EKONOMIKA
Vertingiausios bankrutavusio banko dalys randa naujus šeimininkus ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau bankroto administratorius šio proceso neskubina, nes nuo laiko stūmimo priklauso jo ir konsultantų pasakiški atlyginimai. „Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) patvirtino, kad pagaliau pasiektas susitarimas dėl bendrovės „Snoro lizingas“ pardavimo. Toks lėtas „Snoro“ turto realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais procesas labai apsimoka bankroto administratoriui N.Kuperiui, kuris vien per mėnesį gauna 100 tūkst. litų algą. Šiemet N.Kuperio komanda sugebėjo įvertinti ir 81 iš 84 už skolas perimtų bei banko turėtų turto objektų ir už 796 mln. (!) litų pardavė keletą automobilių bei kito kilnojamojo turto. Ar kalbėdamas apie kone už milijardą parduotą turtą tik per vieną šių metų ketvirtį bankroto administratorius nesuklydo, ar vis dėlto parduotas turtas buvo vertas 796 tūkst. litų, išsiaiškinti nepavyko, nes N.Kuperio ataskaitoje lietuvių kalba yra ir šiaip daugybė gramatikos klaidų. Angliškoje ataskaitos versijoje minimi tik 796 tūkst., bet ne milijonai. RESPUBLIKA
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas vakar teigė, kad anksčiau manyta, jog negalima skubėti pusvelčiui pardavinėti vertingiausių šio banko dalių, kurios iki šiol duoda tik pelną, o dabar jau labiau apsimoka spausti N.Kuperį kuo greičiau viską parduoti, kad tik jis pats su pagalbininkais nustotų tokiais kiekiais siurbti banko turtą: „Kai pamatėme, kiek iš banko jau išsivežė N.Kuperio kompanija, turbūt labiau apsimoka viską parduoti pigiau, nei toliau leisti čia sėdėti tam administratoriui“. RESPUBLIKA
Lietuva į Rusiją gyvų kiaulių neeksportuoja jau nuo 2011-ųjų vasaros, kai Kauno apskrityje buvo nustatyti klasikinio kiaulių maro židiniai. 11-os ekspertų grupė iš Baltarusijos ir Kazachstano kartu su Rusija vertins todėl, kad jie yra bendroje muitų sąjungoje. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, Kazachstano atstovai šalyje tikrins tik gyvų kiaulių augintojus, o Baltarusijos ir Rusijos ekspertai vertins dar ir mėsos perdirbimo įmones. Ekspertai Lietuvoje tikrinimus vykdys 5 dienas, kada bus pateiktos išvados dėl vertinimo, dar neaišku. „Čia tiesiog yra tokia rusų politika. Mūsų įmonės, kiaulių augintojai stengiasi, kad kiaules būtų galima eksportuoti. Tačiau ar bus leista eksportuoti, ar ne, gali priklausyti ne tiek nuo objektyvių, kiek nuo subjektyvių priežasčių. Jeigu nėra noro, visada galima sugalvoti argumentų“, – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius tikino, kad šalies mėsos perdirbimo įmonės tikrinimams pasirengusios tikrai gerai.VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
Lietuvos daugiabučiai ateityje gali būti šildomi deginant skalūnų dujas, importuotas iš JAV. Taip mano net ir prezidentė dalia Grybauskaitė. Tačiau energetikai įspėja: viską spręs patys amerikiečiai, o mūsų nykštukinė rinka jiem gali būti neįdomi.Kol kas dėl skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje laužomos karo ietys. Akivaizdu, kad rezultatų galime sulaukti labai negreitai.Gerokai pigesnes skalūnų dujas amerikiečiai ketina eksportuoti į Didžiąją Britaniją ir kai kurias kitas šalis. Nuo „Gazprom“ diktato priklausanti Lietuva irgi norėtų jų atsigabenti per būsimą Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tik ar pavyks? LIETUVOS RYTAS
„Jeigu amerikiečiai eksportuos dujas į Didžiąją Britaniją ir kitas Europos šalis, nebus didelių bėdų jų atgabenti ir iki Klaipėdos terminalo. Jiems jokio skirtumo nebūtų. Viską lems pačių apsisprendimas“,- „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkas Arvydas Galinis. Tačiau jei amerikiečiai į Europą atplukdys vieną kitą tanklaivį, tai tikrai nepakeis dujų kainų visame žemyne. Pigios dujos iš JAV – svajonė ar realybė? LIETUVOS RYTAS
Nors Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba vyksta daugmaž pagal grafiką, Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešininkai nenuleidžia rankų ir imasi kovoje su Visagino atomine elektrine išbandyto ginklo – referendumo. Gegužės 3-ioji – reikšminga data Lietuvos kovoje dėl išsilaisvinimo iš „Gazpromo“ dujų monopolijos gniaužtų: tądien tolimame Pietų Korėjos uostamiestyje Ulsane, neoficialiai vadinamame korporacijos „Hyunday“ sostine, ant vandens nuleistas SGD laivas-saugykla, kuriam savininkai davė simbolinį „Independence“ – „Nepriklausomybės“ vardą. Pagal planą, SGD terminalas veikti turėtų pradėti kitų metų spalio pradžioje. Tik štai ar šiems planams lemta būti įgyvendintiems laiku? Pamatysime. VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdos savivaldybės taryba nutarė labai savotiškai pasveikinti „Independence“ nuleidimą ant vandens: išvakarėse nutarta surengti vietinės reikšmės referendumą ir išsiaiškinti, pritaria klaipėdiečiai SGD terminalo statybai ar ne. Sprendimas mažų mažiausiai keistas, nes, viena vertus, pernai Klaipėdos savivaldybė jau davė sutikimą dėl terminalo vietos ir krantinės bei dujotiekio statybos, kita vertus, SGD terminalas – strateginės svarbos valstybės objektas, ir ne savivaldybei reguliuoti jau priimtus sprendimus. Tačiau referendumo prieš terminalo statybą idėją įgarsinęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas neslepia – „galimybė sustabdyti jau pradėtus procesus yra“ ir atvirai baksnoja į lygiai tokį patį „neįpareigojantį“ referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, kuris staiga tapo tarsi įpareigojantis. VAKARŲ EKSPRESAS
Esmė ta, kad Klaipėdos savivaldybė rankovėje turi ginklą, kurį naudodama gali jei ne blokuoti, tai bent jau stipriai vilkinti SGD terminalo statybos darbus, – šį mėnesį turėtų būti sprendžiama, ar pritarti jungiamojo dujotiekio trasos, kurios dalis kabins šešis sklypus Klaipėdos miesto ribose, statybos specialiajam planui. Tolesnį žaidimo planą nesunku nuspėti – atsiras susirūpinusių, ar dujotiekis neterš gamtos, ar jo statybos metu nebus sunaikinta kokių nors retų varliukų pamėgta kūdra, aplink savivaldybę šamanų šokius šoks „Klaipėdos likimui neabejingos visuomenės“ atstovai. O patys savivaldybės nariai žvelgs į SGD terminalą statančios „Klaipėdos naftos“ vadovus tyromis akimis, kuriose spindės klausimas: „O ką mums duosit už tai, kad mes duotume leidimą statybai?” VAKARŲ EKSPRESAS
ĮMONĖS
Dėl nebaigto pavojingų atliekų deginimo įrenginio Šiaulių rajone Lietuvai gali tekti mokėti baudas ES. Bijodama Briuselio sankcijų valdžia skuba kuo greičiau paleisti įrenginį, net jei jį stačiusi Italijos bendrovė nesiteikia taisyti broko. Ūkio ministerija kovo 15 d. raštu kreipėsi į UAB „Toksika“ valdybą ir direktorių prašydama iki kovo 21 d. informuoti, kokių veiksmų numatoma imtis, ir pateikti priemonių planą, kad susidariusi padėtis būtų ištaisyta. Ūkio ministerija iki šiol nėra gavusi atsakymo į šį raštą, priemonių planas nepateiktas. Kalbėdama su „Respublika“ ūkio ministrė Birutė Vėsaitė neatmetė galimybės, kad baigti įrenginio statybas gali tekti iš valstybės kišenės. Anot jos, nesutarimo tarp „Hafner Srl“ ir „Toksikos“ priežasties ieškos specialiai suformuota darbo grupė. „Žinote, po ketverių metų mes paveldėjome tokią situaciją iš buvusios valdžios ir turime ją spręsti. Yra sudaryta darbo grupė. Situacija domisi ambasadoriai – tiek Italijos, tiek Austrijos. Bandome pajungti Lietuvos inžinerinį personalą. Gal pridėjus šiek tiek lėšų bus įmanoma tą įrenginį paleisti, nes dabar jis stovi nenaudojamas. Atliekas mes vežame deginti į Latviją“, – kalbėjo B.Vėsaite RESPUBLIKA
