EKONOMIKA
Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir vėl griebsis Azartinių lošimų įstatymo tobulinimo. Bus svarstomi iškart du naujos redakcijos įstatymo projektai. Anot komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, atrodo, kad vienas yra nupirktas lošimų organizatorių, o kitu siekiama pažaboti internetinius lošimus, kad pinigai neišplauktų iš Lietuvos. Įdomiausi vaidmenys svarstant šį teisės projektą atitenka Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkui, buvusiam jo pirmininkui Kęstučiui Glaveckui ir eksparlamentarui Žilvinui Šilgaliui. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B.Bradausko, dabartinį Azartinių lošimų įstatymą būtina tobulinti, nes jame palikta nemažai landų. Kita vertus, pasak parlamentaro, yra ir daug svarbesnių įstatymų, kuriuos reikia keisti, todėl šitas galėtų palaukti. Tačiau komitetas šiandien svarstys iškart du projektus. RESPUBLIKA
Prieš vasarą kurortai suskaičiavo šaltojo sezono rezultatus: poilsiautojai dažniau suko į Druskininkus nei į pajūrį. Dzūkijos kurorto viešbučiai ir poilsio namai sulaikė 4 kartus daugiau svečių nei Palanga. Suskaičiavusi vadinamosios pagalvės rinkliavos derlių Druskininkų savivaldybė paskelbė, kad sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais kurorte nakvojo daugiau nei po 50 tūkstančių svečių. Iki dviejų litų padidinti pagalvės rinkliavą ketino ir Palangos politikai, tačiau galiausiai nuspręsta nieko nekeisti. LIETUVOS RYTAS
Pasirodžius pranešimams, jog Baranovičių rajone esančiame kiaulių komplekse „Vostočnii“ galėjo kilti afrikinis kiaulių maras, nejuokais išsigąsta. Iškart po to pasienio regionuose sustiprintas biosaugos priemonių taikymas bei kontrolė. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skubiai susisiekė su Baltarusijos valdžia.“Šalies atsakingi vadovai asmeniškai patvirtino, jog afrikinis kiaulių maras neužfiksuotas ir kad tai tik klaidinga Rusijos spaudos informacija, tačiau tai juk valstybė, kurioje atvirumas neegzistuoja“, – svarstė VMVT vadovas Jonas Milius. „Jeigu afrikinis kiaulių maras atsirastų Lietuvoje, tai žemės ūkį, kiaulininkystę ir eksportą ištiktų fiasko. Tai būtų tiesiog tragedija“, – įspėjo J.Milius. Nors afrikinis kiaulių maras nėra pavojingas žmogui, užsikrėtusios kiaulės atneštų labai didelius ekonominius nuostolius. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ramino, jog Rusijos žiniasklaidos išplatinti pranešimai tėra tik gandai ir kad ūkininkai turėtų būti ramūs.VAKARO ŽINIOS
Mažiau nei po dvejų metų mūsų piniginėse turėtų šiugždėti eurų banknotai. Verslas valdžios siekiui 2015 m. prisijungti prie euro zonos pritaria besąlygiškai. Tačiau eiliniai piliečiai, būgštaujantys dėl gresiančio brangymečio, šiam žingsniui linkę nepritarti. Galbūt todėl valdžia dar kartą tautos nuomonės dėl nacionalinės valiutos atsisakymo atsiklausti neketina, esą ji jau ir taip žinoma. Lietuvių, kasmet stebinčių kainų pasiutpolkes, nerimas nėra be pagrindo. Plataus vartojimo prekių kainos įsivedus eurą šoktelėjo visose šalyse. Įvesdami eurą tautos nuomonės neklaus. VAKARŲ EKSPRESAS
Keista, tačiau Lietuvos valdžia kai kurių politikų raginimus surengti referendumą vadina populizmu. Tai esą perteklinis veiksmas, mat referendumas jau įvyko 2003-iųjų gegužę. Tuomet tauta išreiškė savo valią dėl stojimo į ES. Plebiscite dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, net 91,07 proc. dalyvavusių pasisakė už narystę ES. O įstojimo į ES viena iš sąlygų – įsivesti bendrąją valiutą eurą. Tai užfiksuota Stojimo į ES sutartyje. ekspresą“ įtikinėjo, esą euras turėtų teigiamos įtakos šalies rizikos vertinimams, tarptautinei prekybai ir investicijoms. Daugėjant užsienio investicijų, daugės ir darbo vietų. Dėl to, kad įvedus eurą neliks pinigų keitimo išlaidų, naudą pajus keliaujantieji, į užsienį vykstantieji mokytis ir dirbti žmonės, taip pat įmonės. VAKARŲ EKSPRESAS
