ENERGETIKA
Seimas antradienį pritarė Klaipėdos SGD terminalo statybai reikalingiems įstatymams. Tiesa, buvo ir jiems oponuojančių. „J. Veselka ne prieš SGD terminalą, bet prieš nereikalingą pinigų švaistymą. Aš sakau, kad būtų idealus dalykas mums, jog sutariame su latviais, kad prisidedame prie regioninio SGD terminalo statybos, nes prisidės ir ES. Vadinasi, galima pigiau statyti. Regioninis terminalas niekada nebankrutuotų, nes jis dirbdamas rinkos sąlygomis galėtų arba importuoti, arba eksportuoti dujas. Išlošimas šimtaprocentinis. Pasiūlydami latviams palaikyti regioninį terminalą, mes įpareigotume ir susitartume su latviais, kad jie paremtų atominės jėgainės statybą Lietuvoje“, – dėstė parlamentaras Julius Veselka.
Seimas vakar pritarė ir elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektui. Įstatyme numatyti projekto įgyvendinimo terminai: Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 1“ eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m., papildomos Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 2“ nutiesimas 2018-2020 m., Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ eksploatacijos pradžia 2015 m., regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas iki 2013 m., Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su žemyninės Europos elektros tinklais dirbti sinchroniniu režimu 2020 m. RESPUBLIKA
Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota atlikti tris didelius darbus. Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą. Techninis gilinimo darbų prie Kiaulės Nugaros projektas turėtų būti baigtas rengti šiemet iki rugsėjo 1 d., o patys gilinimo darbai turi būti atlikti iki kitų metų liepos 1 d. Preliminariais skaičiavimais, toje vietoje reikėtų iškasti 1,2 mln. kub. m grunto. Bendrame SGD terminalo statybos grafike, patvirtintame Vyriausybės nutarimu, Uosto direkcijai tenka atsakomybė dėl visų navigacijos reikalų.
Pasak Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojo Adomo Aleknos, preliminarūs bandymų rezultatai parodė, kad vėjo greičiui neviršijant 10 m/s, o srovės už uosto greičiui neviršijant 1 mazgo, laivai dujovežiai galės saugiai įplaukti į Klaipėdos uostą. Trečias Uosto direkcijos darbas – pirso, prie kurio stovėtų laivas – dujų saugykla, statyba. Pasak Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, šiems darbams atlikti Uosto direkcija turės pasirašyt su „Klaipėdos nafta“ bendradarbiavimo sutartį, kuri turėtų būti pasirašyta dar šį mėnesį. Pagal įstatymo projektą numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio. „Vyriausybė uždavė tris darbus uosto pelenei“. VAKARŲ EKSPRESAS
Daugelyje Europos valstybių vieną po kito išjungiant atominius reaktorius, trys šalys – Lietuva, Rusija ir Baltarusija, planuoja pastatyti net tris, netoli viena nuo kitos nutolusias, atomines elektrines. Šį sumanymą jo oponentai vadina pragaištingu mūsų šaliai. Negana to, neorganizuojamas joks specialus pasiruošimas galimoms avarijoms būsimose kaimyninių šalių atominėse elektrinėse. Nepriklausomu atominės energetikos ekspertu save vadinantis branduolinės fizikos inžinierius rusas Andrejus Ožarovskis ragina lietuvius atsisakyti planų statyti Visagino atominę elektrinę (AE).
„Lietuviams tikrai nereikia atominės elektrinės. Juk jūs statote suskystintų gamtinių dujų (SGD)terminalą, per kurį galėsite importuoti triskart pigesnes dujas nei dabar perkate iš „Gazpromo“. Šio kuro tikrai užteks jums reikalingam kiekiui elektros pagaminti. Juolab kad dar plėtojate ir atsinaujinančią energetiką“, – ragino A. Ožarovskis. Jis priminė, kad ėmus plėtoti atominę energetiką teigta, kad ji visiškai saugi, o avarijų tikimybė yra itin menka, tačiau juk gyvenimas parodė ką kita. Tuo tarpu premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, negalima apsiriboti vien SGD terminalo projektu, mat šie projektai yra skirtingi, ir Lietuvai esą svarbu užtikrinti nepriklausomybę apsirūpinant tiek dujomis, tiek elektra. „Lietuva – atominių monstrų įkaitė“. VAKARŲ EKSPRESAS
FINANSAI
Sugriauto „Snoro“ banko klientai antradienį surengtame pirmajame kreditorių susirinkime kiekviename žingsnyje buvo žeminami užsienio konsultantų, o iš jų pinigus pasakiškais tempais leidžiančio bankroto administratoriaus išgirdo tik tai, kad pinigų indėlininkai niekada nebeatgaus. Uždariusi privatų „Snoro“ banką Vyriausybė į jį jau sukišo 4 mlrd. litų, tačiau kaip, kada ir kas sugrąžins šias lėšas į Lietuvos kišenę, tapo ne valstybės problema, o užsieniečio bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) asmenine paslaptimi. N. Kuperis kartu su savo verslo partneriu, aštuonias dienas „Snoro“ laikinuoju administratoriumi dirbusiu Saimonu Frikliu (Simon Freakley) iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės jau susišlavė apie 105 mln. litų. Kaip išleisti šie pinigai, N. Kuperis griežtai slepia. Ši paslaptis nebuvo atskleista ir vakar surengtame pirmajame „Snoro“ kreditorių susirinkime, kuriam buvo išnuomota net sostinės „Siemens“ arena.
