EKONOMIKA
Po pustrečių metų kovos be paliaubų Kalvarijos savivaldybės gyventojai Kauno apygardos teisme užvakar pasiekė pergalę prieš danų kiaules. Teismas pripažino, kad Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime daugiau kaip 90 tūkst. kiaulių per metus užauginančio komplekso veikla yra neteisėta ir turi būti nutraukta. Teismas įpareigojo kiaulininkus per tris mėnesius išsikraustyti iš Kalvarijos. Piketuose prie Vyriausybės šalę, šmeižto laviną atlaikę kalvarijiečiai vakar negalėjo patikėti, kad jų teisė į švarią aplinką savo gimtinėje buvo apginta. Teismas konstatavo, kad leidimas užsiimti ūkine veikla buvo išduotas remiantis melagingais UAB „Saerimner“ pateiktais duomenimis. Komplekse ėmus auginti kelis kartus daugiau kiaulių, negu buvo planuota, prasidėjo vietos gyventojų vargai. RESPUBLIKA
Kad galima apsiginti nuo ant galvų vietiniams gyventojams lipančių agresyvių užsieniečių, įrodė Mažeikių ir Pakruojo rajonų gyventojai. Praėjusių metų pradžioje puspenktų metų trukusi Mažeikių rajono gyventojų kova su danų verslininkais baigėsi pergale. „190 mln. litų Lietuvoje investavusi bendrovė, gelbėdama savo investicijas, ketina inicijuoti investicinį ginčą ir reikalauti atlyginti nuostolius iš valstybės“, – tvirtino „Saerimner“ atstovai. „Saerimner“ nepamiršo priminti kasmet į valstybės biudžetą sumokanti 10 mln. litų mokesčių, iš jų vien į Kalvarijos savivaldybės biudžetą patenka apie 500 tūkst. litų. „Tai kodėl Kalvarijos savivaldybė iš panosės išleidžia tokį gardų kąsnį?“ – „Respublika“ paklausė Kalvarijos savivaldybės mero Vlado Aleknavičiaus. „Netikiu nė vienu jų žodžiu. Per praėjusius metus ši bendrovė sumokėjo 33,7 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio ir 9986,14 lito žemės nuomos mokesčio. Tai viskas, kuo ji papildė savivaldybės biudžetą“, – sakė Kalvarijos savivaldybės vadovas. RESPUBLIKA
Šiaulių Talkšos ežere iš vandens kyšo užrašas: „Vanduo užterštas! Nesimaudyti!“ Žarninių lazdelių (fekalijų) kiekis vandenyje normą viršija du kartus. Į ežerą fekalijos greičiausiai plaukia iš gyvenamųjų namų. Milijonai litų išleista ežerui valyti, bet jis virsta smirdinčia bala. Aplinkosaugininkams tai buvo naujiena. Kaip reagavo į tokią didelę ežero taršą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas? Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Peleninė pripažino žinanti apie situaciją Talkšos ežere. Talkšos ežere pagal projektą yra valomas dugnas ir krantai už europines lėšas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Statistikos departamentas paskelbė darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiausia uždirba dirbantieji finansų ar draudimo srityje, o moterys uždirba beveik 13 proc. mažiau nei vyrai. Atlyginimo dydį mūsų šalyje lemia ir išsilavinimas bei patirtis. Aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai Lietuvoje gauna beveik dvigubai didesnį negu vidutinį atlyginimą. Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonių vadovai bei specialistai (jų atlygis nuo finansų ir draudimo įmonių vadovų skyrėsi net keturis kartus). 2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio. RESPUBLIKA
16 mln. litų – maždaug tiek Lietuva privalės grąžinti į Europos Sąjungos (ES) biudžetą už ankstesniais metais suteiktą paramą kaimo verslui. Mat verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų milijonų. Įmonėms bankrutavus šios skolos išsieškojimas tapo beprasmis. Lietuvos žemdirbiai ir su žemės ūkiu susijęs verslas per pastaruosius dešimt metų iš ES gavo maždaug 9 mlrd. litų paramą. LIETUVOS ŽINIOS
ENERGETIKA
Teismo prašoma užkirsti kelią dar vieno vėjo jėgainių parko statybai Vakarų Lietuvoje. Prieš verslininkus ir vėl kyla gyventojai, kurie baiminasi dėl savo sveikatos bei kraštovaizdžio darkymo. Nors Vakarų Lietuva yra tinkamiausias regionas įkinkyti vėją elektros gamybai, čia sulaukiama bene didžiausio pasipriešinimo jėgainių statybai iš vietinių gyventojų – jie dažniausiai vienijasi ir įvairiomis priemonėmis kovoja dėl to, kad darbai neprasidėtų. Šįkart bandoma užkirsti kelią jėgainių parko įkūrimui Pagėgių savivaldybės teritorijoje – Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ prašymas panaikinti savivaldybės Tarybos sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai, leidžiantys statyti vėjo malūnus. „Visiškai neatsižvelgta į poveikį aplinkai. Malūnai išdygtų Rambyno regioninio parko pašonėje, Mažosios Lietuvos kraštovaizdis bus sudarkytas – norime tik to, kad malūnai būtų statomi šiek tiek toliau nuo gyvenviečių ir parko“, – savo argumentus dėstė bendruomenės pirmininkė Gražina Jankauskienė. VAKARŲ EKSPRESAS
Jei AB „Klaipėdos energijai“ pavyks pastatyti naują biokuro katilą, per metus bendrovė sutaupytų apie 20 mln. litų, kuris skiriamas gamtinėms dujoms įsigyti, bei 6,5 mln. litų, išleidžiamų šilumai iš nepriklausomų energijos tiekėjų supirkti. Tai sudarytų prielaidas centralizuotai tiekiamai šilumos energijai Klaipėdos mieste atpigti. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė „Klaipėdos energijos“ 2012-2014 metų investicijų planui, pagal kurį būtų rekonstruota Klaipėdos rajoninė katilinė ir joje įrengtas naujas 16 MW galios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas sveikina šį klaipėdiečių žingsnį. „Tai būtų ne tik naudinga vartotojams, ekonominę naudą gautų ir Lietuvos ekonomika. Juk mes per metus supūdome milijono tonų naftos ekvivalento biomasės. Tai milžiniški pinigai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V.Stasiūnas. Jau buvo skelbta, kad nuo liepos 1-osios Lietuvos miestuose, kuriuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas, šilumos kaina gyventojams vidutiniškai brangs apie 1,3 ct už kilovatvalandę ir kainuos nuo 31 iki 36,7 ct/kWh. VAKARŲ EKSPRESAS
Vilniuje įsikūrusio parduotuvių centro vadovai skaičiuoja nuostolius, atsiradusius dėl elektros energiją tiekiančios AB LESTO kaltės. Prieš dvi savaites bendrovė pranešė, kad vykdydama techninius darbus keletui dienų išjungs elektrą sostinėje medžio gaminiais prekiaujančioms parduotuvėms. „Medžio centro“ vadovas Audrius Mockus tikina, jog dviejų dienų prastova sukeltų šimtatūkstantinius nuostolius. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė „Medžio centro“ vadovas A.Mockus, žinia apie elektros energijos tiekimo nutraukimą buvo itin nemaloni. VAKARO ŽINIOS
Elektros tiekėjai situaciją taisyti suskubo tik sulaukę žurnalistų dėmesio. Iki tol dvi savaites ignoravusi kliento pretenzijas AB LESTO per dieną rado problemos sprendimus Labiausiai parduotuvių centro vadovą nustebino AB LESTO požiūris į klientą. „Aš, dirbdamas konkurencingoje rinkoje, žinau vieną tiesą: jei aš sukėliau savo klientui nepatogumą, tai pats ir bėgu to nepatogumo taisyti. Dabar išeina, kad klientas turi bėgioti paskui pardavėją. Ir net tada tu kažką pasakoji, o niekam tai neįdomu“, – stebėjosi A.Mockus. AB LESTO atstovas Ernestas Naprys „Vakaro žinioms“ teigė, jog visos problemos jau išspręstos. VAKARO ŽINIOS