Vėluojanti pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba Šiaulių rajone gresia Europos Sąjungos sankcijomis. Ūkio ministerija jau šių metų pradžioje pavadino minėtą projektą kaip potencialiai viena didžiausių nesėkmių, bet buvo tikimasi, kad įrenginys bus baigtas iki šių metų vasaros. Tačiau po vakar vykusio akcininkų susirinkimo ministerija apie problemą vėl prakalbo, ir šį kartą – garsiau. Po susirinkimo Ūkio viceministras Marius Busilas teigė, kad „nebuvo užtikrinta, jog valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas būtų pabaigtas laiku“. 93 proc. bendrovės valstybei priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo Ūkio ministerija. Remdamasi įrenginio bandymų rezultatais ir techninės priežiūros inžinieriaus išvadomis, UAB „Toksika“ konstatavo, kad šiandieninis įrenginys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pavojingų atliekų įrenginį pastatęs konsorciumas – UAB „Senovė“ ir Italijos bendrovė „Hafner Srl“ – nesugebėjo pašalinti trūkumų, tinkamai atlikti bandymų ir perduoti įrenginį saugiai eksploatacijai. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Pakruojiečiai kreipėsi į redakciją prašydami pasidomėti, kur keliauja į atskirus konteinerius gyventojų dedamas plastikas, popierius, stiklas, nes išvežama viena šiukšliaveže. Po trumpo žurnalistinio tyrimo paaiškėjo, kad atliekos dar kartą rūšiuojamos, bet darbo sąlygos kaip konclageryje. Specialios pirštinės – direktoriaus seife. Įsitikinta, kad iš geltonų ir mėlynų konteinerių, vadinamų teletabiais, plastikas ir popierius yra suverčiamas į vieną šiukšliavežę. Atliekos, nugabentos į UAB „Pakruojo komunalininkas“ teritorijoje esantį pastatą, išverčiamos į vieną krūvą. Darbininkams pavojingiausia perrinkinėti iš „teletabių“ atvežtą stiklą.Vyrai susižaloja rankas, nes jų turimos pirštinės – menka apsauga. „Pakruojo komunalininko“ laikinasis direktorius Algirdas Baikštys redakcijai aiškino, kad apsauginių akinių ir respiratorių įmonė neturi. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Klaipėdoje situacija dėl vandens pramogų tampa katastrofiška – ketinama uždaryti dar vieną baseiną, skirtą miestiečiams. Nors pagal miesto savivaldybės planus naujasis 50 metrų baseinas bus pastatytas tik 2016 metais, jau artimiausiomis dienomis duris užvers Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas. Jau birželio viduryje ketinama iš jo išleisti vandenį ir kitą sezoną šio baseino nebeeksploatuoti. Baseino darbuotojai sužinojo naujieną, jog jau yra parašytas įsakymas dėl darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo ir kolegijos sporto bazės – plaukimo baseino – veiklos nutraukimo. Tą „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir baseino direktorė Živilė Tamulienė. „Mačiau tą įsakymą. Nuotaikos – liūdnos. Buvo įvairių kalbų, tačiau dabar jau turbūt birželio 15 dieną išleisime iš baseino vandenį ir viskas bus baigta“, – kalbėjo Ž. Tamulienė. Anot Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovo Valerijaus Kuznecovo, jie pavargo kasmet dengti maždaug 300 tūkst. litų nuostolių. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
