EKONOMIKA
Už kiekvieną popierėlį iš smulkių verslininkų melžiami šimtai litų. Maisto tvarkymo įmonės priverstos už 130 litų pirkti keliasdešimties puslapių higienos taisyklių rinkinį, nors jį paprasčiausiai galėtų išsispausdinti iš interneto. Su tokia biurokratine realybe teko susidurti privatų darželį steigiančiai vilnietei Audronei (pavardė redakcijai žinoma). Moteris pasakojo, kad, kaip ir kiekvienai maisto tvarkymo įmonei, privačiam darželiui privalu išsiimti Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Norint jį gauti, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tenka pateikti šūsnį dokumentų. Vienas jų – patvirtinimas, kad įmonė vadovaujasi geros higienos praktikos taisyklėmis. Tiesa, vien laikytis šių taisyklių neužtenka. Maisto tvarkymo įmonei būtina įsigyti knygelę įmantriu pavadinimu „Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms“. „Jos išsispausdinti ar pasidaryti kopiją niekur negalima. Esi priverstas pirkti, o kaina – 128 litai. Man keista, kad daiktas, kuris iš principo yra niekinis, toks brangus. Keista, kad šias taisykles parduoda tik viena vienintelė įmonė ir gali nusistatyti kokią nori kainą“, – kalbėjo Audronė. RESPUBLIKA
FINANSAI
Finansinių piramidžių laikai vėl grįžta. Investuoti į tokį verslą siūlo daugybė interneto svetainių, bet rinkos prievaizdų dėmesio sulaukia tik viena kita. Lietuvos bankas pagaliau raitojasi rankoves. Vakar finansų rinkos prižiūrėtojai kreipėsi į prokurorus dėl iš lietuvių pinigus viliojančios finansų piramidės „Gold Line International“, registruotos Rusijoje.Tačiau „Lietuvos rytas“ nesunkiai rado dar bent dvi kompanijas, panašiais būdais viliojančias klientus. Gavęs žinių apie jas Lietuvos bankas ėmė tirti ir šiuos atvejus.Ar pasisakote už Žemės išsaugojimą? Perveskite 108 JAV dolerius į specialią sąskaitą. Po to pinigai jau liesis kas mėnesį.Taip internete lietuvius vilioja kompanija „Liderland“, skelbianti, kad pasisako už Žemės ir gamtos tausojimą bei išsaugojimą. Norintys išgelbėti planetą nuo taršos turėtų įsiregistruoti, atsidaryti specialią sąskaitą interneto banke „Alertpay“, pervesti bent 100 JAV dolerių ir surasti bendraminčių. „Jūs gausite nesibaigiantį srautą įplaukų po 100 JAV dolerių į sąskaitą automatiniu režimu“, – skelbiama „Liderland“ puslapyje lietuvių kalba.O gal tai klasikinė finansinė piramidė? Nieko panašaus, sako puslapio kūrėjai. Tai -„unikalus ir patikimas šachmatiniu principu paremtas marketingo planas“. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Į trečius metus rekonstruojamą, bet vis dar sudarkytą pagrindinę Alytaus miesto Rotušės aikštę po pusmečio sugrįžo statybininkai. Tačiau jie negalėjo tęsti bankrutuojančios bendrovės „Luidas“ nebaigtų darbų: pirmiausia teko ištaisyti broką. Rotušės aikštė ir joje esantis Alytaus miesto savivaldybės pastatas – vėl statybos tvorų apsuptyje. Kelis mėnesius pavaikščioję kreivai suklotomis kiniško granito trinkelėmis ir plokštėmis alytiškiai piktinosi atgrubnagiais statybininkais. Moterys su aukštakulniais čia visiškai nedrįso žengti, nes po to būtų tekę eiti tiesiai į avalynės taisyklą. Pasiryžusi ištaisyti „Luido“ paliktą broką Alytaus bendrovė „VA statyba“ nesitikėjo, kad teks ardyti kone visas suklotas trinkeles ir net dalį plokščių. Savivaldybės atstovas pripažino, kad užsitęsę rekonstrukcijos darbai ir broko taisymas projektą pabrangins maždaug 700 tūkst. litų. Palyginti su 2009 metais, darbų ir medžiagų kainos pabrangusios maždaug dvigubai. Papildomų pinigų teks surasti pačiai savivaldybei. LIETUVOS RYTAS
