EKONOMIKA
Šiandien šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laukia nelengva užduotis. Pas jį atvyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“, kurios Vyriausybės nutarimu įpareigotos pasirašyti bendradarbiavimo dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo statybos sutartį, atstovai. Uosto direkcija atsisako pasirašyti sutartį, prieštaraujančią Lietuvos įstatymams ir reikalaujančią milžiniškų lėšų. Praėjusį penktadienį uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame svarstytas SkGD terminalo statybos Klaipėdos uoste klausimas, Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad sutarties su AB „Klaipėdos nafta“, kurios projektą uosto direkcija gavo birželio 14-ąją, nepasirašys, nes jos pasirašymui nepritaria uosto direkcijos valdyba.
Preliminariais skaičiavimais, pasirašius minėtą sutartį Uosto direkcijos investicijos į SkGD terminalą viršytų 230 mln. litų. Per 2012-2014 metus Uosto direkcija planuoja investicijoms skirti 514 mln. litų, iš jų SkGD terminalui – 123 mln. litų. Be to, per šiuos trejus metus Uosto direkcijos pelno dalies, t. y. 50 proc., paėmimas į valstybės biudžetą sudarytų 130 mln. litų. Taigi Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra praktiškai būtų žlugdoma, nes naujiems projektams liktų tik 5 proc. numatytų lėšų, neskaičiuojant to, jog pastaruoju metu reikalaujama, kad SkGD terminalui ji skirtų dar maždaug 100 mln. litų daugiau nei planavo. „Jeigu mes pasirašytume dabar mums „Klaipėdos naftos“ siūlomą sutartį, tai reikštų, kad daugiau nė vienam kitam uosto įmonių prašomam projektui pinigų nebeliktų“, – sakė E. Gentvilas. Ar Vyriausybei pavyks rasti saliamonišką sprendimą, susijusį su investicijomis į visai Lietuvai svarbų objektą? „Terminalas kelia karą uoste“. VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Valstybės tarnybos departamentas baigė rengti ir paviešino ataskaitą apie tai, kaip pernai Lietuvoje buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo. Ataskaitoje yra daug įdomių faktų. Pavyzdžiui, akcentuojama, kad pernai, nors šalyje krizė dar nebuvo pasibaigusi, valdininkų algos didėjo, milijonai litų buvo leidžiami jų kvalifikacijai tobulinti, be to, beveik 3 tūkst. atvejų darbuotojai buvo skatinami vienkartinėmis premijomis bei dovanomis. Ataskaitoje nurodoma, kad pernai šalyje buvo 28 796 valstybės tarnautojai, neskaitant statutinių. Iš jų 341 – įstaigų vadovai. Įdomu tai, kad valstybės tarnyba, pasirodo, yra visiškai moteriška. Dailiosios lyties atstovių tarp valdininkų buvo net 21 621, o vyrų – vos 7 175.
Įdomu ir tai, kad pernai visos institucijos negailėjo pinigų darbuotojų mokymui. Pavyzdžiui, Seimas ir jam pavaldžios institucijos tam išleido apie 900 tūkst. litų, savivaldybės – daugiau nei 2 mln. litų, įstaigų, pavaldžių Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijoms, išlaidos irgi gerokai viršijo milijoną. Skaičiuojant pagal tai, kiek lėšų vidutiniškai skirta vieno asmens mokymui, tvirtai pirmavo įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai – 2 947 litai, įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai – 2 043 litai, bei įstaigos, atskaitingos Seimui – 1 779 litai. Iš visų valstybės tarnautojų net 62 proc., arba 17 221, turėjo kvalifikacines klases. Tokiu atveju jie gauna ne tik algą, bet ir priedus: atskirą už stažą, atskirą – už kvalifikacines klases. Atrodo, kad algos valdininkams mokamos tik už tai, kad jie ateina į darbą. O jei dar ir dirba, jiems priklauso priedai bei premijos. Pernai net 1 082 tarnautojai gavo premijas, dar 98 – vardines dovanas, o 1 566 – tik padėkas. Beje, premijomis labiausiai švaistėsi teismai bei prokuratūros, paskyrę 325 premijas. „Darbas – už algą, priedus ir premijas“. RESPUBLIKA