Politikai su verslininkais aiškinasi, ką dėl valiutos keitimo išloš verslas. O ką išloš eiliniai gyventojai? Visuose mūsų reformų lošimuose tapę numušta korta. Ar demokratiška visai nesiklausyti gyventojų daugumos? Po kiekvienos piniginės reformos jaučiančios tik suplonėjusias pinigines. Ir niekas jiems neįrodė, kad piniginės dar nesuplonės. Žmonėms Lietuvoje leidžiama tik kalbėti, bijoti ir piktintis. RESPUBLIKA
FINANSAI
„Respublikos“ žiniomis, pernai vasarą Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant Ž.Šilgalio pasiūlymą 5 komiteto nariai iš 9 dalyvavusių balsavo už jį, nuo balsavimo nenusišalino ir tuometinis komiteto pirmininkas K.Glaveckas. O kalbama, kad jo dukros Živilės Glaveckaitės gyvenimo draugas yra ne kas kitas, kaip Danutis Baubonis, lošimo bendrovių „Novogaming Vilnius“ ir „Azarto technika“ vadovas bei akcininkas. K.Glaveckas, kaip profesorius, turėtų suvokti, kad nemokšiškai reglamentuota lošimų rinka tik didina šešėlį ir mažina biudžeto pajamas, tačiau pernai komitetas pritarė tokioms įstatymo pataisoms, kurios, regis, itin atitinka būtent jo dukros draugo, tačiau ne visuomenės, interesus. B.Bradauskas įsitikinęs, kad jei artimas K.Glavecko dukters gyvenimo draugas iš tikrųjų turi interesų lošimų versle, politikas tikrai privalo nusišalinti nuo balsavimo šiuo klausimu. RESPUBLIKA
Vilniaus apygardos teismui dar kartą teks pasigilinti, ar „Snoro“ banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) išties pagrįstai pernai per penkis mėnesius įvairiems užsienio konsultantams išleido 33,54 mln. litų. Tuo abejoja ne tik bankrutavusio banko kreditoriai, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) Civilinių bylų teisėjų kolegija. Kreditoriai abejojo išlaidų pagrįstumu, kurios, įsitikinę jie, neatitinka nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių rinkos sąlygų. Kaip vienas pagrindinių argumentų, kodėl užsienio konsultantams buvo mokamos milžiniškos sumos, įvardytas tas, kad jie buvo užsieniečiai. Todėl jie paslaugas teikė užsienyje galiojančiais įkainiais. Be to, kreditoriai nepateikė pavyzdžių, kad šį darbą galėtų atlikti bent kokia lietuviška įmonė. O kad N.Kuperis samdė tą kompaniją, kurios partneris yra jis pats, esą rodo jo kompetenciją. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Vakar Šiaulių savivaldybėje palaiminti 40 procentų didesni miesto poliklinikų vadovų atlyginimai. Kadangi viešųjų sveikatos įstaigų veiklos rezultatai geri, todėl pasirūpinta vadovų uždarbiu – 5200 litų, neatskaičius mokesčių. Po rezidentūros įsidarbinęs gydytojas gauna apie 2000 litų atlyginimą. Skirti didesnius atlyginimus siūlė Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups. Esą geras atlyginimas skatins vadovus ir toliau siekti efektyvesnės įstaigų veiklos. V. Strups pažymėjo, kad poliklinikų vadovų algos iki krizės siekė 7,5 tūkstančio litų. Esą Šiaulių poliklinikose ir jauni gydytojai uždirba daugiau negu jų kolegos Vilniuje, todėl pavyksta prisikviesti rezidentūrą baigusių medikų. Bet jaunoms gydytojoms esą sunku Šiauliuose ištekėti, todėl jos kelia sparnus atgal į sostinę. „Šiauliuose trūksta gerų vyrų. Dvi jaunos gydytojos, nesusiradusios vyrų, negalėjo čia ištekėti, todėl ir išvyko“, – konstatavo V. Strups. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Poliklinikų vadovai pripažino, kad mažėjantis gyventojų skaičius ir emigracija pakoregavo pacientų srautus. Centro poliklinikoje prisirašiusių pacientų per metus sumažėjo beveik 10 tūkstančių. Odontologijos poliklinikoje dirbantys gydytojai ir medicinos personalas tikisi, kad įstaigą prijungus prie Centro poliklinikos jų atlyginimai bus tokie patys, kaip pastarojoje. Šiuo metu Odontologijos poliklinikoje gydytojai uždirba 900, o personalas maždaug 350 litų mažiau. Solidesnio atlyginimo gali tikėtis Centro poliklinikos, Dainų poliklinikos vadovai, Reabilitacijos centro, Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro, Greitosios medicinos pagalbos vadovai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TRANSPORTAS
Prieš pusmetį du naujus „Honda Accord“ automobilius įsigijusi uostamiesčio valdžia neskuba jų paženklinti specialiais lipdukais. „Vos tik nupirkome – liepiau paženklinti, keista, kad to dar nepadarė“, – pričiuptas teisinosi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Beje, vienu tų automobilių naudojasi ir jis pats. „Vakarų ekspreso“ redakciją pasiekė informacija, kad Klaipėdos savivaldybės darbuotojai tarnybiniais automobiliais naudojasi toli gražu ne vien tarnybinėms reikmėms. Esą yra tekę matyti valdžios atstovus naujaisiais „Honda Accord“ modeliais atvykstant trumpam ir į masažo saloną. VAKARŲ EKSPRESAS
Balandžio pabaigoje Nyderlanduose su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas „Perseus“ užplaukė ant seklumos ir buvo sulaikytas. Esą kapitonas buvęs girtas. Lietuvos saugios laivybos administracijoje atliekamas tyrimas dar nebaigtas. Kompanijos „Baltnautic Shipping Ltd“ direktorius Andrejus Višnevskis komentuoti situaciją atsisakė. Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Juozapavičius, šiuo metu laikinai einantis vedėjo pareigas, patvirtino laivo „Perseus“ sulaikymo faktą. Paklaustas, ar tiesa, kad „Perseus“ kapitonas buvo neblaivus, P. Juozapavičius atsakė to nežinąs, bet yra duomenų, kad jį tikrino Nyderlandų policija ir nustatė, jog alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistiną normą. „Perseus“ – jau antras šiemet užsienio uoste sulaikytas Lietuvos laivas. Pirmas buvo Prancūzijoje kovą sulaikytas „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausęs laivas „Serenada”. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Dienos metu dirbančių lombardų savininkai tvirtina, kad dirbti visą parą neapsimoka. „Esu prieš naktinį darbą, nes sąžiningi žmonės naktį lombardų paslaugomis nesinaudoja. Patirtis tą leidžia deklaruoti“, – sako Aido gatvėje esančio lombardo, UAB „Indosantas“ akcininkė Ingrida Raugalienė. I. Raugalienės manymu, nuo vagišių padėtų apsisaugoti laiko apribojimas. Tilžės gatvėje esančio lombardo savininkas Rolandas Kazlauskas sako, kad niekas neneša vogtų telefonų. „Per dvejus metus tokių atvejų pasitaiko vos keli. Vagys turi savo kanalus, apsisuka ir be mūsų pagalbos“, – svarsto verslininkas. R. Kazlauskas prieš dvejus metus svarstė, ar verta dirbti visą parą. Apskaičiavo, jog sąnaudos bus didesnės už pelną. „Pabandėm nuo 17 valandos dirbti iki 20 valandos, tai, duok Dieve, jei vienas klientas užeina. Dabar dirbame iki 17 valandos. Jei žmogus apsisprendžia, kad jam kažko reikia, spėja iki to laiko. Gal todėl ir neturime baudžiamųjų bylų“, – sakė R. Kazlauskas. „Šiauliuose nėra nė vieno lombardo, kuriame nebūtų rasta vogtų daiktų. Per mėnesį lombardai patikrinami 2-3 kartus. Apie trečdalis patikrinimų būna rezultatyvūs, t. y. randama vogtų daiktų“, – teigia Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Pavelas Šegurovas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė