EKONOMIKA
Klaipėda užsieniečiams neįdomi. Jų netraukia nei tie keli muziejai, nei skurdokas senamiestis, nei vos kelios veikiančios kavinės. Kruiziniais laivais į mūsų miestą atplaukę užsieniečiai mieliau renkasi ekskursijas po apylinkes nei galimybę paklaidžioti po miestą. Verslininkai keiksnoja valdžią, kultūrininkai keikia verslininkus, o kruizinių laivų į Klaipėdos uostą kasmet užsuka vis mažiau. Vakar Klaipėdos uoste švartavosi net trys kruiziniai laivai, kuriais į Lietuvą atplaukė apie pustrečio tūkstančio turistų. Po miesto gatves pasklidusius užsieniečius Klaipėda pasitiko nesvetingai. Veikė vos kelios kavinės, senamiestyje – vos dvi meno galerijos, o ant muziejų durų kabojo masyvios spynos. Senamiesčio verslininkai teisinasi iš tų užsieniečių jokios naudos negaunantys ir nešykšti karčių žodžių kruizinių laivų keleiviams. Kavinių savininkų teigimu, Klaipėda užsieniečiams tėra tualetas. Ekskursijų organizatoriai patys pripažįsta, kad išvykas į Palangą, Neringą, Platelius ar kitur pasirinkę užsieniečiai iš Klaipėdos išplaukia patenkinti. Užtat tie, kurie pasilieka krante ir nusprendžia savarankiškai susipažinti su miestu – nusivylę. Liudovika Pakalkaitė, „Klaipėdos Mėjos“ direktorė, sakė, kad kruizų keleiviai iš kelionių nori išsivežti kuo daugiau įspūdžių, todėl nėra linkę sėdėti kavinėse. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Rusijos koncernas „Gazprom“ nesutarimus su Lietuva d4l dujų sektoriaus pertvarkos tikisi išspręsti derybose, dalyvaujant Europos Komisijai. Tai „Gazprom“ akcininkų metiniame susirinkime pareiškė Rusijos dujų monopolininko valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Pasak A.Medvedevo, „Gazprom“ yra priverstas savo interesus ginti teisme, bet tikisi, kad per derybas, į kurias įsitraukė ir Europos Komisija, „Lietuvoje visgi nugalės sveikas protas ir šį klausimą bus galima išspręsti civilizuotai“. KAUNO DIENA
Nors tarptautinėse rinkose naftos kainos krinta rekordiniu greičiu, Lietuvos gyventojai tai jaučia mažiausiai. Kaimyninėse šalyse tie patys „Orlen Lietuva“ gaminami degalai pinga dvigubai greičiau nei mūsų degalinėse. Degalų pardavėjai siūlo nesižvalgyti į kaimynus, tuo tarpu politikai ir ekonomistai tikina, jog galiojant dabartinei tvarkai didelio degalų kainų mažėjimo gali tikėtis tik naivuoliai. Lyginant Baltijos valstybių degalų kainų tendencijas aiškėja, jog birželio mėnesį Lietuvoje degalai pigo lėčiausiai, o jų kaina ir toliau išlieka didžiausia, palyginti su kaimynėmis. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, Lietuvai į kaimynų kainas žvalgytis nederėtų. VAKARO ŽINIOS
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka „Vakaro žinioms“ teigė, jog situacija prasilenkia su ekonomine logika. „Lietuvos vartojimo apimtis, palyginti su Latvija ir Estija, yra didesnė, turime nuosavą degalų gamyklą, iš visų Baltijos valstybių pas mus degalai turėtų būti pigiausi, bet dabar yra atvirkščiai – mokame daugiau už kaimynus. Tai rodo, kad mūsų valstybė iš visų Baltijos šalių yra valdoma prasčiausiai. Mūsų politinis elitas užsiima didelėmis fantazijomis, piktų jėgų paieška ir dar velniai žino kuo, o efektyviai valdyti valstybės visiškai nesugeba“, – sakė parlamentaras. Jo teigimu, ryžto sprendžiant problemas pritrūksta ne tik valdžiai, bet ir verslą kontroliuojančioms institucijoms. VAKARO ŽINIOS
