PASLAUGOS
Trejus metus iš eilės didėjęs Klaipėdą aplankančių pavienių turistų skaičius pernai sumažėjo. Prastėjančią statistiką gelbsti tik kruiziniais laivais vos kelioms valandoms atvykstantys užsieniečiai. Vienbalsiai sutinkama, kad svečiams ne tik uostamiestyje, bet ir visame pajūryje nėra ką veikti. Praėjusiais metais vienintelis šalies uostamiestis šventė 760 metų gimtadienį. Šia proga Klaipėdoje buvo organizuota nemažai renginių. Tačiau paaiškėjo, kad lauktų svečių iš užsienio jie taip ir nesuviliojo. Tokią išvadą leidžia daryti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) paskelbti duomenys. Praėjusiais metais centre apsilankė 39 872 pavieniai turistai. Palyginti su 2011-aisiais (41 422), jų smarkiai sumažėjo. Mažiau turistų nei 2011-aisiais priimta ir parodų metu – atitinkamai 6 200 ir 8 170. Pasak KTKIC informacijos teikimo specialistės Linos Markauskienės, didžiausią įtaką tam turėjo užsieniečius galinčių sudominti renginių trūkumas ir blogas oras.
Pastarasis ypač buvo nepalankus Giruliuose įrengtam Klaipėdos kempingui – jo paslaugomis pasinaudojo tik apie pora tūkstančių žmonių, t.y. perpus mažiau nei 2011-aisiais. Nusivylimas būtų dar didesnis, jei ne kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukiantys užsieniečiai. KTKIC direktorės Romenos Savickienės teigimu, jų pernai uostamiestyje apsilankė beveik ketvirtadaliu daugiau (26 770) nei užpernai (21 478). Būtent jų skaičius ir lėmė, kad bendras turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais (71 070), keliais procentais išaugo (72 841). 2012 metais į Klaipėdos jūrų uostą užsuko 43 kruiziniai laivai. „Jau dabar aišku, kad šiemet sulauksime mažiausiai 40 kruizinių laivų. Keturiolika iš jų bus ilgesni nei 200 metrų ir kiekvienas iš jų atplukdys daugiau kaip 2000 turistų“, – kad šie metai bus geresni už praėjusius, vylėsi R. Savickienė. „Uostamiestis turistams darosi nuobodus“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Šiaulių darbdaviai tvirtina nerandantys tinkamų specialistų. Neaustinių medžiagų fabriko įmonių grupė vienam cechui negalėjo rasti 150 darbuotojų. Dalį gamybos įmonė perkėlė į Ukrainą, Kiniją, Bosniją – ten, kur dar yra kam dirbti. AB neaustinių medžiagų fabriko bendrovė vienija 16 įmonių. Tai viena iš didžiausių regiono darbdavių. Fabrike dirba apie 1 800 darbuotojų. Artimiausiu metu įmonių grupė ketina įdarbinti 50 siuvėjų, trūksta ir minkštųjų baldų aptraukėjų. Šiaulių darbo biržoje surasti tinkamų darbuotojų Neaustinių medžiagų fabrikui nepavyksta. Pasak šio fabriko generalinio direktoriaus Stanislovo Grušo, „darbo biržos klientai – nemotyvuoti, jų kaita – didelė, naudos mažai, labai daug yra nekvalifikuotų žmonių, o geresnių darbuotojų nėra“.
Kad katastrofiškai trūksta darbingų žmonių, S. Grušas teigė stebįs jau pusmetį. Nors darbdaviai neranda darbuotojų, bedarbių skaičius Šiaulių apskrityje išaugo nuo 11,4 iki 11,9 proc. Per 2012 metus Šiaulių darbo biržoje įregistruoti 30 548 bedarbiai, tai 6 960 arba 29,5 proc. daugiau nei per 2011-uosius. Tuo tarpu paklausiausios profesijos išlieka tos pačios: pardavėjai, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai, statybininkai, virėjai, administratoriai, buhalteriai. „Bedarbiai atsilieka nuo rinkos“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
Statistikos departamentas trečiadienį patikslino šalies demografinius rodiklius. Paaiškėjo, kad per metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 28,4 tūkst., arba 0,9 proc. Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Lietuvos gyventojų gretas retino mažėjantis gimstamumas (pernai gimė 0,9 proc. mažiau kūdikių negu 2011 metais) ir, žinoma, emigracija. Išankstiniais duomenimis, į užsienį 2012 metais emigravo apie 43 tūkst. gyventojų. Maždaug tiek, kiek gyvena Utenos ar Šiaulių rajonuose. Kas toliau? Nyks ne tik kaimai, bet ir didmiesčiai? Štai vos per metus didmiesčio statuso neteko Panevėžys, penktas pagal dydį Lietuvos miestas. 2011 metų pradžioje šiame mieste dar gyveno 100 tūkst. žmonių, o 2012 metais jų liko tik 98 tūkst. Prarasti didmiesčio statusą gresia ir Šiauliams, turintiems 107 tūkst. gyventojų. Per ketverius metus miestas prarado 18,3 tūkst. gyventojų. Trečiame pagal dydį mieste – Klaipėdoje – gyventojų taip pat sparčiai mažėja. Nuo 2009-ųjų jų sumažėjo net 23 tūkst.
