FINANSAI
Praėjusią savaitę Vyriausybė džiaugsmingai paskelbė: viena iš pirmaujančių pasaulyje, jau 20 metų Lietuvoje veikianti energetikos ir automatikos technologijų grupė ABB plečia savo veiklą ir rudenį Lietuvoje planuoja atidaryti inžinerijos centrą. Esą tai – pagirtina, nes bus kuriamos naujos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei. Tačiau svarbiausias dalykas nutylėtas: neatskleidžiama, ar Lietuva, kaip įprasta, užsieniečiams už tai sumokės. Paprastai užsienio investicijos pritraukiamos valstybei už tai sumokant didžiulius pinigus. Tiesa, kol kas viešai pripažįstama, kad Lietuva pinigus mokėjo tik Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“ informacinių technologijų centrui Vilniuje ir „Western Union“. Pirmajai – neįvardijama suma, kuria buvo iš dalies padengtos išlaidos specialistams papildomai parengti ir jų ieškoti. „Western Union“ į paslaugų centrą Lietuvoje pati investavo 27,2 mln. litų, Lietuvos biudžetas atseikėjo 1,5 mln. litų, ir dar 5 mln. litų skirti iš programos „Invest LT+“, skirtos būtent užsienio kompanijoms papirkti ir kurią sudaro ES lėšos. Iš šios programos dotacijų užsienio investuotojai gali tikėtis, jei investicijų suma yra ne mažesnė nei 20 mln. litų.
Lieka neaišku, kiek mokesčių mokėtojams kainavo garsių užsienio kompanijų atėjimas, nors tokių atvejų pastaraisiais metais buvo nemažai. Pavyzdžiui, austrų rinkos tyrimų kompanija GFK į filialą mūsų šalyje investavo 37 mln. litų ir sukūrė 31 darbo vietą, norvegų trikotažo gamintoja „Devold“ Panevėžyje už 34 mln. litų planuoja naują gamybos pastatą ir 100 darbo vietų, britų „Homegroup“ žada Klaipėdoje plėsti baldų fabriką ir įdarbinti 1,1 tūkst. žmonių. Tarp potencialių ar jau esamų užsienio investuotojų – britų kompanija „Call Credit Information Group“, danų „Danspin“, JAV „Levanta Scientific“, airių „Ryanair“, švedų „Ikea“, vokiečių „Lidl“, kinų „GRG Banking Equipment“ ir t.t. Vargu ar jos Lietuvą pasirinko ar ketina pasirinkti be jokių dotacijų.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Vitos Grigienės, kiek pinigų iš Lietuvos gavo konkrečios užsienio kompanijos, yra neskelbtina informacija. Tačiau, jos tikinimu, net ir jei visos jos būtų buvusios „nupirktos“, tai Lietuvai būtų tik į naudą. „Paramą gavusių įmonių į biudžetą sumokami gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai valstybės biudžetą kasmet papildo daugiau kaip 32,6 mln. litų. Didžioji paramą gavusių projektų dalis atsiperka jau pirmaisiais įmonių veiklos metais“, – sakė ji. „Lietuva mėgsta tik užsienio investuotojus“. RESPUBLIKA
RŪPYBA
Vasarą mokslus baigęs jaunimas tradiciškai plūstelėjo į darbo biržas – jų klientais tampantys absolventai sutinka griebtis kad ir su įgyta specialybe nesusijusios veiklos, taip siekdami įgyti darbdavių beveik visais atvejais reikalaujamos patirties. Pasak Vilniaus darbo biržos vadovo Eugenijaus Valeikos, „absolventai yra motyvuoti, jie tikrai ateina tikėdamiesi rasti darbo“. Jo teigimu, vien Vilniaus darbo biržoje per liepą įsiregistravo 635 absolventai. Daugiausia į eilę rikiuojasi socialiniai darbuotojai, įvairių specialybių pedagogai ir vadybininkai. Bene rečiausiai darbo biržos klientais tampa tie, kuris yra baigę mediciną. Nors patirties neturintis jaunimas menkai paklausus tarp darbdavių, šie kartais susigundo paramos programa – mat tiems, kurie įdarbino absolventą, pusmetį kompensuojama pusė jo atlygio. Daugiausia absolventų darbo biržos sulaukia tuose miestuose, kuriuose įsikūrusios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje šiemet iki liepos 10-osios teritorinės darbo biržos klientais tapo 740 absolventų, pernai tokių buvo 678. „Į darbo biržas – su naujais diplomais“. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Apie 50 juanių (22 litus) – tiek Šandongo (Kinija) provincijos gyventojai yra pasiruošę mokėti už „Švyturio“ alų. Trečiadienį UAB „Švyturys-Utenos alus“ atstovai susitiko su vienos didžiausių Kinijos provincijų – Šandongo – Ekonomikos ir informacijos komiteto atstovais. Svečiai iš Kinijos neslėpė, kad vis daugiau kinų savo tradicinius gėrimus iškeičia į prancūzišką vyną ar atvežtinį aukštos kokybės alų iš Europos. Šandongo provincija – viena didžiausių Kinijos provincijų, joje gyvena daugiau kaip 96 mln. gyventojų. „Švyturio“ alus šią provinciją pasieks laivais – iš Klaipėdos uosto keliaus į Roterdamą, o iš jo į Kiniją. Planuojama eksportuoti po 12 000 litrų alaus kas mėnesį.
