EKONOMIKA
Žvalgydamiesi, kas liko Lietuvoje iš Nepriklausomybės pradžioje buvusios pramonės, „Respublikos“ žurnalistai pasiekė sostinę. Prieš ketvirtį amžiaus Vilnius buvo klestinčios pramonės miestas, jo gamyklose dirbo apie 100 tūkst. darbininkų ir 10 tūkst. inžinierių. O šiandien inžinierius – vienas labiausiai sostinės darbdavių ieškomų darbuotojų. Buvęs penkių Lietuvos Vyriausybių pramonės ir prekybos ministras Albertas Sinevičius be vargo išvardija didesnes Vilniaus įmones, kurios sulaukė šių dienų, mat jas galima suskaičiuoti pirštais. „Tęstinumą turi Vilniaus grąžtų gamykla, nors senieji cechai buvo išardyti, neblogai laikosi buvęs „Vilmos“ susivienijimas, tebegyvuoja „Silikatas“, „Dvarčionių keramika“, „Lelija“, „Sparta“, iš „Audėjo“ liko gal kokia penkiasdešimtoji dalis, bet vis šis tas, – vardijo A.Sinevičius. – Bet tokie pramonės gigantai kaip „Kuro aparatūra“, didžiulės staklių gamyklos Naujojoje Vilnioje, visas gamyklų kvartalas Naujamiestyje išnyko negrįžtamai“. Jo įsitikinimu, jeigu tuomečiai politikai nebūtų taip aklai veržęsi į privatizaciją, o būtų sudarę sąlygas įmonėms išsaugoti inžinerinį potencialą ir kvalifikuotus darbuotojus, daugelis jų turėjo šansų persitvarkyti, ir kas žino, gal šiandien Vilniuje būtų gaminami kompiuteriai ar mobilieji telefonai. RESPUBLIKA
Ir vėlesniu privatizavimo etapu, kai valstybė jau už pinigus pardavinėjo savo akcijų dalį prasiskolinusiose bendrovėse, daugelis įmonių pakliuvo vertelgoms, kurie pusvelčiui įsigytą turtą užstatė bankams. „Pinigai paimti, 2-3 kartus per „ofšorus“ prasukti ir jų nėra. O fabrikas nereikalingas – bankas pasiėmė ir išpardavė už liekamąją vertę. Paskui ir pats bankas užsidarė, kaip Vakarų bankas, „Hermis“ ir kiti, – daugybę Lietuvos pramonės įmonių nušlavusią schemą priminė A.Sinevičius. – Buvo, kas rankas prie tokio privatizavimo pasišildė, bet pas mus, kaip paprastai, kaltų niekada niekas neranda. Ir net neieško“. Buvęs ministras kritikavo dabartinę valdžią dėl neišmanėliško ūkio valdymo. Šimtai tūkstančių žmonių be darbo, o kviečiami tokie užsienio investuotojai, kurie ateina į gatavą infrastruktūrą, gauna valstybės dotacijas, perima darbuotojus iš lietuviško kapitalo įmonių ir jas žlugdo. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Biokuro šalininkai nesiliauja stebėtis. Vietos žaliava galima šildyti visą Lietuvą, tačiau dujų terminalas kraunamas ant vartotojų pečių. Biokuras pastaruoju metu atpigo, tačiau parama miestams, ketinantiems jį naudoti, nepadidėjo. Jau šiandien aišku, kiek vartotojams kitąmet kainuos suskystintų dujų terminalo projektas – 114 mln. litų. Ši suma bus įtraukta į dujų tarifą. Tokiam „Klaipėdos naftos“ siūlymui jau pritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Iš viso projektui reikės 453 mln. litų. Likusią dalį ketinama gauti iš tarptautinių finansinių institucijų arba bankų. Energetikos rinkos specialistų manymu, toks sprendimas rodo, kad žingsnis statyti terminalą yra neracionalus – už terminalo statybas sumokės galutiniai šilumos vartotojai. Jau aišku, kad įsigaliojus terminalo mokesčiui visuose miestuose, kuriuose daugiabučiai šildomi naudojant gamtines dujas, šilumos kaina kils. Negana to, didiesiems dujų vartotojams 25 procentus dujų teks pirkti iš terminalo, nors tai prieštarauja laisvosios rinkos principams ir pažeidžia konkurencijos sąlygas. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Be algų galinčios likti Šiaulių bibliotekininkės iš vicemerės Daivos Matonienės išgirdo, kad papildomų lėšų nėra,nes miesto biudžetas nesurenkamas. Finansų skyrius patvirtino: trūksta 381,8 tūkstančio litų gyventojų pajamų mokesčio. Bet Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tvirtina priešingai – Savivaldybės biudžeto planas ne tik vykdomas, bet ir gerokai viršijamas. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija „Šiaulių kraštui“ pateikė informaciją, kad Šiaulių miesto 2012 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Savivaldybės biudžeto planas įvykdytas 112 procentų, gauta 91 milijonas 860,3 tūkstančio litų pajamų, tai yra 9 milijonais 832 tūkstančiais litų daugiau nei planuota. „Aš sakau tą, ką man teigia finansų skyrius“,- sakė vicemerė D.Matonienė, neigdama, jog manipuliuojama skaičiais. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Ligoninių virtuvės iš kirvio sriubos dar neverda, tačiau rekordiškai kylant maisto produktų kainoms, įstaigų vadovams tenka gerai pasukti galvas, kaip išmaitinti pacientus. Brangsta ne tik maistas, bet ir visa kita: dujos, šildymas, elektra. Įstaigų vadovai tikina, jog netaupo pacientų sąskaita, maitina taip, kaip ir anksčiau. Bet vis atsiranda nepatenkintų maisto kokybe pacientų ar jų artimųjų. „Paciento dienos maitinimui tenka 7,33 lito – pusryčiams, pietums, vakarienei. Tad suprantama, kad už tokią sumą restoraninių patiekalų tikėtis neverta“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmantas Dangirdas Lingys. Pasak jo, porcijos yra išties nedidelės, tačiau slaugomiems pacientams, kurių didžioji dalis yra gulintys, sunkiai sergantys, tiek valgio pakanka. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Kai po praėjusios žiemos Gedimino prospekte atsivėrė duobės, paaiškėjo, kad 104 milijonų litų kainavusiam grindiniui dabar reikia 10 milijonų jo remontui. Pasak Vilniaus savivaldybės eksploatacijos poskyrio vedėjo Gintauto Kazimiero Niauros, savivaldybė vasarą nupirko trinkelių Gedimino prospekto priežiūrai. „Pakeista apie 15 kv. m. trinkelių. Iki tol trinkeles nemokamai keitė rangovas“, – teigė G.K.Niaura. Tačiau nuo šiol, G.K.Niauros teigimu, už darbus apmokama iš savivaldybės lėšų, pagal tarybos patvirtintus įkainius. Kaip teigia analizę atlikę ekspertai, didžiausia žala prospekto grindiniui padaryta nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. Specialistų skaičiavimais, trinkeles pakeisti šiame ruože kainuos daugiau kaip 9,17 mln. litų. Ruožui nuo Lukiškių iki Kudirkos aikštės sutvarkyti bus išleista maždaug 800 tūkst. litų. Apibendrintose ekspertų išvadose kalbama, kad iš viso teks pakeisti maždaug pusę Gedimino prospekto trinkelių. VAKARO ŽINIOS
Mūsų valdininkai, kaip karaliai saulės, nebijo visuomenei išrėžti – po manęs nors ir tvanas. Prisipirko nekokybiškų trinkelių už daugybę milijonų, dabar net gėdos neturi sakyti, kad susidėvėjo, duobės atsirado, žiemos neatlaikė, reikia keisti, vėl milijonus mokėti. Bet patikrinti, kokią produkciją pirko, savivaldybės valdininkai galėjo ir prieš pirkdami, o ne po to pareikšdami, kad mūsų žiemos sąlygos nebetinka. Taigi žiema visada buvo tokia pati – šalta ir speiguota. Niekas nepasikeičia per sekundę. Susidaro įspūdis, kad toks pirkimas už milijonus – niekis. Lyg krepšinio rungtynės, po kurių visi kalba, kad reikėjo daryti taip ar kitaip. VAKARO ŽINIOS