Vis dėlto labiausiai gyventojų skaičius mažėja mažesniuose šalies miestuose. Pasak socialinių mokslų daktaro, akademiko Romualdo Grigo, Lietuvoje nėra regioninės politikos. Esą valdžia visiškai negalvoja, kaip regionuose kurti darbo vietas, išlaikyti jaunus žmones. Elgiamasi priešingai: mokyklos, ligoninės optimizuojamos. „Drįsčiau prisiminti sovietinius laikus. Tada buvo dėtos pastangos, kad pramonė kurtųsi Marijampolėje, Utenoje, Alytuje. Buvo stengiamasi paskirstyti jėgas. Kiekviename regione buvo steigiami teatrai, kad atsirastų traukos, kultūros židiniai, provincijos klestėtų. O šiandien regionai palikti be dėmesio, bendros valstybės politikos nėra“, – teigė mokslininkas.
Per Nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos emigravo pusė milijono žmonių. Trijų pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių pramonės ministras, technikos mokslų profesorius Rimvydas Jasinavičius sako, kad tokie emigracijos mastai nestebina, mat per tą patį laiką darbo vietų sumažėjo perpus. „Sovietiniais laikais santykis tarp dirbančių ir nedirbančių buvo toks – du trečdaliai dirbančių ir vienas nedirbančių: tai pensininkai, nepilnamečiai, jaunimas ir t. t. Prieš 22 metus buvo apie 2 mln. dirbančių. Šiuo metu jų yra apie 1 mln. 200 tūkst. Apytiksliai skaičiuojant, per šį laiką netekome milijono darbo vietų. Ne visi darbo netekę emigravo, bet apie pusę milijono – tikrai“, – sakė R. Jasinavičius. „Per metus išnyko visas Utenos rajonas“. RESPUBLIKA
PREKYBA
Kuo daugiau perkančiųjų internetu, tuo daugiau ir apkvailintųjų. Tačiau įsidrąsinę lietuviai savo teises siekia apginti ne tiktai gimtinėje, bet ir svetur. Lietuvos vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl prekybos internetu. Juk ES rinka vis patrauklesnė ieškoti įvairesnių ir pigesnių prekių nekeliant kojos iš namų. „Natūralu, kad kyla nesklandumų – prekės nepristatomos, pristatomos ne laiku arba ne tokios kaip užsakytos, nekokybiškos. Apmaudu, kad internete gausu sukčių – netikrų interneto parduotuvių“, – sakė tokius skundus nagrinėjančio Europos vartotojų teisių centro (EVTC) Lietuvoje atstovė Jaunė Dalinkevičiūtė. Nuo 2005-ųjų, kai Lietuvoje įsikūrė EVTC, skundų skaičius kasmet didėjo, nors pastaraisiais metais jų srautas vos sumenko. Pernai EVTC Lietuvoje sulaukė 856 skundų ir paklausimų, 2011-aisiais – 925, 2010-aisiais – 1 091. EVTC atstovai mano, jog lietuviai vis geriau išmano savo teises ir tampa atsargesni. „Pirkėjams tenka ilgai kovoti su mulkintojais iš interneto“. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Nors energetinio naudingumo sertifikato reikalavimą įteisinusios Statybos įstatymo pataisos jau įsigaliojo, kaip jas įgyvendinti, neaišku iki šiol. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vėl žada permainas. Pasak Registrų centro atstovų, kasdien Lietuvoje parduodama apie 500-700 butų, gyvenamųjų namų, kitokių pastatų. Nuo vakar įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai įtvirtino reikalavimą parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą jo savininkams pasirūpinti energetinio naudingumo sertifikatu. Registrų centro vadovybė spėja, kad įstatymą bet kuriuo atveju bus stengiamasi apeiti, išnaudoti dėl jo neaiškumo likusias spragas. Naujasis aplinkos ministras V. Mazuronis šias naujoves vadina ankstesnės Vyriausybės palikimu.
Įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvą, tačiau visiška migla apgaubė jo paties įgyvendinimą. Be to, už sertifikatą teks pakloti iki 400 litų. V. Mazuronio patikinimu, jau artimiausiomis savaitėmis nesusipratimams „turėtų būti padarytas galas“, mat bus išaiškinta įstatymo pakeitimus nulėmusios ES direktyvos įgyvendinimo tvarka ir sustyguoti reikalingi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. „Šis įstatymas blogas iš esmės, nes energetinio naudingumo sertifikatas tampa prievole. Ministerijos teisininkams daviau nurodymą išsiaiškinti su Europos teisės departamentu, ar Lietuva privalo direktyvos nuostatas vykdyti pažodžiui, ar galima įvesti laisvumo elementą. Jei tik bus galimybė koreguoti šios direktyvos įgyvendinimą, būsiu pirmas, kuris inicijuos įstatymo pakeitimus“, – patikino ministras. „Valdžios nuleista prievolė sėja sumaištį“. LIETUVOS ŽINIOS
VERSLAS
Nuo sausio 1-osios verslo liudijimas Klaipėdoje kainuoja mažiausiai 1 530 litų – minimali jo kaina, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 90 litų. Pabrangimą lėmė padidėjusi minimali mėnesio alga. Dalis smulkiųjų verslininkų iš karto pareiškė dėl šios priežasties kelsiantys savo paslaugų įkainius, o didėjančią liudijimų kainą vadino papildoma našta. Tačiau per pirmąsias 9 šių metų dienas pabrangusių liudijimų išduodama daugiau. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, liudijimus įvairiai veiklai buvo įsigiję 1 192 klaipėdiečiai, o pernai tuo pačiu metu – 1 069 gyventojai. Pernai Klaipėdoje išduoti 3 389 verslo liudijimai, savivaldybė už juos turėtų gauti apie milijoną litų. Tiesa, „Pabrangusių liudijimų nuperkama daugiau“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