Lietuvos universitetuose ir kolegijose mažėjant studentų skaičiui, siūloma jų prisivilioti iš užsienio – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Kartu pranešama apie galimą britų aukštųjų mokyklų atėjimą į Lietuvą. Nuogąstaujama, kad šios gali papildomai nuvilioti studentus ir geriausius dėstytojus.
Lietuvos aukštosios mokyklos pasaulio universitetų reitingų lentelėje nepakyla aukščiau septintojo šimtuko, todėl nemažai abiturientų, apeliuodami į geresnę mokslo kokybę, praktiškumą ir pritaikomumą, renkasi studijas užsienyje. Tiesa, oficialioji statistika rodo, kad išvykstančiųjų studijuoti svetur nėra daug, tačiau universitetų ir kolegijų atstovai dar rugsėjį informavo, kad nemenka dalis studentų, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas, studijuoti neatvyko. Spėjama, kad jie pasirinko studijas užsienyje.
Negana to, švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad dėl prastėjančių demografinių tendencijų Lietuvoje studijuojančių tėvynainių skaičius toliau tik mažės, todėl pasiūlė būsimų studentų ieškoti užsienyje.
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdomas projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Juo siekiama supažindinti su Lietuvos aukštojo mokslo reforma, sukurti bendrą šalies aukštojo mokslo įvaizdį, pristatyti jo patrauklumą ir kviesti užsienio piliečius ar kitose šalyse gyvenančius lietuvius studijuoti Lietuvoje. Įgyvendinant projektą mūsų šalies aukštojo mokslo perspektyvas siekiama pristatyti Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kinijoje, Ukrainoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Visos tikslinės projekto valstybės (išskyrus paskutinę) yra klasifikuojamos kaip trečiosios šalys, todėl jų piliečiai už studijas Lietuvoje turi mokėti ir negali gauti stipendijų. Tiesa, lietuvių kilmės užsieniečiams, nors ir ne ES piliečiams, taikoma išimtis. Tokių asmenų per metus būna apie 100–150. Be to, kasmet skiriama finansinė parama į magistrantūros studijas įstojusiems gabiausiems šių šalių piliečiams. Pernai Lietuva rėmė aštuonių studentų iš Ukrainos ir Azerbaidžano studijas.
Aukštosios mokyklos savo nuožiūra taip pat priima po keletą užsieniečių, kuriuos atleidžia nuo studijų mokesčio mokėjimo, o konkurso būdu gali priimti iki 10 proc. studentų iš trečiųjų šalių į valstybės finansuojamas doktorantūros studijas. Tačiau, žvelgiant į bendrąją iš tų šalių atvykstančių studentų statistiką, ši parama nėra žymi. Vadinasi, trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje už mokslus vis vien moka daugiau nei mūsų valstybei ar universitetams atsieina jų rėmimas.
Pagal www.atgimimas.lt