EKONOMIKA
Kol kas lietuviai – pastumdėliai ir kosmoso erdvėje. Aukštųjų technologijų srityje mus lenkia net kaimynai latviai ir estai. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkai, verslininkai ne ką prastesni, tačiau į kosmoso technologijų rinką mūsų nenori įsileisti didžiosios šalys. Naudojasi į ES biudžetą plaukiančiais pinigais, tačiau mūsų projektų nefinansuoja. „Pagrindinis kosmoso technologijų vystymasis vyko per porą pastarųjų metų. Jei mes nieko nedarysime, tas traukinys paprasčiausiai nuvažiuos (kaip dažniausiai ir būna). Atsidursime tokioje vietoje, kai jau prisivyti nebebus įmanoma“,- sakė dr. Domantas Bručas. RESPUBLIKA
Nors darbo biržas šturmuoja diplomus gavę vidurinių mokyklų abiturientai ir universitetų absolventai, Vyriausybės atstovai jiems žada tik vieną – darbo nėra ir nebus. Premjero patarėjo Mykolo Majausko teigimu, darbą gauti diplomuoti jaunuoliai gali tik tuo atveju, jei patys susikurs darbo vietas. „Politiškai yra labai nepopuliaru sakyti, bet mes turime išdrįsti: darbo jaunimui šiandien nėra ir jo realiai nebus. Ir nebus tol, kol jaunimas pats nesukurs sau darbo vietų. Kalbama ne tik apie bankininkus, bet ir apie teisininkus, architektus, menininkus ir visus kitus“, – sakė jis. Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos pradžioje Lietuvoje užregistruota 228,2 tūkst. bedarbių. VAKARO ŽINIOS
ĮMONĖS
Šį pusmetį krovinių srautą padidinęs Šiaulių oro uostas vos spėja gintis nuo Palangos įmonės „Inter-ekspresas“ spaudimo tapti verslo partnere. Palangos bendrovė, anksčiau jau dirbusi Šiaulių oro uoste, norėtų vėl įkelti į jį koją. Tarpininkai pasitelkė kai kuriuos miesto politikus. Jokios naudos iš bendradarbiavimo su palangiškiais neįžvelgusiam oro uosto vadovui Romui Mikšiui jau grūmoja ir Šiaulių valdžia – per savivaldybėje vykusį posėdį surengė jam kone viešą teismą. Labiausiai oro uosto vadovą atakavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai – Daiva Matonienė ir Alfredas Lankauskas. Jie net nesiteikė išgirsti, kad Palangos bendrovė nesiūlo nieko naudinga Šiaulių miesto savivaldybės įmonei, ir įpareigojo oro uostą per mėnesį suderinti bendradarbiavimo sutartį. LIETUVOS RYTAS
RYŠIAI
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) neseniai įdiegė e. sistemą (EGAS), tad gyventojai prašymus „Sodrai“ gali teikti internetu. Tai esą ir greičiau, ir patogiau nei pildant popierinį prašymą. Tačiau kad naujoji sistema – paini ir sudėtinga, maža to, dažnai stringa, pripažįsta ir patys „Sodros“ darbuotojai. Jolita Skinulytė-Niakšu „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad nesusipratimų, naudojantis „Sodros“ elektronine sistema, gali pasitaikyti. „Sistema gali sutrikti, bet iš principo ji veikia gerai, žmonės vis dažniau naudojasi, – sakė ji. – Gali pasitaikyti, kai sistema sugenda, bet tai – atsitiktiniai atvejai.“ Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo Egidijaus Klumbio teigimu, nesklandumų pasitaiko ne tik EGAS – ir kitų e. sistemų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, medicinos sričių ir kt., veikloje. „E. sistemų įdiegimas kainuoja milijonus, pinigai tam skiriami iš ES fondų, todėl įspūdis toks, kad tik ir žiūrima, kaip tuos ES milijonus išplauti,“ – teigė jis. VAKARO ŽINIOS
STATYBA