Klaipėdos aludarių eksporto žemėlapyje atsiranda vis daugiau naujų šalių, tarp kurių ir Kinija, ir Nigerija. Produkciją „Švyturys-Utenos alus“ nuo praėjusių metų vėl tiekia Australijai, Danijai, Vengrijai, o bendrovės eksporto šalių lyderių sąraše šalia Rusijos, Anglijos, Airijos, Norvegijos bei JAV pernai įsitvirtino ir Lenkija. Šiuo metu įmonės produkcija iš viso eksportuojama į 26 valstybes. UAB „Švyturys-Utenos alus“ direktorius Rolandas Viršilas pristato ambicingus planus – kitąmet eksportą padidinti dar 30 proc. „Kinai jau yra pasiruošę mokėti už kokybę ir skonį“. VAKARŲ EKSPRESAS
Nuo šiol už mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymą verslo priežiūros institucijos verslininkams neskirs baudų ir nereikalaus iš prekybos išimti prekių bei jas iš naujo perženklinti perklijuojant etiketes. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, pritardama Ūkio ir Teisingumo ministerijų iniciatyvai – memorandumui dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus teigimu, šis memorandumas nėra naujiena – apie jį su Ūkio ir Teisingumo ministerijomis diskutuojama jau dvejus metus, tačiau verslininkams niekada nebūdavo taikomos griežtos bausmės, jeigu dėl jų pažeidimų nenukentėdavo žmonių sveikata ir nebuvo apgaudinėjami vartotojai. „Mūsų misija – visuomenės sveikata ir neapgaudinėti vartotojų. Šitą dalyką mes išlaikysime, tačiau į mažareikšmius pažeidimus, pavyzdžiui, gramatines klaidas, tikrai nebekreipsime dėmesio“, – sakė jis. Tačiau VMVT direktorius akcentavo, kad nuslėptas produkto galiojimo terminas tikrai nebus laikomas mažareikšmiu pažeidimu.
Ūkio ministras Rimantas Žylius informavo, kad iki šiol ženklinimo pažeidimai sudarė apie 30 proc. per maisto ir ne maisto prekių patikrinimus nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, dalis iš jų – mažareikšmiai. „Todėl inicijuodami šį memorandumą siekiame suformuoti praktiką, kad verslo priežiūros institucijos, atlikdamos patikrinimus, vertintų riziką ir skirtų prioritetinius darbus, koncentruotųsi į verslo konsultavimą ir veiksmingą apsaugą nuo realių grėsmių, kurios gali kelti pavojų žmogaus sveikatai. Šis memorandumas reiškia, kad verslininkai daugiau nesusidurs su neproporcingomis baudomis už mažareikšmius ženklinimo neatitikimus ir tai leis jiems susikoncentruoti į svarbesnius reikalavimus“, – sakė ministras. „Vyriausybė žada nebepersekioti verslo“. RESPUBLIKA
„Tai dar vienas ryžtingas žingsnis skatinant verslą prižiūrinčias institucijas kiek galima daugiau dėmesio skirti tam, kad verslui būtų lengviau dirbti ir verslininkai nebūtų baudžiami už įvairius mažareikšmius pažeidimus. Mūsų tikslas – kad valstybės institucijų priežiūra būtų padedanti, o ne trukdanti verslui“, – sakė premjeras Andrius Kubilius. Skaičiuojama, kad iki šiol ženklinimo pažeidimai sudarė apie 30 proc. teisėtų reikalavimų pažeidimų, nustatytų per maisto ir ne maisto prekių patikrinimus, dalis jų – mažareikšmiai. Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, ir iki dabar buvo galima koncentruotis tik į svarbius pažeidimus ir smulkmeniškai nesikabinėti prie realios žalos nedarančių mažareikšmių pažeidimų. Jo teigimu, „tikimasi, kad pavyks verslo priežiūroje įtvirtinti sveiko proto standartą“. „Klaidų etiketėse bus daugiau“. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Ilgasis savaitgalis lepino kaitra, todėl paplūdimiai poilsiautojų knibždėte knibždėjo. Deja, daugelis iš pajūrio grįžo nusivylę – atsigaivinti Baltijos jūros vandenyje nepavyko, mat šis nuo gausaus dumblių žydėjimo vietomis buvo virtęs žalia putra. Šis reiškinys toks dažnas, kad aplinkosaugininkai jį vadina įprastu šiltų orų palydovu, tačiau jis nėra toks jau visiškai nekaltas. Pūvant žydintiems dumbliams dauginasi bakterijos, mažėja deguonies, dūsta žuvys, o poilsiautojus baido nemalonus kvapas ir galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Sveikatos specialistai perspėja, kad maudynės tokiame vandenyje gali būti pavojingos sveikatai. Anot mokslininkų, nuo 1980- ųjų dėl žmonių ūkinės veiklos azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Šiuo metu joje yra 4 kartus daugiau azoto ir 8 kartus daugiau fosforo, palyginus su 1900 m., o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. „Žydinti jūra – įvairių ligų šaltinis“. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno Šilainių rajono gyventojai jau kuris laikas stebi padangėje nardančius nematytus paukščius. Apie juos kauniečiai ne vienu skambučiu pranešė ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjui Sauliui Rumbučiui. Ornitologas keletą dienų stebėjo Šilainių rajono padangę ir patvirtino, kad mieste apsistojo Lietuvoje jau 20 matų neperintys sakalai keleiviai – jie tikriausiai įsikūrė ant kokio nors aukšto pastato stogo. Pasak S. Rumbučio, šie gražūs ir plėšrūs paukščiai anksčiau gyveno Lietuvos giriose, vėliau ėmė gyventi bažnyčių bokštuose, ant kaminų. Po 1992-ųjų Lietuvoje perinčių keleivių nepastebėta – jauniklius jie augina Vakarų Europos šalyse. Paukščiukus į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti sakalai keleiviai išperi liepą ir moko juos skraidyti, todėl dabar palankiausiais metas pastebėti garsiai klykiančius ir greitai padangėje nardančius gražuolius. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