TRANSPORTAS
Klaipėdos simboliu laikomos barkentinos „Meridianas“ tolimesniu likimu nuo šiol rūpinasi du žinomi uostamiesčio verslininkai. Kol kas tvirtai žadama tik viena – laivas bus suremontuotas ir išsaugotas. „Meridiano“ paramos ir labdaros fondui nuo šiol vadovauja verslininkai Aidas Kaveckis ir Aloyzas Kuzmarskis. Penktadienį jie pasirašė notariškai patvirtintą susitarimą dėl visų įsipareigojimų perėmimo iš buvusio fondo vadovo Artūro Žičkaus. Dabar fondui vadovaus Friedricho pasažo įkūrėjas bei savininkas A. Kaveckis. Jis patvirtino, kad kritiškos būklės „Meridianas“ dar šiais metais gali atsidurti laivų remonto įmonėje ir bus pradėtas kapitalinis jo remontas. „Meridianas“ bus išsaugotas ir miestiečiai toliau galės juo gėrėtis. VAKARŲ EKSPRESAS
Į Lietuvos oro uostus šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais atvyko ir iš jų išvyko 2,453 mln. keleivių – 21,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2011-ųjų laikotarpį. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Ką tik uostamiestyje pradėjęs veikti laipynių parkas jau apaugo gandais. Visuomenininkai nustėro pamatę, kad Klaipėdos poilsio parke įsikūrusio nuotykių parko direktorius – miesto Tarybos narys Mindaugas Žilys, kuris pernai balsavo už UAB „Poilsio parkas“ likvidavimą. „Gal tai valdančiųjų dovana vaikinui, perėjusiam į jų pusę?“ – įtarinėja visuomenininkai. Pats politikas teigia nematantis čia jokių sąsajų ir jokio kriminalo. Visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti, atgaivink savo miesto parką“ idėjinė vadė Jolanta Norkienė, uoliai, tačiau nesėkmingai kovojusi už bendrovės „Poilsio parkas“ išsaugojimą, pasakojo gavusi lengvą šoką, kai sužinojo, kas vadovauja nuotykių parkui KAR KAR. „Už Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšas sutvarkytas parkas atiduotas verslininkams“, – stebėjosi J. Norkienė. VAKARŲ EKSPRESAS
Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių. Žemdirbiai tvirtina, kad nereikėtų branginti pieno produktų, jei dividendus ir kitas išmokas susimažintų perdirbėjai, tokių didelių antkainių neužsidėtų monopolinę padėtį prekybos rinkoje užimantys tinklai. Pienas, varškė, sviestas ir sūriai mažas pajamas gaunančioms šeimoms tapo prabangos preke. Varguoliai laukia nemokamai Europos Sąjungos dalijamų miltų, kruopų ir makaronų, džiaugiasi gavę aliejaus. Gardinti košę lietuvišku sviestu ar pienu, pirkti varškės ir sūrio išgali ne kiekviena šeima. RESPUBLIKA
Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė už pieno produktus gaunamo pelno dalis. Žemės ūkio rūmų duomenimis, pardavus litrą pieno, ūkininkams, gamintojams tenka mažiausiai – tik 68 centai. Perdirbėjai pasiima 70 centų, o didžiausia pelno dalis, net 76 centai, lieka prekybininkams. Mūsų šalies pieno ūkiai su pavydu žvalgosi į kaimynę Lenkiją, kur 50 proc. pelno už pieną tenka žaliavos gamintojams, o likusią dalį pasidalija perdirbėjai ir prekybininkai. Šakių rajone esančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ vadovas Alvydas Miliūnas teigia, kad kooperatyvas nuo praėjusių metų lapkričio pieną veža į Lenkiją. Nors prisideda transporto išlaidos, vis tiek apsimoka. Už litrą pieno Lenkijos supirkėjai vidutiniškai moka 94 centus. Pieną į kaimyninę valstybę išveža ir kiti Suvalkijos pieno ūkiai. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