FINANSAI
„Mūsų šalyje didėja pinigų kiekis ekonomikoje, ir jie praranda vertę. Pardavėjai – protingi žmonės, todėl tai matydami tuos pinigus pasiima. Jeigu pardavėjai didina kainas ir mato, kad pardavimų sumos nesikeičia, kokia motyvacija už prekę imti mažiau? Kol veikia tokia sistema, niekas kainų ilgam nemažins. Jokie Vyriausybės ar net prezidentės pagrūmojimai šioje situacijoje rezultatų neduos. Šiuo metu valstybės viešieji finansai suvaldyti, tačiau ne mūsų, o Europos Sąjungos pinigais. Gerokai padidėję ES lėšų srautai, mūsų politikų skaičiuojami kaip mūsų pajamos, nors realiai taip nėra. Bankų plėšikas irgi gali manyti, kad būsimas grobis yra jo pajamos. Taip ir mes, išmelžę ES dotacijas, jomis grindžiame savo ekonomiką“, – sako Vladimiras Trukšinas, ekonomistas. VAKARO ŽINIOS
ĮMONĖS
Lietuvos senjorai už šiemet atkurtas prieš krizę buvusias pensijas labiausiai dėkoti turėtų valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ). Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, būtent jų į biudžetą atseikėti 0,5 mlrd. litų dividendų leidžia valdžiai šiemet grąžinti žmonėms apkarpytas išmokas. Veiklos efektyvumu nepasižymėjusios VVĮ per trejus metus savo rezultatus iš nuostolio pavertė pelnu. O dividendų pagrindinei akcininkei – valstybei – jos sumokėjo net 6 kartus daugiau nei ankstesniais metais – 524 mln. litų. Tačiau vakar per 2011 m. VVĮ veiklos ataskaitos pristatymą premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad iš 145 VVĮ, kurių bendra rinkos vertė yra 13,5 mlrd. litų, dividendus valstybei sugrąžina tik mažuma. Pernai veiklos pelnas buvo beveik 3,5 karto didesnis negu 2010-aisiais ir siekė daugiau nei 142 mln. litų. Tačiau rezultatus pagerino tik transporto sektoriaus įmonės, kurių veiklos pelnas augo nuo 116 iki 273 mln. litų. Geriausius rezultatus pasiekė AB „Lietuvos geležinkeliai“, pelną padidinusi nuo 69 mln. iki 150 mln. litų. O pertvarkas nuolat patiriančio energetikos sektoriaus įmonių veiklos nuostolis buvo 43 mln. didesnis nei prieš metus ir siekė 135 mln. litų. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
„Lengviau atvažiuoti į registratūrą, negu prisiskambinti. Kada gi baigsis ši netvarka?“ – tokių miestelėnų skundų dėl patekimo pas gydytojus specialistus , dirbančius ligoninėse, „Vakarų ekspresas“ sulaukia gana dažnai. Šis procesas išties reikalauja kantrybės – registratūros telefonai būna nuolat užimti. Tuo tarpu įstaigų vadovai teigia, jog dėl registratūrų apgulties, be kita ko, kalti ir patys pacientai. „Mūsų ligoninė yra lyg fabrikas. Kasdien sulaukiame labai daug skambinančiųjų. Per dieną užregistruojama 200-300 pacientų, o gydytojai specialistai priima apie 1000. Patarčiau pacientams į registratūrą skambinti antroje dienos pusėje – prisiskambins žymiai lengviau. Nuolat tobuliname registratūros darbą, tačiau ta prisiskambinimo problemėlė buvo ir prieš 30, ir prieš 20 metų, yra dabar ir, manau, išliks ateityje“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. V. Janušonis. Tačiau, anot prof. V. Janušonio, dėl tinklo užimtumo arba dėl jo trikdžių pacientams būna sunku prisiskambinti. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Į Palangą skraidančioms dviem Rusijos oro bendrovėms konkuruoti neteks – bilietai į vienos reisus jau išpirkti, o į kitos – spėriai tirpsta. Užvakar Palangos oro uoste užsakomuoju reisu pirmą kartą nusileido Rusijos skrydžių bendrovės „IrAero“ orlaivis „Bombardier CRJ-200“, kuriuo į kurortą atskrido 34 keleiviai. Dabar į Palangą iš Maskvos sekmadienį skrenda jau du 50 vietų orlaiviai. Birželį reguliariaisiais reisais į pajūrį ėmė skraidyti ir kita Rusijos oro bendrovė „RusLine“. LIETUVOS RYTAS