atrodė, kad net egiptiečiams piramides pastatyti buvo lengviau nei Lietuvos valdžiai – stadioną. Statybos prasidėjo dar 1987-aisiais, tačiau po kelerių metų buvo nutrauktos. 2007-aisiais ledai vėl pajudėjo, bet vėl trumpam. Tauta jau turbūt prarado viltis ir tuomet scenoje kaip koks statybų Supermenas pasirodė ponas Barakauskas. Ministras paskaičiavo, kad stadioną turėsime jau 2016 m. Kainuos tik kokius 270 mln. litų, beveik viską padengsime europiniais pinigais. Štai kaip viskas paprasta. Po trejų metų jau sėdėsime tribūnose. Kas galėjo pagalvoti, ministras užantyje turi stebuklų lazdelę.(Elito naujienos). VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, pabrango vaistai tuberkuliozei, vaikų alerginiam rinitui, pneumonijai, epilepsijai – ligoms, kuriomis serga itin daug žmonių,0 gydyti. Kodėl taip atsitiko? „Mūsų vaistų rinka, todėl kartai gamintojai netiekti kai kurių vaistų. Jei nebūtų leista didinti 17 vaistų kompensuojamosios kainos dalies, jie būtų buvę išimti iš rinkos, nes gamintojams neapsimoka jų gaminti“,- teigia Valstybinės ligonių kasos atstovai ir priduria, kad ligoniai šių kainų skirtumo nepajus – esą didėja tik 100 proc. kompensuojam vaistų bazinė kaina., kuri bus padengta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Stebina paradoksas: Lietuvos vaistų rinka maža, bet mums vaistų neperkant farmacininkams neapsimoka jų gaminti. Ir – kyla abejonių – galbūt mūsų lėšomis palaikoma jau atgyvenusių vaistų gamyba? KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Šiandien Seimas bandys priimti nutarimą, kuriuo šalies Vyriausybei bus neatidėliotinai siūloma pratęsti pereinamąjį laikotarpį su ES dėl žemės ūkio paskirties pardavimo užsieniečiams. Savo ruožtu Seimo kaimo reikalų komitetas žada reikalauti ne sutarčių pratęsimo, bet per amžius uždrausti Lietuvos žemę pardavinėti svetimšaliams. Tačiau jei kokiais 2030-aisiais išmokos ūkininkams pasiektų ES vidurkį, Lietuva neišvengiamai privalėtų leisti parduoti žemę užsieniečiams. Kad taip neatsitiktų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius siūlo amžiams uždrausti pardavinėti žemę užsieniečiams. Savo ruožtu Žemės ūkio rūmai reikalauja sudaryti teisines sąlygas, kad Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti tik realiai ūkininkaujantys lietuviai. Tuo metu Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška ramino, jog net ir leidus užsieniečiams pirkti Lietuvos žemę, niekas nepultų jos įsigyti. „Kam reikia, tas randa kaip apeiti įstatymus. Yra užsieniečių, kurie jau yra įsigiję Lietuvos žemės pasinaudoję fiktyviomis santuokomis. Bet kuriuo atveju nemanau, kad žmonės suskubtų tas žemes išsiparduoti“, – aiškino J.Samoška. VAKARO ŽINIOS
Ekologiniams ūkiams sertifikatus suteikiančios VšĮ „Ekoagros“ vadovai atskleidė, kodėl parduotuvėse sunku rasti ekologiškų maisto produktų, o net ir radus pirkti dėl kosminių kainų jų nesinori. Pasirodo, nuo 2007-ųjų kasmet ekologiškų ūkių vis mažėja, nes ES 2007-2013 metų laikotarpiui jiems sumažinta parama. Teigiama, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tokių ūkių mažės ir šiemet. „Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų – skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau nei per tarpininkus – prekybininkus. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius“, – paaiškino Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė