“ galės nutraukti dujų tiekimą Lietuvai, nors ekonomiškai tai nebūtų naudinga“. „Dujų gigantui – 5 milijardų iššūkis“. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Lietuvos pinigai tirpsta užsienio konsultantų rankose. Pinigų negailima ne tik „Snoro“ bankroto administratoriaus komandai, bet ir advokatų kontoroms. Finansų ministerija už 10 mln. litų pasamdė Šveicarijos ir Lietuvos teisininkus kovoti su buvusiu sužlugdyto „Snoro“ savininku. Bylinėjimuisi su V. Antonovu Finansų ministerija parinko Šveicarijos ir Lietuvos advokatus. Dar rugsėjo 24 d. buvo sudaryta 8,667 mln. litų vertės teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontoromis „Lalive“ ir „Sorainen ir partneriai“, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį. Tiesa, Finansų ministerija bylinėjimuisi su V. Antonovu numatė išleisti kur kas didesnę sumą nei 8,7 mln. litų. Papildomus 1,3 mln. litų ketinama skirti vertimo paslaugoms, kelionių ir kitoms išlaidoms padengti. Pagal sudarytą sutartį „Lalive“ ir „Sorainen ir parnteriai“ teisines paslaugas Lietuvai teiks 3 metus. Tuo tarpu V. Antonovas pareiškė, kad kelti ieškinį prieš Lietuvą jis ketina Niujorke (JAV). Gegužės 7 d. jis Lietuvai pateikė pretenziją dėl netinkamos jo investicijų apsaugos.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidento Dano Arlausko įsitikinimu, bylinėjimuisi numatyta suma tikrai nėra galutinė. Be to, pasak jo, „Seimo laikinoji komisija taip ir neatskleidė, ar banko nacionalizavimo procesas galėjo būti kitoks, su mažesniais nuostoliais. Galbūt dabar nereikėtų iš biudžeto milijardų atseikėti“. Anot D. Arlausko, „visiškai nepelnytai N. Kuperiui mokami didžiuliai pinigai, dėl to kyla abejonių: pinigai mokami, o rezultatų nesimato“. Banko administratoriaus ir jo konsultantų paslaugos vien per mėnesį kainuoja 5 mln. litų. O šių metų kovo-liepos mėnesiais jų įkainiai buvo užkilę net iki 7 mln. litų. Vien N. Kuperiui mokama 100 tūkst. litų mėnesio alga. Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, šios sumos „pagrįstos tik samprotavimais, kad panašūs atlyginimai mokami kitose valstybėse. Didžioji sumos dalis tenka konsultantams, kuriuos vėl persamdo. Galime mokėti ir mokėti – tai bus nesibaigiantis procesas, kol nebeliks pinigų. Matyti, kad bankroto administravimo procesas tempiamas“.
Artėja „Snoro“ uždarymo metinės. O ką nuveikė laikinasis „Snoro“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) ir N. Kuperis už 100 mln. litų, kurie išleisti banko administravimui? Kokių stebuklų sulaukėme? N. Kuperis giriasi, kad kreditorių naudai jau sugrąžino 1,2 mlrd. litų, kai kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. Jokių paslėptų pinigų jis nerado, didžiąją dalį sugrąžintos sumos sudaro kreditorių pagal grafikus sumokėtos pagrindinės skolos ir palūkanų mokėjimai. Visa tai būtų nutikę ir be N. Kuperio. „Karą su „Snoru“ finansuos biudžetas“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Per artimiausias savaites Šiauliuose bedarbių turėtų sumažėti bent pusšimčiu – tiek žmonių įdarbins elektrinių dviračių gamyklą iš Vokietijos į Lietuvą nusprendusi perkelti bendrovė „Baltik vairas“. Vokiečių koncernas „Panther International“ nusprendė uždaryti vieną gamyklą Lėnės mieste – bus atleista 80 meistrų, o įrenginiai perkelti į Šiauliuose veikiančią gamyklą. „Koncernas uždarys mažiausią turimą gamyklą. Dabar dviračius gamins trys įmonės Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje“, – sakė „Baltic vairo“ generalinis direktorius Dirkas Zvickas. Šiaulių įmonėje ir dabar gaminami elektros variklius turintys dviračiai, bet jie sudaro menką produkcijos dalį. Iki šiol šiauliečiai per metus pagamindavo apie 300 tūkst. dviračių. Perėmęs užsakymus iš uždarytos gamyklos Vokietijoje, „Baltic vairas“ planuoja per sezoną pagaminti dar apie 25 tūkst. elektrinių dviračių. Šiaulių gamykloje elektrinių dviračių gamyba prasidės po mėnesio, o visu pajėgumu bus dirbama po pusmečio. „Į Šiaulius keliasi vokiečių dviračių gamykla“. LIETUVOS RYTAS
RINKOS
Gyvybės draudimo rinka pirmoji reagavo į smukusią gyventojų ekonominę padėtį, todėl draudimo bendrovės vis dar išgyvena nelengvus laikus. Lietuvos banko apžvalgoje pabrėžiama, kad gyvybės draudimo rinkoje išsilaikanti tendencija, kai sutarčių skaičius ir jose nurodytų įmokų suma mažėja, o išmokos didėja, byloja apie įtemptą metą draudimo bendrovėms. Skaičiuojama, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai,šalyje gyvybės draudimo sutarčių sumažėjo 9,6 proc. – jų buvo sudaryta 26,1 tūkst., o išmokų gyvybės draudimo rinkoje šių metų pirmą pusmetį išmokėta 14,2 mln. litų daugiau nei pernai – iš viso 155,2 mln. litų. Nors praėjusių metų I pusmetį atrodė, kad gyvybės draudimo rinka atsigauna po sunkmečio, vis dėlto šių metų I pusmetį, palyginti su pernai, sutartyse nurodyta 254,6 mln. litų vertės, arba 11,2 proc. mažiau, gyvybės draudimo įmokų.
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko, praėjusieji metai buvo gana optimistiniai, tačiau šiais metais visoje gyvybės draudimo rinkoje juntama stagnacija, nes „gyvybės draudimas neatsiejamas nuo šalies ekonominės padėties ir gyventojų lūkesčių“. Vis dėlto A. Bakšinskas rinkos ateitį vertino optimistiškai. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius taip pat prognozuoja, kad tolimesnėje ateityje, bent po 10 metų, gyvybės draudimo populiarumas turėtų smarkiai išaugti. „Gyvybės draudimo priešės – lietuvių vertybės“. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