EKONOMIKA
Seimas linkęs pritarti, kad žmonių bankrotus turėtų nagrinėti apylinkių teismai. Nuo kovo 1-osios įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas jau pildomas pataisomis – antradienį Seimas po svarstymo pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisoms, leidžiančioms fizinių asmenų bankrotų bylas nagrinėti ne apygardų, o apylinkių teismams. Pataisas priimti planuojama vėlesniuose Seimo posėdžiuose. Manoma, kad pataisos pradės sklandžiau pradėti žmonių bankroto procedūras, o teismai galėtų sparčiau jas nagrinėti. Dabar pareiškimą iškelti bankroto bylą leidžiama pateikti vietos, kurioje žmogus gyvena, apygardos teismui. Tačiau taip mano ne visi parlamentarai – pasak Biudžeto ir finansų komiteto nario Jurgio Razmos, apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis 7 kartus didesnis negu apygardų teismų teisėjų ir pataisos jų darbą dar labiau apsunkins.
Vertindamas patį Fizinių asmenų bankroto įstatymą J. Razma pripažino, kad jis – gana konservatyvus, todėl, pavyzdžiui, palyginti su fizinių asmenų bankroto pioniere Baltijos šalyse Latvija, tokių procedūrų Lietuvoje gali būti mažiau. Nors įstatymas įsigaliojo kovo 1 d., pirmosios bankroto procedūros galės būti keliamos tik po mėnesio (mažiausiai tiek laiko duodama susipažinti su pareiškimu bankrutuojančio asmens kreditoriams), t. y. nuo balandžio pradžios. Patys bankroto administratoriai jau prabilo apie pernelyg didelius suvaržymus bankrutuojantiems. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus Alvydo Geigalo tvirtinimu, bankroto procedūrų nebus tiek daug, kiek tikimasi. Jo nuomone, pats įstatymas pernelyg griežtas, tad pritaikomas tik nedidelei daliai asmenų, turinčių problemų dėl skolų. „Dar vienas akmuo ant teisėjų pečių?“ KAUNO DIENA
ĮMONĖS
AB „Akmenės cementas“ statomai naujai technologinei sauso būdo klinkerio gamybos linijai ima dar vieną paskolą – 30 mln. litų. Sindikuotą paskolą „Akmenės cementui“ suteikė penki bankai: SEB bankas, „Danske Bank“, DNB, „Pohjola“ ir „Swedbank“. Paskolą organizavusio SEB banko ryšių su žiniaskalida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, cemento gamybos įmonė gautus 30 mln. litų panaudos užbaigti investicijas naujai technologinei linijai ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Pasak AB „Akmenės cementas“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, naujoji technolginė linija padės padidinti „Akmenės cemento“ efektyvumą ir konkurencingumą. Modernizavimas „Akmenės cemente“ įsibėgėjo prieš 2 metus, nors buvo numatytas anksčiau. Tada buvo numatyta modernizavimo vertė – iki 350 mln. litų. Tačiau, anot A. Zarembos, dabar modernizavimas pabrango iki 365 mln. litų, be to, reikia turėti ir apyvartinių lėšų, todėl prireikė paskolos. Prie naujos technologijos įmonė turėtų pereiti rugsėjo mėn. Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti įmonė kasmet pajėgia pagaminti maždaug po 1 mln. tonų. Po modernizacijos gamybos apimtis turėtų padidėti iki 1,5 mln. tonų. „Akmenės cementui“ – dar viena paskola“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
FINANSAI
Euro įvedimo koordinavimo komisija aptarė, kaip šalyje bus keičiama valiuta. Ilgai diskutuoti komisijai turbūt nereikėjo, nes joje buvo tik du žmonės – finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Koordinavimo komisiją iš viso sudaro trys žmonės, jai pirmininkauja premjeras. Tačiau premjeras dar negrįžo iš atostogų, taigi liko du. Ministras su banko vadovu susėdo ir taip gimė nacionalinis euro įvedimo planas, kurį iki liepos turėtų patvirtinti Vyriausybė. Ypač didelį dėmesį žadama skirti visuomenės informavimo strategijai, tai yra propagandai. Komisija puikiai paposėdžiavo ir be pirmininko. Kvorumas – du iš trijų – ir taip yra. Demokratija. „R. Šadžius su V. Vasiliausku stumia eurą“. VAKARO ŽINIOS
PASLAUGOS
Jeigu kovo 28 d. posėdyje Taryba pritars, Šiaulių miesto savivaldybėje bus kuriamos dvi mobiliosios specialistų komandos, kurios teiks integralias socialinės globos ir slaugos paslaugas paciento namuose. Trejus metus mobilių komandų veiklą finansuos Europos socialinis fondas. Bendras projekto biudžetas siekia 806 tūkst. litų. „Šiauliuose trūksta kompleksinių socialinės globos ir slaugos paslaugų namuose. Dalis neįgalių, ligotų ar senyvo amžiaus žmonių nenori rinktis gyvenimo socialinės globos namuose, jų namiškiams dažnai fiziškai ir psichologiškai nelengva padėti sunkiai sergantiems artimiesiems, trūksta medicininių žinių. Todėl į pagalbą ateis mobiliosios specialistų komandos“, – sakė savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė. Jos teigimu, Šiauliuose numatoma sukurti dvi mobiliąsias specialistų komandas – viena veiktų prie Socialinių paslaugų centro, kita – prie Globos namų. Komandoje dirbs slaugytojas, šeši slaugytojo padėjėjai, socialinis darbuotojas ir keturi socialinio darbuotojo padėjėjai.
Komandos vyks į neįgaliųjų namus, kur suteiks kokybišką integralią socialinės globos ir slaugos pagalbą – jei reikės, darys lašelinę, suleis vaistus, atliks pragulų profilaktiką. Esą neįgaliųjų artimieji galės grįžti į darbo rinką, jei slaugydami artimąjį buvo priversti atsisakyti darbo. Be to, mobiliosios komandos bus alternatyva stacionariai slaugai, nes Šiaulių miesto savivaldybės globos namai negali priimti visų norinčiųjų. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Šiauliuose nuolatinės slaugos reikia 1 254 asmenims. Visą sumą planuojama gauti iš Europos Sąjungos socialinio fondo. „Mobiliosios komandos – į namus“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ŽEMĖ
Buvusiai valdžiai sugriežtinus miško žemės naudojimą ir paskirties keitimą, milžiniškas kompensacijas už visuomenės reikmėms iškirstus miško plotus privalo mokėti ir savivaldybės. Dėl to ypač kenčia miškingiausios savivaldybės, neturinčios lėšų susimokėti valstybei net už kapinių praplėtimą, o apie miesto plėtrą nė svajoti negalinčios. Vakar Seimas po pateikimo pritarė septynių parlamentarų teiktoms Miško įstatymo pataisoms, kurios sudarytų galimybę formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis nei 50 proc. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, pataisa galėtų pasinaudoti 6 savivaldybės.
Didžiausias miškingumas yra Neringos savivaldybėje – 83,9 proc. teritorijos. Po jos seka Druskininkai, Varėna, Kazlų Rūda, Visaginas, Švenčionys. Seimo nariai taip pat pritarė projekto nuostatai, kad visoms savivaldybėms nebūtų taikomas reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir/ar įrengiamos kapinės. „Savivaldybėms miškų įkaitėms sužibo viltis“. RESPUBLIKA
Ūkininkai laikiniems darbams įdarbindami žmones šiems turės išduoti specialius paslaugų kvitus. Tokia tvarka įsigalioja jau nuo balandžio 1-osios. „Įsigaliojus šiam įstatymui, fiziniai asmenys galės teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir joms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ir panašiai“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė. Jos teigimu, naujoji tvarka turėtų išspręsti problemą, kai žemės ūkyje ar miškininkystėje žmonės samdomi dirbti nelegaliai ir be jokių garantijų. „Ūkininkams gerokai sumažės biurokratinė našta. Samdiniams tai taip pat naudinga – atsirado kur kas daugiau galimybių jiems įsidarbinti oficialiai ir teisėtai, gauti oficialų uždarbį. Be to, nebereikės bijoti baudų už nelegalų darbą. Taigi šios tvarkos privalumai abiem pusėms yra akivaizdūs“, – sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.
Tuo tarpu stambus ūkininkas Audrius Banionis iš Kauno rajono, užsiimantis kiaulininkyste, galvijininkyste, laukininkyste bei kitomis žemės ūkio veiklomis, „Vakaro žinioms“ teigė, jog pats trumpalaikiams darbams žmonių nesamdo, nes yra suinteresuotas patikimais, laiko patikrintais darbuotojais, kurie patys nori dirbti nuolatos. „Nemanau, kad ūkininkai ras gerų žmonių, kurie ateis už paslaugų kvitus dirbti. Žmonės natūraliai nori pastovumo, o ne laikinų darbų. Aš pats įdarbinu žmones pastoviam darbui, galiu pasakyti tiek, kad „biržininkų“ mes neieškome, nes, deja, ten sunku rasti gerų darbininkų“, – teigė ūkininkas. „Ūkininkams reikia darbuotojų, norinčių dirbti nuolat“. VAKARO ŽINIOS. Eltos redaktorė Zinaida Gulbinaitė
Pagal ELTĄ