Europiniais pinigais prieš porą metų atnaujintos Naujosios Žagarės bažnyčios stogo dažai gerokai nusilupę, vidun plūsta vanduo, bet pastato sutvarkyti vis nesiimama. Vietos veiklos grupės (VVG), per kurią gautos lėšos, vadovė bei paveldosaugininkė sako, kad atsakinga yra parapija, o klebonas teigia nesulaukiantis pagalbos. Remontą atlikusi įmonė taip pat atsakomybės už visas problemas neprisiima. „Juk čia valstybės saugomas kultūros paveldo pastatas. Greitai jis taps avariniu objektu po europinio projekto“,- „Šiaulių kraštui“ sakė Žagarės klebonas Marius Dyglys, rodydamas, jo manymu, akivaizdų broką. Bažnyčia „puošiasi“ dažų lopais ir pelėsiu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TRANSPORTAS
Uostamiesčio vairuotojams besipiktinant geležinkelininkų politika Rimkų pervažoje, kai kiekvieną rytą piko valandomis ji uždaroma, nes pirmyn atgal važinėja šilumvežis, atskriejo dar liūdnesnė naujiena. Ši pervaža pirmosiomis spalio dienomis bus apskritai uždaryta, ir visiems vairuotojams, važiuojantiems iš Klaipėdos pietų kryptimi ar atgal, teks rinktis Vilniaus plentą ir teberekonstruojamą Jakų žiedą. Manoma, jog tai truks penkias dienas. Ar pasikeis padėtis Rimkų pervažoje po rekonstrukcijos, kol kas nežinoma. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai dar anksčiau pareiškė, jog šilumvežio kursavimo grafiko nekeis, tačiau, anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pažadėjęs paprašyti geležinkelininkų, kad traukiniai šia pervaža nevažinėtų tarp 7 ir 9 valandos ryto. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Vienas pirmųjų Šiaulių rajono ūkininkų Petras Barista, atvažiavęs apžiūrėto grūdams auginamų šešiolikos hektarų kukurūzų lauko Šiaulių rajone, Žiogų kaime, nustėro. Visas laukas jau iš tolo bolavo šernų išknaisiotomis, išlaužytomis bei išguldytomis įvairaus dydžio aikštelėmis. Piktnaudžiavimu tarnyba vykdant viešuosius pirkimus įtariamas ir dėl to nuo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktoriaus pareigų nušalintas Raimundas Jakutis dabar tapo aktyviu Lygudų medžiotojų būrelio, kuriam pats priklauso, interesų gynėju. Gynybos šiam būreliui prireikė po to, kai Šiaulių rajono ūkininko Petro Baristos kukurūzų lauką suniokojo šernai. R.Jakutis įsitikinęs, kad žala padaryta ne dėl plotus prižiūrinčių Lygudų būrelio medžiotojų kaltės. Ūkininko nuomonė kitokia. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Užsidirbti šiais laikais nori visi. Net ir valstybė. Skaudžiausiai tai patyrė Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugija, iš kurios buvo atimta kone du dešimtmečius dirbta ir prižiūrėta žemė. Valdininkai postringauja, esą viskas teisėta, o bet kokie prašymai geranoriškai atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius jų ausų nepasiekia. Ieškodama teisingumo ir užtarimo į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugija. Jos pirmininkė Elena Varkalienė pasakojo, kad draugija, vienijanti 102 narius, jau 17 metų vysto bendruomeninę daržininkystę 6 ha žemės plote. „Ši veikla ne tik bendravimas, tarpusavio pagalba, judėjimas, gelbsti nuo vienišumo, saugo nuo depresijos, bet yra ir didelė parama šeimos biudžetui“, – smulkaus neįgaliųjų ūkininkavimo pranašumus dėstė E.Varkalienė. VAKARO ŽINIOS
„Atsitiktinai sužinojome, kad ta žemė jau ne mūsų, kai į daržą užsukęs nepažįstamas vyras pareiškė, esą vaikšto po savo žemę, nes žada ją pirkti. Nacionalinė žemės tarnyba mums tai patvirtino ir pridūrė, kad įstatymas nenumato pranešti žemės naudotojui apie vykdomus pardavimus“, – stebėjosi neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Dideliam Nacionalinės žemės tarnybos nusivylimui, neįgaliųjų skundai pasiekė parlamentarų ausis. Žemės atėmimo iš draugijos ir pardavimo klausimas skubos tvarka Seime bus pradėtas svarstyti jau šiandien, siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems valdininkų veiksmams. VAKARO ŽINIOS
Pagal ELTĄ