Netrukus pagrindiniuose Seimo rūmuose, pernai jau remontuotuose už 4 mln. litų, užvirs dar brangesni remonto darbai. Ruošiamasi gražinti įstatymų leidėjų, parlamentinių frakcijų ir kitas patalpas, šlifuoti ir poliruoti fojė granitą, vietoj senosios valgyklos įrengti naujas darbo patalpas. Slepia darbų kainą Seimo kancleris Jonas Milerius „Respublikai“ negalėjo pasakyti nei šios rekonstrukcijos kainos, nei konkursą laimėjusių įmonių pavadinimų, nes tai esą draudžia Viešųjų pirkimų įstatymas. „Man irgi keista, ar to reikalauja kokios Europos Sąjungos direktyvos, tačiau tokių duomenų atskleisti negalime, – vakar sakė kancleris. – Beje, tai ne remontas, o rekonstrukcija“. „Respublikai“ pavyko sužinoti, kad skelbta orientacinė darbų vertė buvo 6,8 mln., bet pasibaigus konkursui ji šiek tiek nukrito. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Europos Komisijos nuomonė, kad senesnių automobilių techninę apžiūrą visose Europos Sąjungos šalyse reikia padaryti privalomą kas vienerius metus, kelia įvairiausių diskusijų. Teoriškai – nieko naujo: skeptikai teigia, jog tai dar labiau apsunkintų turtais pasigirti negalinčių Lietuvos gyventojų pečius ir tik leistų lobti TA centrams, saugaus eismo specialistai tvirtina, kad tokia naujovė padėtų sumažinti mirčių skaičių keliuose. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, šiuo metu EK atlieka detalius tyrimus dėl transporto priemonių techninės būklės patikros periodiškumo, nagrinėja kiekvienos šalies ypatumus. VAKARŲ EKSPRESAS
Šeštadienio pavakarę uostamiesčio baikerių klubas „West Coast MC“ klaipėdiečiams ir miesto svečiams dovanojo renginį, kurio metu buvo demonstruojami tiek baikerių klubo, tiek visų norinčiųjų motociklai. Nepaisant lietingo oro, renginys nestokojo geros nuotaikos bei susilaukė plataus susidomėjusiųjų rato. Čia patenkinti savo smalsumo ir iš arčiau pasižiūrėti į gigantiškus aparatus, išsirikiavusius Kruizinių laivų terminale, atskubėjo tiek jaunuoliai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Nusifotografuoti su šiais plieniniais žirgais panoro ir jaunavedžiai. Nepalankiu oru nesiskundė ir šventės organizatoriai, kurie džiaugėsi gausiu gerai nusiteikusių miestelėnų būriu. Motociklų burzgimas buvo girdėti visame mieste, o staigiai krūptelti ir nuo scenos atokiau atsitraukti privertė renginio metu vykusio triukšmingiausio motociklo rinkimai. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Menkos supirkimo kainos ūkininkus verčia vėl raugti pieną ir dar kartą imtis gatavų produktų gamybos. Tačiau jie nerimauja, kad žmonės sūrių atsivalgė, ir ūkininkų turgeliuose prekyba nebeaugs. Žemos pieno supirkimo kainos karves auginančius ūkius įspeitė į kampą. „Pelną tenka pamiršti. Vos suduriame galą su galu“, – sakė Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, pieno ūkį turinti Valė Kulakauskienė. Pieną ji tiekia perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau galvoja ir apie tai, kad reikia grįžti prie ankstesnių įpročių ir, užuot pusvelčiui pardavus pieną, gaminti sūrius. V.Kulakauskienės ūkyje per parą primelžiama apie 8 tonas pieno. Jo supirkimo kainos, palyginti su metų pradžios kainomis, krito maždaug ketvirtadaliu. Per metus tai iš ūkio nurėš kone 24 tūkstančius litų pajamų. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