Savivaldybei nepavyko apriboti kurorte paslaugas teikiančių taksi automobilių skaičiaus. O klaipėdiečių konkurencijos pabūgę Palangos vairuotojai valdžią graudina būsimais bankrotais. Nuo pirmadienio poilsiautojai Palangoje gali naudotis pigesnėmis Klaipėdos įmonės „Švyturio taksi“ paslaugomis. Vakar kurorto savivaldybėje buvo įregistruotas šios įmonės filialas Palangoje ir išduota 10 leidimų taksi automobiliais vežti keleivius kurorto savivaldybės teritorijoje. Nors ir lauktas, toks kurorto valdžios sprendimas papiktino palangiškius taksi vairuotojus. „Valdžia negina savo gyventojų interesų. Vasarą mums keleivių dar labiau sumažės. Vadinasi, sumažės ir mūsų uždarbis. Nežinia, ar iki žiemos palangiškiai išsilaikys šiame versle. O tuomet jie visi patrauks į savivaldybę socialinių pašalpų“, – niūrią ateitį miesto vadovams piešė Palangos taksistai. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Nedaug trūko, kad po ką tik pasibaigusio futbolo čempionato Lietuvos lažybų kontoros būtų skaičiavusios didelius nuostolius. Lažybų organizatoriai atsikvėpė tik po Olandijos sportininkų nesėkmių ir netikėto vokiečių pralaimėjimo italams. Lažybų rengėjai sutartinai tvirtina: ką tik pasibaigęs Europos futbolo čempionatas mūsų šalyje pritraukė rekordinį skaičių lošėjų. Su šiuo turnyru galėjo konkuruoti tik pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas. O barų ir kavinių šeimininkai, nors ir džiaugiasi kiek padidėjusiu lankytojų skaičiumi ir apyvarta, neslepia vylęsi didesnio pelno. „Nėra ko slėpti – iki čempionato pusfinalio lošėjams išmokėdavome daugiau nei surinkdavome“, – „Lietuvos rytui“ sakė „TonyBet“ punktus vienijančios bendrovės vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas. Jam pritarė ir lažybų bendrovės „Top Sport“ konsultantas Gintaras Staniulis: „Jei ne vokiečių pralaimėjimas italams, čempionatas mums būtų pažymėtas minuso ženklu.“ LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Kova dėl tiesioginių išmokų vyksta ne tik Briuselyje, bet ir mažuose žemės sklypuose Lietuvoje. Po vieną kitą hektarą žemės turintys žmonės nustojo nuomoti žemę, nes vėl nori tiesioginių išmokų. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauji reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti. Rajonų žemės ūkio skyriuose dirbantys specialistai kalba, kad jie sukiršino kaime gyvenančius žmones. Smulkieji žemės savininkai, kurie iki šiol nuomojo po keletą hektarų žemės stambesniems ūkininkams, nutraukė nuomos sutartis. Paprastai už ganyklų nuomą per metus ūkininkai savininkams moka 180-220 litų už hektarą, o tiesioginių išmokų už hektarą ganyklų skiriama 370 litų. Šie metai – pirmieji, kai atsirado tam tikrų saugiklių. Į tiesiogines išmokas nebegalės pretenduoti vadinamieji sofos ūkininkai: žmonės, kurie turi žemės, bet niekada jos nedirbo, o kad gautų paramą, artėjant rugpjūčio 1-ajai pievas tiesiog nuskusdavo. LIETUVOS RYTAS
Parengta pagal ELTĄ