EKONOMIKA
Daugelyje ES valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, vandens tiekimas gyventojams yra savivaldybių funkcija, tačiau Briuselio politikams ir biurokratams kilo idėja šią funkciją atiduoti į privačias rankas. Visoje Europoje kilo pasipriešinimas atitinkamiems teisės aktams, nes vanduo taptų sunkiai įperkamu daiktu, ir jau surinkta daugiau nei milijonas parašų. Jie renkami ir mūsų šalyje. Tačiau kol parašai renkami, Briuselyje jau rengiama direktyva, kad į privačias rankas pereitų ir sveikatos apsauga, viešasis transportas, elektros gamyba, paskirstymas ir t.t. Europos Komisijos atstovai tvirtina, esą privatizavus vandens rinką, šis taptų labiau prieinamas Europos piliečiams, o jo kokybė būtų kur kas geresnė.Tačiau, specialistų teigimu, pažadai, deklaruojami siekiant privatizuoti vandens tiekimą, neatitinka realybės: privačių kompanijų motyvas – greitas pelnas, tad žadėtų planų gerinti vandens kokybę ir prieinamumą dažniausiai atsisakoma, nes tai reikalauja didelių investicijų, o jos sugrįžta negreitai. RESPUBLIKA
FINANSAI
Milijonus litų biudžetinės įstaigos kasmet išleidžia darbuotojų tobulinimuisi, moka jiems solidžius priedus už itin svarbių užduočių atlikimą, tačiau išlaidos ekspertų paslaugoms pernai išaugo net 70 proc.- iki 16,8 mln. litų. Seimo Audito komitetą apstulbino ir iki 90 mln. litų išaugusios premijos valdininkams, kurias šie išsimokėjo pačioje metų pabaigoje. Energetikos ministerija pagal išlaidas ekspertams pernai išsiveržė į absoliučius lyderius – už šias paslaugas sumokėta beveik 7 kartus daugiau nei užpraeitais metais. „Mano galva, valstybės tarnautojams neturėtų būti net ir priedo už ištarnautus metus. Nes juk mes visi valstybei tarnaujame, visi bendrai dirbame, bet kažkam yra nustatytos papildomos užslėptos privilegijos“,- sakė Seimo Audito komiteto, atlikusio biudžetinių įstaigų išlaidų analizę, pirmininkė Jolita Vaickienė. Biudžetą švariai išgramdė ekspertai. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Nusišovusio bendrovės „Mitnija“ vadovo verslo partneriai dar bando atgauti pinigus už nesėkmingus jo pirkinius ir reikalauja, kad žalą atlygintų jo našlė. Tokius reikalavimus teismai vertina skirtingai.Bene didžiausią Lietuvoje – 77 milijonų civilinį ieškinį – buvusio bendrovės „Mitnija“ vadovo Antano Gurecko našlei pareiškęs koncernas „MG Baltic“ prisiteisė 5,5 milijono litų. „Abejoju, ar tai galima pavadinti pergale“,- vakar svarstė prieš trejus metus nusišovusio Kauno statybų bendrovės „Mitnija“ vadovo našlė Violeta Gureckienė. LIETUVOS RYTAS
AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendina gamtosauginį projektą, leisiantį sumažinti Klaipėdos miesto aplinkos oro užterštumą angliavandenilių garais. Šiuo metu jau baigiamas vykdomo rekuperatoriaus įrenginio diegimo etapas. „Šio gamtosaugos projekto tikslas – angliavandenilių garus surinkti ir paversti į skystį, kuris bus saugiai laikomas naftos produktų talpyklose ir nebeturės galimybės pasklisti į Klaipėdos miesto aplinkos orą. Džiaugiamės, jog toks išskirtinis projektas bus įgyvendintas jau artimiausiu metu“, – apie bendrovės aplinkos apsaugos įrenginio diegimo darbus kalbėjo AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. „Šiuo metu statybos rangovas sparčiai vykdo rekuperatoriaus įrangos montavimo darbus, prijungia reikalingus vamzdynus, montuoja uždarymo armatūrą. Sumontavus šią įrangą liks paskutiniai darbai – elektros automatikos diegimas, tačiau pagrindinis etapas iki įrenginio veiklos pradžios jau bus baigtas“, – sakė įmonės vadovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Kai kurie biokuro gamintojai šią žiemą pristigo žaliavos. Mat medžio apdirbimo įmonės šaltą ir ilgai besitęsiančią žiemą pačios savo patalpas šildėsi pjuvenomis, atraižomis ir kitokiomis atliekomis. Kelmės rajone, Valpainiuose, įsikūrusi UAB „Doringa“ pastaruosius porą mėnesių negamino pjuvenų briketų. Bendrovės direktorius Romas Docius sako, jog medžio apdirbimo įmonės, iš kurių veždavosi žaliavą briketams, daug medienos atliekų sunaudojo savo patalpoms šildytis. Todėl neliko parduoti. 24 žmones įdarbinusi „Doringa“ užsiima ir apleistų miškų bei kirtaviečių valymu. Statybinės medienos ir medienos padėklams ruoša užsiimanti Rikantuose įsikūrusi UAB „Vėjovirpa“ šią žiemą be problemų pardavė visas medienos atliekas. Bendrovė nestigo nei žaliavos, nei užsakymų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RYŠIAI
Sekmadienį Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyr. metodininkas fizikas ir astronomas Vacys Jankus stebėjo Šiaurės pašvaistę virš Šiaulių apie pusę devynių vakaro: „Kaip didžiuliai prožektoriai kilo į viršų, keitė spalvas: iš pradžių elektrinė, paskui perėjo į žalsvą, rausvą. Po to persiskyrė ir išnyko.“ Veikiant Saulės plazmos srautams išprovokuojami Žemės magnetosferos svyravimai. Jie gali sutrikdyti radijo ryšį, elektros energijos tinklus. Vakar sutriko banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kanalai. Tinklo įranga triko ir penktadienį. „Swedbank“ Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė sakė negalinti patvirtinti, jog problemas sukėlė būtent magnetinė audra. Tuo, kas vyksta visatoje ir aplink mus, turi įtakos žmonių sveikatai – įsitikinęs Šiaulių miesto Dainų psichikos sveikatos centro vedėjas, psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
Vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje komentuotos Akreditavimo tarnybos kontrolės išvados dėl Akmenės rajono Ventos socialinės globos namų globotinės galimo sveikatos sutrikdymo. Paskelbta, kad mergaitės būklė vėl prastėja. Kontrolieriai patikrino Ventos socialinės globos namus ir tris medicinos įstaigas, kuriose teikta pagalba septynerių metukų ligonei, – Ventos ambulatoriją, Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko kliniką ir Kauno klinikos. Dabar iš kontrolės išvadų galima spręsti, kad toks vaiko būklės pagerėjimas buvo laikinas. Mergaitė nustojo valgyti, ją reikia dirbtinai maitinti, o svoris vėl ėmė mažėti. Ji tapo negatyvi, netgi agresyvi, linkusi save žaloti. „Ta pirminė baimė iš esmės nepasiteisino, kad vaiko būklė tapo sunki dėl nepriežiūros, o ne dėl ligos“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sveikatos ministro patarėja Nora Ribokienė. Vis dėlto Akreditavimo tarnybos kontrolės išvadose akcentuojami paslaugų teikimo trūkumai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
STATYBA
Kada prasidės Kauno valdžios vis atidėliojama Laisvės alėjos rekonstrukcija, neaišku. Kad pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė galutinai nevirstų trupančių fasadų alėja, ėmė rūpintis kai kuriuos pastatus pradėję remontuoti verslininkai. Alėjos ir A.Mickevičiaus gatvės sankryžoje stovintį namą apjuosė pastoliai.“Bus atkurtas toks pat vaizdas, koks buvo anksčiau“,- paaiškino tvarkomo pastato projekto vadovas architektas Kęstutis Mikšys. Jis patikino, kad „stiklainio“ skandalo bijoti nereikia. Naujos architektūros priedėlių nebus. Tiesa, stoge, greta esamo, atsiras keli papildomi švieslangiai. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Vakar į Šiaulių miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdį sugužėjo grupė sodininkų, kurie teigė besijaučiantys lyg pilka dėmė Šiaulių miesto plėtros procese. Jie vienbalsiai teigė, kad jų, kaip Šiaulių miestui priklausančių gyventojų, teisės yra ignoruojamos, nes sodų bendrijose nėra miestiečiams teikiamų privilegijų. Sodininkai guodėsi, kad sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugelio žmonių gyvenamoji vieta. Jos priklauso Šiaulių miesto savivaldybės teritorijai ir todėl visos teikiamos paslaugos turėtų būti sodininkų bendrijoms vienodos, kaip ir Šiaulių gyventojams. Tai – nei miestas, nei gyvenvietė, nei kaimas. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Buvęs ilgametis ekologinio ūkininkavimo programos „Tatula“ vadovas Almonas Gutkauskas teigia, kad prieš dvidešimt metų įkūrus „Tatulą“ norėta nušauti kelis zuikius – išplėtoti ekologinių produktų gamybą ir aprūpinti vartotojų stalą ekologiškais maisto produktais, kurti šeimos ūkius, kad ekologiškai ūkininkaudami žmonės turėtų darbo ir lėšų pragyventi, tausotų aplinką. Per du dešimtmečius ne visi tikslai pasiekti. Dabar šalyje jau turime 2511 sertifikuotų ekologinių ūkių, tačiau klesti ne visi. Mielai valgytume sveikus, saugius, genetiškai nemodifikuotus maisto produktus, tačiau daugeliui šeimų jų kaina tiesiog per didelė. Ekologiškos produkcijos daugiausia nuperkama Vilniuje, kur gyventojų pajamos gerokai didesnės nei rajonuose. Turgeliuose ir mugėse ekologiški produktai už tradicinius brangesni 10, o kartais ir 50 proc. RESPUBLIKA
Iš „Tatulos“ vadovo pareigų po 20 metų veiklos atsistatydinęs A.Gutkauskas apgailestauja, kad ekologinės produkcijos mūsų šalyje užauginama ir pagaminama per mažai. Esą jei norėtume ekologiškai pamaitinti visus šalies vaikus, moksleivius ar karius – negalėtume, nebūtų ką patiekti. Šalies ekologiniuose pieno ūkiuose teturime vos 1000 melžiamų karvių, ekologiškai auginama apie 20 tūkst. avių, daugiau vilčių teikia tik besiplečianti mėsinė galvijininkystė. „Ekoagros“ direktorius Gintaras Nagulevičius tikina, kad ekologiniuose ūkiuose pažeidimų aptinkama, tačiau jų nėra itin daug. RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė
Pagal ELTĄ