Kvalifikuotiems specialistams masiškai sotesnio duonos kąsnio ieškant už gimtosios šalies ribų, Lietuvos darbdaviams nelieka nieko kito, kaip juos keisti už mažesnį atlygį dirbti sutinkančiais užsieniečiais. Saviškių mokyti neapsimoka, nes prakutę jie anksčiau ar vėliau taip pat pakels sparnus. Šiuo metu Klaipėdoje oficialiai dirba apie pusę tūkstančio užsieniečių. Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo. Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus, daugiausiai uostamiestyje darbuojasi ukrainiečių – 405. Taip pat yra baltarusių, rusų, kinų, triūsia vienas azerbaidžanietis bei vienas Indijos pilietis. Šiuo metu kvalifikuotų darbuotojų Klaipėdoje per darbo biržą ieško net 15 laivų statyba ar remontu užsiimančių įmonių. Jos darbą siūlo net 88 specialistams. 15 įmonių ieško ir tolimųjų reisų bei mažesnės kvalifikacijos vairuotojų. Čia laisvos 35 darbo vietos. „Lietuvių paliktas skyles lopo užsieniečiai“. RESPUBLIKA
PREKYBA
Antialerginių vaistų pardavimas pastaruosius trejus metus smarkiai auga, o prekyba ypač ūgteli pasklidus žiniai apie nuo vabzdžių įkandimo mirusį žmogų. Birželio 6-oji dviem šeimoms buvo lemtinga. Tądien įgėlus bitei mirė 57 metų šiaulietis. Toks pat likimas ištiko ir Utenos rajone, Antalgėje gyvenusią 63 metų moterį. Įgėlus širšuolui ją ištiko anafilaksinis šokas – moteris po savaitės mirė. Žinia apie nelaimes greitai pasklido, ir žmonės plūstelėjo į vaistines. Vieni – pirkti antialerginių vaistų, kiti – adrenalino, kuris laikomas pirmąja pagalba įgėlus bitei ar širšei. Antialerginių vaistų prekyba auga pastaruosius kelerius metus, o daugiausia jų parduodama gegužės ir birželio mėnesiais. Medicinos statistiką renkančios bendrovės „IMS Health“ duomenimis, 2010 metų gegužę buvo parduota 59,3 tūkst. pakuočių antialerginių vaistų, pernai gegužę – 63,9 tūkst., šiemet – jau 71,1 tūkst. pakuočių. Įtakos, tikėtina, tam turėjo ir pernai rugpjūtį suaktyvėjusios vapsvų ir širšuolų atakos. „Prekybą augina panika“. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Nors bene visi daugiabučių gyventojai yra vienaip ar kitaip susiję su būsto nelaimėmis, šalyje apdraustas tik kas penktas butas, o trys ketvirtadaliai butų savininkų kaimynus įvardija kaip pagrindinius galimus pagalbininkus saugant būstą ir patikėti savo turto apsaugos draudikams neskuba. Statistikos departamento duomenimis, šalyje būsto draudimu pasirūpinę vos 22 proc. butų savininkų, o individualus namas apdraustas beveik kas antras. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo eksperto Andriaus Gimbicko teigimu, gyventojai būsto draudimą suvokia kaip apsaugą nuo neplanuotų išlaidų. Pavyzdžiui, bendrovė „Lietuvos draudimas“ praėjusiais metais butų savininkams iš viso atlygino 3,2 mln.. litų dydžio nuostolių. Per pirmuosius šių metų mėnesius išmokėta suma siekė 1,2 mln. litų – tai 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pasak A. Gimbicko, Europoje turto – nekilnojamojo ir kilnojamojo – apdraustumas viršija 90 proc., o Lietuvoje jie nesiekia nė 50 proc., taigi šioje srityje plėtros potencialas dar tikrai neišnaudotas. „Draudikų konkurentai – kaimynai“. KAUNO DIENA
STATYBA
Nors vasara įsibėgėjo, tačiau remontininkai į ištuštėjusias mokyklas neskuba – laukia, kol namų darbus atliks ministerijos ir savivaldybės, todėl, ko gero, ir šiemet tūkstančiai vaikų mokslo metams prasidėjus taps statybininkų įkaitais. Šiemet 26 savivaldybių švietimo įstaigoms renovuoti iš Valstybės investicijų programos (VIP) švietimo srities asignavimų skirta 14,17 mln. litų. Dešimtyje jų darbus planuojama baigti šįmet, kitų renovacija užtruks iki 2015 m. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Investicijų skyriaus vyresniosios specialistės Vilmos Vėtaitės, iš viso 2012 m. skirta investicijų 48 savivaldybių ir ŠMM pavaldžių švietimo įstaigų pastatams atnaujinti bei statyti už 29,2 mln. litų. V. Vėtaitės teigimu, ŠMM atsakinga tik už projektus, finansuojamus iš VIP, tad kitų projektų vykdytojų negali nei skubinti, nei bausti už darbų neatlikimą numatytu laiku.