Į susirinkimą vakar atėjo apie tūkstantis „Snoro“ kreditorių. Apsaugininkai kiekvieną jų kratė itin budriai – apieškodami kišenes, rausdamiesi po asmeninius daiktus. Slėpdamasis nuo nepatogių klausimų, N. Kuperis į savo spaudos konferenciją įleido tik lojalius žurnalistus, kurie aferą primenančioje jo veikloje nemato jokių problemų. Tolimą kelią į Vilnių sukorę žmonės atvirai reiškė savo pasipiktinimą ir pirmuoju kreditorių susirinkimu, ir jiems pernelyg brangiai kainuojančio bankroto administratoriaus N. Kuperio savivale. Teisininkas Rimantas Simaitis „Snoro“ kreditorių susirinkime atstovavo apie 300 Lietuvos ir užsienio kreditorių interesams. „Lietuvos valstybė dar iki „Snoro“ bankroto inicijavimo nacionalizavo šį banką ir tapo vienintele jo akcininke. Skaitome bankroto įstatymą ir matome, kad pagrindinių akcininkų reikalavimai yra tenkinami tik septintąja eile. Todėl jeigu buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti „Snorą“, tai buvo prisiimta ir atitinkama rizika bei garantijos kitiems banko kreditoriams“, – sakė R. Simaitis.
Vakar „Snoro“ kreditorių susirinkime buvo išrinktas jų komitetas. Daugiausia vietų – keturias iš devynių – gavo valstybės Indėlių draudimo fondas, per kurį iš valstybės pinigų buvo kompensuota apie 4 mlrd. litų „Snore“ laikytų indėlių. Tuo tarpu N. Kuperis kone atvirai šaipėsi iš Lietuvos žmonių ir įmonių, praradusių savo pinigus „Snore“. „Aš negaliu pasakyti, kad smulkieji kreditoriai artimoje ateityje atgaus didesnes sumas“, – sakė jis. „Lietuvoje įsigaliojo N. Kuperio įstatymai“. RESPUBLIKA
Tikras cirkas. Farsas už mūsų pinigus. Tokiais epitetais vakar žarstėsi bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditoriai, suvažiavę į pirmąjį susirinkimą, kuris vyko Vilniaus „Siemens“ arenoje. N. Kuperio komanda ir apsaugos darbuotojai antradienį turėjo daug darbo – jiems teko tramdyti gerokai įpykusius indėlininkus, kurių iš viso buvo susirinkę per tūkstantį. Nors žmonių sulaukta 7 kartus mažiau, nei tikėtasi, emocijos nurimo tik į susirinkimo pabaigą. N. Kuperis įskėlė žiežirbą, dėl kurios kilo emocijos, kai pranešė, kad bus balsuojama dėl valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiūlymo. Jų kreditorinis reikalavimas sudaro 60 proc. visų reikalavimų. Į urnas įmesti biuleteniai nebuvo skaičiuojami, o kai kurie garbaus amžiaus žmonės net nespėjo jų visiškai užpildyti – iš karto buvo paskelbti rezultatai. „Tai cirkas! Kuo jūs mus laikote?“ – šaukė senyva moteris. Jai garsiai pritarė dar kelios dešimtys žmonių… Bendra „Snoro“ kreditorių reikalaujama suma šiuo metu siekia 6,3 mlrd. litų. „Pinigus įsūdę žmonės pasijuto apspjaudyti“. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Prieš metus pakeitę tėvystės atostogų tvarką politikai žadėjo pasirūpinti, kad į darbą grįžtantiems tėvams būtų kur palikti savo vienų metų vaikus. Praėjus metams šeimos atsidūrė keblioje padėtyje – į darbą grįžti privalu, o žadėtų darželių katastrofiškai trūksta. Rasos Paulavičienės, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės, teigimu, problema prasidėjo, kai dėl kilusios krizės buvo nuspręsta peržiūrėti tėvystės strategiją. „Prieš metus, išmokas sumažinus iki 40 proc., tėvai buvo tiesiog įstumti į darbo rinką. Valstybė ėmė agresyviai taupyti šeimos sąskaita – buvo nukirstos bedarbių pašalpos, pakeista ligos pašalpų tvarka, šiuo metu siūloma keisti Darbo kodeksą, dėl to šeimos, turinčios vaikų, gali prarasti turimas saugumo garantijas. Vyriausybėje, Seime, įvairiose darbo grupėse buvo nuolatos žadama, kad dalis sutaupytų lėšų bus skirta naujiems darželiams steigti. Tačiau per tuos dvejus metus jau užaugo nauja vaikų karta, kurie pažadėtų darželių ir nematė“, – sakė R. Paulavičienė. „Tėvai įvaryti į kampą“. VAKARO ŽINIOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiandien Vyriausybei teiks projektą, kuriuo savivaldybėms turėtų būti paskirstyta 13,3 mln. litų, skirtų socialinio būsto plėtrai. Tiesa, 15 savivaldybių negaus nė cento. Socialinio būsto eilėje belaukiančių šeimų skaičius šiemet jau perkopė 30 tūkst. Tai – liūdnas visų laikų Lietuvos rekordas. Panašu, kad net ir jis bus negalutinis, nes šiemet socialinio būsto plėtrai numatyta skirti vos 13,3 mln. litų, arba perpus mažiau nei vidutiniškai kasmet. Nepaisant to, pinigus gaus toli gražu ne visos savivaldybės. 15 jų iš viso lėšų nematys. Tiesa, galėjo būti dar blogiau. Pirminis ministerijos siūlymas buvo pinigus išdalyti tik 34 savivaldybėms, o kitoms 26-ioms – nieko. Tačiau po „Respublikos“ publikacijos („Įkurtuvių sulauks vos vienas kitas“, 2012 04 20) buvo atsitokėta. Tiesa, atsitokėjimu turėtų džiaugtis ne visi.
Pavyzdžiui, Vilniaus miestui iš pradžių ketinta atseikėti 4,19 mln. litų, o galutiniame variante – jau tik 3,022 mln. litų, Kaunui iš buvusių 3,769 mln. litų liko 1,819 mln. litų. Milijoninę sumą, jei šiandien tam pritars Vyriausybė, gaus ir Klaipėda – 1,181 mln. litų. Kitoms savivaldybėms skiriamos sumos gerokai mažesnės. Ministerija tokį kai kurių savivaldybių diskriminavimą grindžia keliais argumentais, tarp jų ir tokiais, kad didžiausias dėmesys buvo kreiptas pradėtiems objektams užbaigti, o ne naujiems statyti, ir kad lėšų skirta labai mažai. 2004-aisiais teisę į socialinį būstą turėjo 8 550 šeimų ir pavienių asmenų, o šių metų pradžioje eilėje laukė jau 30 484 šeimos, turinčios 67 562 narius. „Pinigų užteko ne visiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms“. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Krovos rezultatai Klaipėdos uoste nei per 5 šių metų mėnesius, nei gegužę nėra džiuginantys. Šiemet gegužę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija surinko 11,5 mln. litų rinkliavų ir mėnesio plano neįvykdė 7 proc. Per 5 šių metų mėnesius surinkta 62,3 mln. litų rinkliavų, planas neįvykdytas 9 proc. Rinkliavų per 5 šių metų mėnesius, palyginti su pernai metų tokiu pačiu laikotarpiu, surinkta 7 proc. mažiau. Krovos apyvartą Klaipėdos uoste šių metų gegužę sudarė 2,7 mln. tonų. Palyginti su geguže pernai, krovinių krauta 16,4 proc. mažiau. Per 5 mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 13,9 mln. tonų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krovinių krauta 9 proc. mažiau.
Pagrindinė to priežastis – naftos produktų krova sumažėjo 8,4 proc., skystų trąšų – 13,9 proc. Tačiau birių trąšų krova, kuri metų pradžioje buvo gana vangi, šiuo metu jau lenkia praėjusių metų apyvartą 0,4 proc. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, Klaipėdos uostas krovos atžvilgiu vis dar lenkia Talino uostą, tačiau jau atsilieka nuo Latvijos Rygos ir Ventspilio uostų. „Klaipėda vis dar lenkia Taliną“. VAKARŲ EKSPRESAS
Chuliganiškas jaunuolių vairavimas, neretai pasibaigiantis skaudžiomis avarijomis, eismo saugumo specialistus verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti karo keliuose aukų. Įvertinę, kad jauni Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjai dažnai turi menką išsilavinimą, Estijos pareigūnai siūlo tikrinti būsimųjų vairuotojų protinius sugebėjimus atliekant IQ pavyzdžio intelekto testus. Nesurinkusiems tam tikro balų skaičiaus jaunuoliams durys į vairavimo mokyklas būtų uždarytos. Ar tikrinant kandidato į vairuotojus intelektą pagerėtų bendra mūsų vairavimo kultūra ir saugumas šalies keliuose? Apie tai trečiadienio „Respublikos“ „Greitis“ kalbasi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro vadovu daktaru docentu Vigilijumi Sadausku – „130 km/h – ne greitis, beržas – ne medis“. RESPUBLIKA
(ELTA)