FINANSAI
Antradienį Finansų ministerija Vyriausybei pateikė 2013 m. nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą, kuriame ir vėl išlaidos numatytos gerokai didesnės nei pajamos, tad vėl gyvensime į skolą. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau, nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų. Valstybės biudžeto pajamos, be ES paramos lėšų, 2013 m. sudarys apie 18 mlrd. 150 mln. litų, o su ES finansinės paramos lėšomis – 25 mlrd. 696 mln. litų. Planuojamos 2013 m. nacionalinio biudžeto išlaidos, be ES paramos lėšų, sudarys 21 mlrd. 993 mln. litų, t.y. beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012 m. Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai, įskaičiavus ES paramos lėšas, – 29 mlrd. 539 mln. litų.
Valstybės biudžeto išlaidos, be ES paramos lėšų, sudarys apie 18 mlrd. 847 mln. litų, o įskaičiuojant ES paramos lėšas – 26 mlrd. 394 mln. litų. Kitąmet Valstybės investicijų programai numatoma skirti beveik 4 mlrd. 750 mln. litų valstybės lėšų – 440 mln. litų daugiau nei šiemet. 2013 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų, arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP. Anot Finansų ministerijos, planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos kitais metais didės dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo), pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir įmokų į ES biudžetą. Kitais metais Lietuva planuoja pasiskolinti dar 7,6 mlrd. litų. Didžiąją 2013 m. skolinimosi poreikio dalį, apie 6,7 mlrd. litų, sudarys lėšos, skirtos ankstesnei skolai grąžinti. „Ne pagal išgales gyvensime ir 2013-aisiais“. RESPUBLIKA
Ekonomisto prof. Rimo Rudzkio manymu, toliau demonstruodama atsakingą finansų valdymo politiką FM elgiasi teisingai, tad kitų metų biudžeto rodikliai – dar vienas nedidelis žingsnelis į priekį. Tačiau jis pažymi, kad, be ekonomikos problemų, ne mažiau gajos kitos bėdos. „Pagrindinė problema – emigracija. Žinoma, galima dar labiau suveržti diržus, galbūt pasiekti net 1 proc. biudžeto perviršį, tačiau jei prarasime dar 25-30 tūkst. žmonių, sunku prognozuoti, kas nutiks valstybėje po penkerių metų. Visi sprendimai privalo būti subalansuoti“, – LŽ sakė ekspertas. Pasak jo, šiuo metu, kai pinigai yra gana pigūs, 2,5 proc. viešųjų finansų deficitas yra geras rezultatas ir jis finansų rinkų įbauginti neturėtų. Tad Lietuvai skolinantis sunkumų neturėtų kilti, tačiau įvesti dar griežtesnį taupymo režimą – pavojinga.
„Neaišku, kaip elgsis būsima Vyriausybė. Tačiau ji neturėtų imti pataikauti rinkėjams ir leistis į avantiūras. Pirmaisiais metais turėtų būti reformų, tačiau į valdžią ateinantys politikai yra atsargūs. Daug metų versle besisukantis Viktoras Uspaskichas supranta, kad situacija gana kebli. Algirdas Butkevičius taip pat yra protingas žmogus. Tad mūsų baimės kiek perdėtos“, – dėstė R. Rudzkis. „Kitų metų biudžete – mažesnė skylė“. LIETUVOS ŽINIOS
Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas užsimena apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams. „Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti – tegul lieka likimo valioje. Aš visada gyvenime ir darbe matau prasmę. „Snoro“ kreditorių komitete jos nebemačiau, tai ir pasitraukiau“, – sakė M. Gusiatinas. Šis verslininkas ir jo įmonės „Snore“ prarado daugiau nei 3 mln. litų. Pasak „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, tai, kad iš kreditorių komiteto pasitraukė „labai svarbus žmogus M. Gusiatinas“, skatina „dar labiau abejoti Kreditorių komiteto veiksmingumu“.
„Mes kol kas taip pat nesame gavę aiškios informacijos, kaip juda reikalai dėl valstybės įdėtų į „Snoro“ banką pinigų susigrąžinimo. Manau, kad jeigu nėra jokio matomo rezultato, tai ir banko bankroto administratoriui turėtų būti mokama tik pradinė alga, o visą likusią jos dalį turėtų sudaryti vadinamasis sėkmės mokestis. Mūsų nuomone, tokia formulė skatintų N. Kuperį siekti geresnių veiklos rezultatų, o dabar jam mokama tik už darbe praleistą laiką. Šiandien tik matome, kad kone pusė pinigų, gaunamų už „Snoro“ išdalytus kreditus, išdalijama N. Kuperiui išlaikyti“. Nuo rugpjūčio 1-osios „Snoro“ kreditorių komitetas N. Kuperiui nustatė 100 tūkst. litų atlyginimą, o jo komandai leido išleisti iki 5 mln. litų kas mėnesį.