Be ŠMM, pinigų mokykloms renovuoti skiria Ūkio ministerija iš ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšų ir Aplinkos ministerija (AM) pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Ūkio ministerijos lėšomis šiemet energiją taupantys projektai įgyvendinami 12 mokyklų. O AM dar tebevertina 14 mokyklų paraiškas – šioms atsinaujinti iki Rugsėjo 1-osios vargu ar pasiseks, ir mokiniams gali tekti kurį laiką kęsti statybininkų keliamą triukšmą bei dulkes. Sostinėje šįmet planuojama renovuoti 25 švietimo įstaigas. Tuomet Vilniuje dar liks apie 20 remonto nesulaukusių mokyklų. „Mokiniams vėl gresia dulkinas rugsėjis“. RESPUBLIKA
VERSLAS
Palangos paplūdimiuose įgrisusias kupolo formos tento pliažo kavines šią vasarą keičia naujos formos modernesnės laikinųjų statinių konstrukcijos. Šiemet pirmą kartą burtų keliu vykdomus prekybos vietų konkursus laimėję verslininkai iš kitų šalies miestų pasiūlė Palangos paplūdimyje dar nematytų naujovių. Iš visų pliažo kavinių savo forma labiausiai išsiskiria netoli jūros tilto pastatyta Kauno bendrovės „Mojo Lounge“ metalinio karkaso dviejų aukštų konstrukcija, kurioje jaukumo suteikia pinti lauko baldai. Dviaukštėje 160 kvadratinių metrų ploto kavinėje yra beveik 100 sėdimųjų vietų. Tokia kavinės konstrukcija su baldais įmonei kainavo beveik 400 tūkst. litų. Įmonės bendraturčio Giedriaus Ambrazevičiaus nuomone, kitais metais pliažo palapinių dar labiau sumažės. „Nuobodžias palapines jau keičia šiuolaikiški pastatai“. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Radviliškio rajono savivaldybė nutarė remti naują sveikatos priežiūros paslaugą – socialinės rizikos šeimų narių, kamuojamų priklausomybės nuo alkoholio, gydymą cheminiais vaistais. Pasak sprendimo projektą rengusios savivaldybės gydytojos Vitalijos Kungienės, rajono biudžeto lėšomis bus koduojami tik savanoriai. Bus kompensuojama tiek valstybinėse, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose atlikta kodavimo paslauga. Jos kaina, anot V. Kungienės, 6 mėnesiams yra apie 108 litai, o vieniems metams – maždaug 175 litai. Savivaldybė apmokės gydymą iki 2 kartų per metus, jei vaistų veikimo trukmė yra 6 mėnesiai. Anot V. Kungienės, kol kas nėra suplanuota, kokiam skaičiui asmenų bus įmanoma šią paslaugą kompensuoti.
Radviliškio rajono savivaldybė ne pirmoji Lietuvoje, kuri nusprendė kovoti su gyventojų girtavimu kompensuodama kodavimą. Prieš pusmetį tokia praktika pradėta taikyti Alytaus rajono savivaldybėje. Pasak rajono mero Algirdo Grubliausko, norinčių gydyti potraukį svaigalams atsirado daugiau kaip 30. Šiai programai savivaldybės biudžete buvo numatyta daugiau kaip 17 tūkst. litų. „Savivaldybės kyla prieš alkoholizmą“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