ĮMONĖS
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus inspektoriai Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje praėjusią savaitę išaiškino 26, manoma, nelegaliai dirbusius asmenis. Darbo inspektoriai sako, kad vasarą nelegalaus darbo mastai žymiai išauga – vien birželio mėnesį apskrityje nustatyti devyni tokie atvejai. Iš 26 Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje nustatytų nelegalių darbininkų trylika nepilnamečiai – keturiolikos-septyniolikos metų. Baigiantis sezoniniams darbams į VDI Šiaulių skyrių kartais kreipiasi nepilnamečiai su tėvais ir teigia, kad jie dirbo neoficialiai ir jiems nebuvo su mokėta. VDI konstatuoja nelegalaus darbo faktų šalyje užfiksuojama visus metus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Poilsiauti prie jūros su šunimis negalima ir nežinia, ar kada nors nuo paplūdimių prieigų bus nuimti draudžiamieji ženklai. Įrengti specialius paplūdimius žmonėms su gyvūnais draudžia higienos normos. Paplūdimių prižiūrėtojai ir gelbėtojai, be savo tiesioginių pareigų, vasarą priversti iš pajūrio gainioti žmones su šunimis. Su vaikais į paplūdimius atėjusios šeimos dejuoja, kad šunys gąsdina mažuosius ir teršia išmatomis smėlį. Šunų mylėtojai atkerta, kad mielai keliautų į specialias zonas su konteineriais išmatoms, bet tokių teritorijų nėra. Pagal Klaipėdos, Neringos ir Palangos savivaldybių patvirtintas taisykles paplūdimiuose vedžioti ir maudyti šunis draudžiama nuo balandžio 1-osios iki rugsėjo 30 dienos. Klaipėdoje už tokį pažeidimą numatytos 200 litų baudos. Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė teigė, kad įteisinti gyvūnų paplūdimių kol kas nėra galimybės. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Klaipėdiečiams, užsimaniusiems vaisių ir daržovių, gausų jų asortimentą siūlo ne tik parduotuvės, turgavietės, bet ir gatvės prekeiviai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Armono teigimu, nuo šių metų pradžios išduotas 101 leidimas prekiauti vaisiais ir daržovėmis uostamiestyje. Tai – daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai buvo išduota 70 leidimų. Papildomus keletą litų taip užsidirbti bando ir ūkininkai, ir soduose rėželį žemės turinčios garbaus amžiaus moterys. Prie Klaipėdoje esančių prekybos centrų kasdien galima pamatyti būrelius klaipėdiečių, siūlančių savo surinktas uogas ir išaugintas daržoves. Pasiteiravus, ar jie turi prekybai reikalingus dokumentus, daugelis numojo ranka, esą jie neprekiauja tokiais dideliais kiekiais, kad jiems reiktų pažymėjimų. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Vaistai, kurie ligoniams netinka, bet jais buvo gydoma. Vaistai, kurių negalima skirti vaikams, bet buvo skiriami. Už tai Didžiosios Britanijos farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ Jungtinėse Amerikos Valstijose gavo per 3 mlrd. JAV dolerių baudą. Lietuvoje GSK kompanija taip pat yra registravusi visus vaistus, kurie pakliuvo į JAV teisėsaugininkų akiratį. Pasak „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovo Kęstučio Čereškos, bauda Didžiosios Britanijos farmacijos kompanijai GSK skirta už neteisėtus rinkodaros veiksmus, kurie buvo padaryti 1990-2003 metais. „GlaxoSmithKline Lietuva“ yra antrinė britų bendrovės įmonė. Lietuvos farmacijos rinkos dalyviai seniai perprato taisykles, pagal kurias bandoma padidinti vaistų pardavimą. Lietuvos medikai su šeimomis vis dar vežiojami po turistines keliones, o tų kelionių geografija plečiasi. Tačiau ir legaliai medikams už darbą mokami pinigai tampa abejotinu atlygiu. LIETUVOS RYTAS
Į priverstines dviejų mėnesių atostogas Lietuvos žvejai išėjo ne pačios geriausios nuotaikos. Nors kasmetinė jiems skirta menkių sugavimo kvota vis didėja, kol kas jos pirmą kartą sugebėta išnaudoti mažiau nei trečdalį. Dėl to kaltinami ne tik Baltijos jūrą tiesiog perkošiantys geresne technika galintys pasigirti užsienio žvejai, bet ir Europos Sąjungos vadovybė, linkusi mūsų žvejus padaryti tik žuvies vartotojais. Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, iki liepos pradžios žvejai išgaudė tik 32 proc. Lietuvai skirtos metinės menkių kvotos. Šaliai tapus Europos Sąjungos nare, ši kvota labai sumažėjo, tačiau kelerius pastaruosius metus ji didėjo gana solidžiai – po 15 proc. Šiuo metu ji siekia per 4 tūkst. tonų. Menkių sugavimo sumažėjimą labai aiškiai liudija ir tai, kad iki šių metų liepos per uostamiestyje esantį žuvų aukcioną jų parduota net 400 tonų mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. RESPUBLIKA
Valstybinės darbo inspekcijos atstovai sako, kad su nesąžiningais darbdaviais susidūrę studentai vengia kovoti už savo teises. Verslininkai tuo naudojasi ir toliau nepaiso įstatymų. Klaipėdos prekybos centre BIG prieš mėnesį buvo žaibiškai uždaryta viena batų parduotuvė. Joje dirbusi studentė prabilo apie nesąžiningą darbdavių elgesį. Anot Klaipėdos universitete studijuojančios Indrės, po vienos laisvos dienos atvykusi į darbą ji apstulbo: rado parduotuvės įrangą išmontuotą, į dėžes sukrautus batus. Darbdaviai merginai tik tada pareiškė, jog parduotuvė uždaroma. Indrei nebuvo pasibaigęs bandomasis periodas, matyt, todėl ir suskubta ją vienintelę iš darbo atleisti. Darbdaviai naudojasi studentų abejingumu. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno automobilių turguje ne pirmus metus dirbantys pardavėjai puikiai žino įvairiausias pirkėjų keistenybes. Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis pastebi, kad įspūdingų mašinų čia nerasite. „Visa tai dėl to, kad kirgizai yra be fantazijos. Jiems reikia tik opelio, būtinai balto, ir varomo benzinu“,- apgailestavo V.Naujanis. Tiesa, ir patys lietuviai originalumu netrykšta – dažniausiai ieško „Audi“ ar „Volkswagen“ mašinų. Pasiteiravus, kas yra geresni klientai, vyrai ar moterys, pašnekovas neslėpė: moterys į kiekvieną kosmetinį automobilio įbrėžimą reaguoja kaip į katastrofą. KAUNO DIENA
Vis dėlto ryškių akcentų turguje netrūksta. „Šiuo metu ryškiausias mūsų pasididžiavimas – romai. Jie pas mus užklysta grupelėmis iki 25 žmonių, atvažiuoja keliais automobiliais. Moterys tualetuose skalbiasi, vėliau savo nacionalinius spalvingus drabužius išdžiausto ant turgaus tvorų. Vaizdelis – įspūdingas“,- dalijosi įspūdžiais V.Naujanis. Romai dažniausiai domisi senais automobiliais, bet su galingais varikliais. Pasitaiko, kad, pasak direktoriaus, tokį įsigiję ir nuvažiavę pusę Europos, jie tam pačiam pardavėjui, iš kurio pirko, bando parduoti atgal. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