Europos Sąjungos siūlomi pinigai už tai, kad numestume žagrę į šalį,- visai patrauklus pasiūlymas. Mūsų šalies valdžia irgi problemos nemato – duos pašalpų. Ir duoda. Ekspertai diagnozuoja: sergame liga, atklydusia iš Senosios Europos, ši liga grasina pražudyti ištisas kartas. Nors nuo seno mūsų valstybė garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir darbšti tauta, regis, ateityje tokios kalbos išnyks kaip dūmas. Europos Sąjungos brukami pinigai , pavyzdžiui, už tai, kad kaimo žmonės atsisakytų savo ilgus metus puoselėtų ūkelių, ir iškreipta šalies socialinė politika išmokė mus tingėti. Tingėti labiau apsimoka nei dirbti. VAKARO ŽINIOS
„Kai žmonių pasiteirauju, kodėl nebedirba žemės, nebelaiko gyvulių, jie atsako, kad nebeapsimoka, nes iš valstybės gauna pašalpą dabar. Tingėti mus išmokė dabar vykdoma iškreipta socialinė politika. Žmogus gauna daugiau socialinės pašalpos nei dirbantysis gali uždirbti. Nesuvokiama“,- apmaudo neslėpė seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška. Pasak J.Samoškos, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje žmonės turėjo daug vilčių, atgavę žemę ją puoselėjo. Dabar ji tapo tarsi nereikalinga. VAKARO ŽINIOS
Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis. Paprastai dirbti Lietuvoje kviečiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriai sutinka čia atvykti. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau jį galima pratęsti. Iki 2008 metų dirbti Lietuvoje daugiausia buvo kviečiama tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų, o nuo 2011-ųjų didelė dalis darbo vietų jau tenka techninių specialybių atstovams informacinių technologijų įmonėse. LIETUVOS ŽINIOS
ĮMONĖS
Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas. Mokslininkas pranešė, kad Kėdainiuose planuoja įsikurti bendrovė „Farmacinių atliekų šalinimas“. Ši įmonė turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją ir kol kas užsiima tiktai farmacijos atliekų surinkimu. Tačiau Kėdainiuose ji ketina utilizuoti medicinos ir farmacijos atliekas, tad siekia įsikurti LEZ. Mokslininko postringavimai įplieskė aistras. G.Denafui buvo priminta, kad ši utilizavimo įmonė nebuvo įsileista nė į vieną rajoną, o Šiauliuose utilizuojant atliekas buvo sugadinta stebėsenos kontrolės sistema. „Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad galima nulaužti net ir moderniausią kompiuterinę įrangą, užtikrinančią teršalų kontrolę, ir leisti mus nuodyti“, – rėžė rajono tarybos narys Stanislovas Blinstrubas. Tarybos narys Juozas Gaidamavičius tikino nesuprantąs, kodėl medicininėms atliekoms šalinti norima pasirinkti Kėdainius, nes daugiausia tokių atliekų susidaro Kaune ir Vilniuje. LIETUVOS RYTAS
Koncerno „Achemos grupė“ prezidentui Arūnui Laurinaičiui užsiminus, kad dėl dukart išaugsiančio dujų perdavimo tarifo gali būti stabdoma Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, imta svarstyti apie galimus nuostolius. „Achema“ šiuo metu Lietuvoje suvartoja daugiausia dujų. Pasak A. Laurinaičio, į dujų perdavimo tarifą įskaičiavus dalį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kurį statyti yra įpareigota AB „Klaipėdos nafta“, statybos kaštų, trąšų gamyklai dujų transportavimas gali padidėti iki 2,5 karto. „Achema“ dėl SGD terminalo įstatymo jau kreipėsi į Europos Komisiją. Beje, koncernas ketino pats statyti SGD terminalą Klaipėdoje, Jūrų perkėlos terminale, ir tokių ketinimų iki šiol dar nėra atsisakęs. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, jog uždarius „Achemą“ neigiamo poveikio sinergija būtų didesnė nei šiuo metu mes galime įsivaizduoti. Jo manymu, neigiamas poveikis valstybės mastu būtų dar didesnis nei uosto, turint omenyje minias bedarbių, negautas pajamas ir t. t. VAKARŲ EKSPRESAS
Bankrutavus nekilnojamojo turto vystymo bendrovei, iš jos patalpas nusipirkęs odontologas patyrė banko spaudimą antrą kartą sumokėti didžiulius pinigus už jau veikiančią kliniką. Odontologas Jonas Masilionis jau trejus metus bylinėjasi su banku „Swedbank“ dėl savo klinikos patalpų, už kurias sumokėjo 390 tūkst. litų ir dar tiek pat investavo joms įrengti. „Stebėtina, kad bankas savo bėdas dėl blogų kreditų šitaip įžūliai perkėlinėja ant kitų žmonių pečių“,- piktinosi J.Masilionis. KAUNO DIENA
VERSLAS
Medžiotojai ne tik braido po miškus. Pasipuošę skrybėlėmis, aksesuarais, uniformomis, vedini keturkojais pagalbininkais, jie sekmadienį Kauno rotušės aikštėje formavo gamtos mylėtojų įvaizdį. Lapkričio 3-oji – Medžiotojų diena. Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Pagonybės laikais medžioklę globotojo deivė Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei Medžioklės diena tapatinama su šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena. Šią dieną Kaune surengta pirmoji Kauno medžiotojų sąjungos šventė, kurioje buvo eksponuojami medžioklės trofėjai, žmonės vaišinami žvėrienos patiekalais. Trauka medžioti, pripažįsta vyrai, neišnykusi nuo tų laikų, kai tai buvo pagrindinis žmogaus maisto šaltinis. Dabar, teigia medžiotojai, jų misija – padėti gamtai vykdyti natūralią atranką. Kauno medžiotojų sąjungos viceprezidento Artūro Kibišos duomenimis, Kauno apskrityje yra apie 2 tūkst. medžiotojų, kurių gretas kasmet papildo apie 100 naujų sąjungos narių. Vis dėlto tapti kurio nors klubo nariais bemaž neįmanoma. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