D. Arlauską taip pat stebina ir valstybės nenoras atgaivinti nacionalizuoto banko veiklą. „Į mūsų asociacijos siūlymus atgaivinti „Snoro“ veiklą ne tik nebuvo atsižvelgta – mano žiniomis, ši idėja net nebuvo svarstyta, – sakė D. Arlauskas. – Vadinasi, toks buvo politinis sprendimas – politikai nusprendė, kad „Snoro“ daugiau nebebus. Bet mums niekas nepaaiškino, ar bandymas gaivinti banko veiklą yra kvailas, ekonomiškai nenaudingas“. Po „Snoro“ veiklos sustabdymo praėjusių metų lapkričio 16-ąją valstybė šiam bankui skyrė apie 4 mlrd. litų injekciją. Šiuos pinigus ketinama sugrąžinti pardavus banko turtą. „Jau byra „Snoro“ banko kreditorių komitetas“. RESPUBLIKA
RYŠIAI
Po kiek daugiau nei 10 dienų Lietuvoje bus išjungta analoginė televizija. Preliminariai skaičiuojama, kad po spalio 29-osios savo televizorių ekranuose tik sniegą matys apie 3 proc. šalies namų ūkių. Rugsėjo pabaigoje analoginę televiziją dar žiūrėjo maždaug 230 tūkst. šeimų. Skaitmeninės televizijos klausimas yra aktualiausias kaimo vietovėse – čia analoginę antžeminę televiziją žiūri beveik trečdalis šeimų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šių metų vasarą mokamos televizijos paslaugomis naudojosi beveik 700 tūkst. namų ūkių. Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos viceprezidento Juozo Jurgelionio teigimu, tie asmenys visiškai nekvaršina galvos dėl analoginė televizijos išjungimo. „Iš minėtųjų 700 tūkst. namų ūkių daugiau nei pusė, 440 tūkst., yra kabelinių televizijų abonentai. Likusieji mato palydovines ar kitas mokamas televizijas. Maždaug 8 proc. namų ūkių, o tai dažniausiai jaunos šeimos, išvis nežiūri televizijos ir jiems problema neegzistuoja. Kiek šeimų turi įsigiję naujos kartos televizorius, galinčius priimti skaitmeninį signalą, duomenų neturime“, – aiškino J. Jurgelionis. Pasak jo, po spalio 29-osios be jokios televizijos liks apie 3 proc. namų ūkių, o tai – keliasdešimt tūkstančių gyventojų. „Skaitmeninės televizijos grėsmė negąsdina tik užsispyrėlių“. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Šiais metais baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis, trukęs nuo Lietuvos įstojimo į ES. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio numatoma padidinti akcizo tarifą dyzelinui nuo 1 043 litų iki ES reikalaujamo minimumo – 1 140 litų už 1 tūkst. litrų. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų, įskaitant PVM poveikį. Tačiau konkretūs kainų pokyčiai esą priklausys nuo naftos ir jos produktų kainų tendencijų pasaulio rinkoje, naftos perdirbėjų bei pardavėjų kainodaros ir kitų veiksnių. Ar Lietuvos žmonėms nebus per brangu? Nei jų klausiama, nei Europos Sąjungai paaiškinama, kad dabar tai būtų piliečių apiplėšimas. Užtat Finansų ministerija džiaugsmingai praneša, jog dėl padidinto dyzelino akcizo valstybės planuojama biudžete kitais metais gauti maždaug 94 mln. litų papildomų pajamų. Beje, Finansų ministerija rado ir pasiteisinimų, kad net padidinti mūsų mokesčiai – geriausi mokesčiai Europoje. Esą akcizas dyzelinui ir toliau tradiciškai liks vienas mažiausių ES. Tiesa, tai mažiausių kainų degalinėse negarantuoja. „Grasinama dyzeliną brangti 12 centų už litrą“. RESPUBLIKA
RŪPYBA
Daug darbo, jokių dietų ir gebėjimas šauniai pasilinksminti – tai, pasak vyriausios šiaulietės Emilijos Krištopaitienės, šį pirmadienį pasitikusios 110-ąjį gimtadienį, jai ir padėjo sulaukti tokios gražios sukakties. Praėjusį savaitgalį jubiliatę pasveikino giminės ir artimieji, o antradienį E. Krištopaitienę pagerbė Šiaulių miesto valdžios atstovai. Artimųjų prižiūrima jubiliatė yra šviesaus proto, ji neišranki maistui – mėgsta mėsą, rūkytus lašinius, silkę, neatsisako pasmaguriauti saldainiais. Šiaulietė ilgus metus dirbo kolūkyje, megzdavo, verpdavo. Anot jos, anksčiau žmonės buvo ramesni, geresni, o dabar lengvai pasiduoda pykčiui ir neigiamoms emocijoms, kurios trumpina gyvenimą.
E. Krištopaitienei šiuo metu labiausiai patinka leisti laiką klausantis radijo. Šiaulietė domisi politika, jai rūpi, kokia ateitis laukia Lietuvos. Todėl ir šiemet jai net minčių nekilo ignoruoti Seimo rinkimus. Garbaus amžiaus šiaulietę rinkimų komisijos nariai aplankė namuose. Jubiliejaus proga vyriausia šiaulietė sulaukė daugybės linkėjimų būti sveikai, stipriai, o pati šmaikštavo gyvensianti tol, kol į pensiją išeis jos anūkė. „Vadinasi, babytė dar mažiausiai 25 metus bus su mumis“, – šypsojosi E. Krištopaitienės anūkė Irena Berežniakienė. Šiandien Šiauliuose gyvena 17 žmonių, sulaukusių 100 ir daugiau metų. „Vyriausia šiaulietė švenčia 110-ies metų gimtadienį“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pagal ELTĄ