EKONOMIKA
Nedarbo lygis Lietuvoje vis dar dviženklis ir pranoksta ES vidurkį. Be to,jau ketverius metus beveik neauga darbo užmokestis. Tačiau „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad šįmet Lietuvoje išauš ekonominės gerovės pavasaris. „darbo užmokestį geriausia didinti mokesčiais. Juk vyriausybė pažadėjo mažinti darbo veiklos apmokestinimą. Tai suteiktų didelį postūmį atlyginimams augti“, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. LIETUVOS RYTAS
Nors nelegalių prekių, kurias bandoma įvežti į Lietuvą, kontekste dažniausiai figūruoja automobiliai, alkoholis, cigaretės ir pan., ne ką mažiau į muitinės sandėlius šalia minėtų daiktų atgula ir konfiskuotų drabužių bei batų su padirbtu žymiu prekės ženklu. Muitinės departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 192 tūkst. vienetų prekių. Įtariama, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. 2012 m. tokių prekių buvo sulaikyta šiek tiek mažiau – 137 tūkst. vienetų. Ir nors jokie įstatymai neliepia sulaikytų padirbtų prekių pulti naikinti, didžioji dalis, pasak Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus Panevėžyje viršininko Arento Vingrio, susmulkinama pačių gamintojų pageidavimu. VAKARO ŽINIOS
A.Vingrys teigė atsimenantis vos vieną atvejį, kai prekės ženklo atstovas sutiko, kad nuėmus padirbtą prekės ženklą nuo gaminių šie būtų atiduoti labdarai. Tačiau net ir parodžius gerą valią ši gali būti greitai užslopinta savų įstatymų, mat neatlygintinas prekių perdavimas šalyje nereglamentuotas. „Jei klastotės ir būtų atiduotos labdarai, vis tiek nuo to mokami importo mokesčiai. Teko ilgai bendrauti su Čiobiškio vaikų namais ir spręsti šį reikalą. Metus sprendėme tuos klausimus ir galiausiai nieko neišėjo, nes vaikų namai turėjo sumokėti mokesčius, o pinigų pas juos nebuvo. Blogai tai, kad neatlygintinas perdavimas nėra detaliai reglamentuotas“, – apie tai, kad ir labdara gali kainuoti, pasakojo Muitinės departamento darbuotojas. VAKARO ŽINIOS
Etiketė yra svarbesnė už patį daiktą ir jo vertę. Deja, tai galioja ne tik daiktams, bet ir žmonėms. Kol vieni leidžia didelius pinigus etiketėms, kiti negali leisti sau nieko. Taip yra jau tūkstančius metų, bet šiais laikais, kai nuolat kalbama apie humanizmą ir lygybę, galėtų būti ir kitaip. Prie sienų konfiskuojami kalnai padirbtų prekių. Neturtingoms šeimoms tie drabužiai ir avalynė būtų didelis turtas. Atiduokime prekes vargstantiems, jei tikrai norime šiek tiek daugiau lygybės ir humanizmo. Pasirodo, atiduoti negalima, nes tai pakenktų ant kitų labai panašių daiktų esančioms etiketėms. VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
Vakar skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės būrelis aktyvių šiauliečių piketavo prieš skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Tauragės rajone, Žygaičių apylinkėse. Šiauliečiai palaikė žemaičius, kurie vakar tuo pačiu metu surengė mitingą sostinėje. „Skalūnų dujas palikime ateinančioms kartoms“, „Dujos – Lietuvos, atsiklausk tautos“, „Gazpromo vamzdžiai, Chevrono nuodai. Lietuvi, Lietuvą žudai“, „Nedarkyk gamtos – Lietuvos savos!“ – tokie pasipiktinimo šūkiai švietė piketą surengusių šiauliečių plakatuose. „Gavybos procesui naudojamame ardymo skystyje yra pavojingų cheminių medžiagų. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, į Europos Sąjungos šalis tokių nedeklaruotų medžiagų įvežti negalima. Kiekviena firma, naudojanti tokias medžiagas, slepia jų cheminę sudėtį. Dėl to objektyviai negalima ištirti ir šių medžiagų poveikio aplinkai“, – kalbėjo piketo dalyvis Edvardas Kuvikas. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Piketo Šiauliuose organizatorė Valentina Ryžakova akcentavo, kad vanduo yra svarbiau už skalūnines dujas. Šiaulietės žodžiais, mokslininkai Amerikoje jau seniai ištyrė skalūninių dujų gavybos poveikį aplinkai. Ji priminė, kad gėlas vanduo pasaulyje yra labai branginamas, jo jau trūksta, o Lietuva turi ypatingos kokybės požeminį vandenį, kuris gali būti net eksportuojamas kaip brangi prekė. Lietuvos politologų asociacijos narė Angelė Ambrazienė teigė, kad politikų žadama energetinė nepriklausomybė yra tik dūmų uždanga. Anot moters, jeigu žvalgys JAV energetikos milžinė „Chevron“, tai būsime priklausomi nuo amerikiečių. „Demokratija ten, kur yra nafta. Energetinė nepriklausomybė ten, kur yra urano iškasenos. Štai kas yra nepriklausomybė“, – sakė A. Ambrazienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vakar Lietuvos mokslų akademija paskelbė savo išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje. „Yra minima, kad iš tikrųjų valstybė turi pasirūpinti, kad iš skalūnų dujų gavybos būtų užtikrintos tokios pajamos, kurios taip pat galėtų kompensuoti galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sakė akademijos prezidentas Valdemaras Razumas. A. Butkevičius teigė, kad sutartys dėl skalūnų dujų žvalgybos nebus pasirašomos, kol Lietuvos mokslininkai nepateiks išvadų apie šio proceso įtaką gamtai. Pasak premjero, jokie žvalgybos darbai, kenkiantys gamtai ir žmonėms, vykdomi nebus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vakar Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas patvirtino komisijos išvadą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje galimybių, kurioje šiems procesams iš esmės pritarė. Šiandien į posėdį dėl skalūnų dujų rinksis Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai, remdamiesi mokslininkų nuomone, jie parengs Vyriausybei savo išvadą. Kaip „Respubliką“ informavo LMA komisijos vadovas prof. Vytautas Basys, iš esmės mokslininkai skalūnų dujų žvalgymui Vakarų Lietuvoje pritaria, nes „mokslo žmonės nori mokslą tęsti toliau“, tačiau dėl skalūnų dujų gavybos kelia tam tikrų sąlygų. Pasak jo, atliekant žvalgybą, galima gauti daug naujų duomenų, kuriuos reikia įvertinti prieš pradedant skalūnų dujų gavybą, jei ji kada nors bus pradėta. Mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. RESPUBLIKA
LMA sudarytai komisijai savo nuomonę buvo paprašyta pateikti Geologijos ir geografijos instituto geologė habil. dr. Onytė Zdanavičiūtė, kurios specializacija – naftos ir dujų paieška. „Respublikai“ vakar mokslininkė teigė, kad Lietuvoje šiuo metu „ratai statomi prieš arklį“ ir neaišku, kaip važiuoti. Geologė pritaria Geologijos tarnybos viršininko Juozo Mockevičiaus minčiai, kad nuo žvalgybos iki gavybos – kaip iki Mėnulio. Egzistuoja net 90 proc. tikimybė, kad net ir radus dujų neapsimokės eksploatuoti. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto biochemikas dr. Simonas Laurinavičius: „Kadangi užsiimu mokslu, manau, kad reikėtų labiau pasitikėti moksliniais tyrimais ir jų rezultatais – tai labai svarbūs rodikliai“. „Manau, bijome, kad radę nesugebėsime tvarkytis. Kai nieko neturi – tai ir nereikia nieko, o kai turi, reikia spręsti – ką dabar daryti, kyla daug papildomų problemų“, – „Respublikai“ sakė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas geologas dr. Saulius Gulbinskas. RESPUBLIKA
PREKYBA
Antradienį pavakare Klaipėdos „Banginio“ prekybos centre Maximos“ parduotuvėje apsilankę pirkėjai galėjo pasijusti lyg dideliame gimtadienio pobūvyje. Čia kiekvienas norintis buvo vaišinamas netoli konditerijos cecho raikomu milžinišku tortu.Tokios neįprastos vaišės vyko pirmą kartą parduotuvių tinklo „Maxima“ švenčiamos Kliento dienos proga.Patys aktyviausi valgytojai buvo vaikai, tačiau paskanauti „Maxima“ meistrų iškepto konditerijos gaminio neatsispyrė ir suaugusieji. Pirkėjams atsidėkojo milžiniškais tortais. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Dar Valdo Adamkaus prezidentavimo laikais į Kuršių neriją griauti nelegalių statybų pajudėję buldozeriai pagaliau pasiekė tikslą. Šią savaitę Juodkrantėje pradėtas griauti ant marių kranto stovintis žuvų restoranas. Dėl to patirtą apie 4 mln. litų žalą pastato savininkas reikalaus atlyginti iš valstybės, t.y. iš visų mokesčių mokėtojų. Sužinojęs, kad pradėti pastato Juodkrantėje griovimo darbai, Neringos meras Darius Jasaitis nustebo. „Pirmiausia savivaldybė nėra jiems išdavusi leidimo. Be to, tiek su Vyriausybe, tiek su Aplinkos ministerija bendrai sprendžiame, kaip elgtis. Griauti galima tik tada, kai bus nustatytas aiškus kompensavimo mechanizmas“, – vakar pavakare tvirtino D.Jasaitis. Meras sakė, kad savivaldybė tikrai nesikratys savo atsakomybės, tačiau teigė, jog didžiausia kaltė dėl to tenka buvusiai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. „Ji turėjo tikrinti visus dokumentus, nes tam ir buvo sukurta. Priešingu atveju, kam tokios ir visa krūva valdiškų institucijų apskritai buvo reikalingos“, – retoriškai klausė Neringos meras. RESPUBLIKA
Uostamiesčio politikai neskuba priimti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ siūlomos dovanos miestui – Kretingos ir Šaulių gatves jungiančio pėsčiųjų tilto per geležinkelį. Nors pripažįstama, kad tiltas reikalingas miestiečiams, tačiau valdžią gąsdina numatomos išlaidos už tilto priežiūrą. Geležinkelininkai pabrėžia, kad tilto eksploatacija nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma pagrindine veikla, todėl jie mano, kad kokybišką objekto priežiūrą gali užtikrinti tik savivaldybė ar jai priklausančios įmonės. Vakar vykusiame miesto Tarybos Miesto turto komitete politikai kratėsi tokios dovanos. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento skaičiavimu, preliminarios tilto eksploatacijos išlaidos per metus siektų per 150 tūkst. Lt.VAKARŲ EKSPRESAS
Teismui leidus tęsti kurhauzo rekonstrukcijos darbus, savivaldybė juos žada užbaigti lapkritį. Praėjusiais metais rekonstravus Palangos savivaldybei priklausančią istorinio pastato išorės dalį suplanuotas ir antras darbų etapas – kurhauzo vidaus remontas, tačiau pagal statybos techninį reglamentą tam reikėjo Jackų sutikimo. Tačiau šie jokio sprendimo nepriėmė, tad konstatuota, jog procesas vilkinamas, ir nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo darbus tęsti be jų sutikimo. „Nesinorėjo, kad atlikti darbai nueitų perniek, be to, projektui jau gauti pinigai, todėl ir kreipėmės į teismą. Priėmus mums palankų sprendimą būtent šios aplinkybės ir pabrėžtos. Sprendimą teisme liepta vykdyti skubiai“, – jį komentavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Todėl, anot jo, visos procedūros bus pradėtos nedelsiant, net nelaukiant galimos bendraturčių apeliacijos. Tačiau visai kitaip mano vienas iš savininkų Gediminas Jacka. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Šį penktadienį Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) nariai rinksis į visuotinį ataskaitinį susirinkimą. Dvidešimt trečius metus skaičiuojančios miesto verslininkų organizacijos gretos didėja. Šiemet KPA narėmis tapo dar trys miesto įmonės. Dalyvauti asociacijos veikloje išreiškė norą UAB Birių krovinių terminalas, UAB „Deglas“ ir AB TEO LT. „Džiugu, kad uostamiesčio verslas suvokia narystės asociacijoje naudą. 2011 m. į asociaciją įstojo 2, praėjusiais metais priėmėme net 8 įmones, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – jau tris. Tad šiuo metu KPA yra bemaž 80 Klaipėdoje veikiančių įmonių“, – džiaugiasi Rimantas Taraškevičius, UAB „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkas, prie prieš metus išrinktas KPA prezidentu. VAKARŲ EKSPRESAS. Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė
Pagal ELTĄ