Vardų ir pavardžių įrašai – šventoji karvė?

2012 gegužės 3 Seimo narys Česlovas Stankevičius įregistravo „Užsieniečių nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose” įstatymo projektą (XIP-4379). Jau kitą dieną – gegužės 4 – jis buvo pervadintas į paprastesnį „Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“, nes kad užsieniečių pavardės turi nelietuvišką formą, aišku visiems, bent kiek mokantiems skaityti. Birželio 15 įstatymo pavadinimas buvo dar kartą patikslintas: „Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“.

Kaip tik tie užsieniečių šeimos nariai, kalbėkime tiesiai – už užsieniečių ištekėjusios lietuvaitės, o dar tiksliau, jų naujųjų (pagal vyrą) pavardžių rašyba – Civilinės metrikacijos darbuotojų galvos skausmas, tapo priežastimi vėl pabandyti gelbėti lietuvaičių nuotakų gyvenimą ir nemažiau svarbu – Lietuvos prestižą Europos akyse.

Kokia minėto įstatymo esmė? Pradėkime nuo esamos užsieniečių vardų ir pavardžių rašybos apžvalgos. Šiuo metu galiojantis 1991 sausio 31 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nurodo, kad „LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis“. Deja, šis teisės aktas nenumatė situacijos, kad Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų nelietuviškos formos pavardes, pvz., lietuvaitėms merginoms ištekėjus už užsieniečių.

Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės numato tokį atvejį ir aiškina, kad registruojant LR piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, LR piliečio pavardė rašoma remiantis LR teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, taigi tuo pačiu 1991 01 31 nutarimu. Tą pačią nuorodą duoda ir LR paso įstatymas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ aiškina, kad „specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, kad pasas ar santuokos liudijimas yra „specialus tekstas“, deja, į šį teisės aktą metrikacijos raštininkai nekreipia dėmesio.

Tokiu būdu registruojant santuoką Lietuvoje vargšės lietuvių moterų pavardės rašomos tik lietuviškomis raidėmis be „nuodėmingų“ W, X, Q ir europiečio akiai įgauna tiesiog karikatūrišką išvaizdą, pvz., vokiečio Westerwelde žmona tampa Vestervelde, olando Ahlqvist žmona – Ahlkuvist, o prancūzo Brasseaux – Brasseauks (nors to „x“ prancūzai tiesiog netaria…).

Juk tai kvailystė – neleisti žmonai priimti užsieniečio vyro originalios pavardės vien todėl, kad ji lietuvė! Tokia padėtis mūsų šviesuomenę varo į siaubą, o lietuves žmonas – į ašarų jūrą. Vis daugiau Lietuvos merginų susituokia su užsieniečiais (2011 m. – apie du tūkstančius), bet ištekėdamos jos norėtų pasilikti Lietuvos pilietybę, taigi ir lietuvišką pasą su naująja savo pavarde, lygiai tokia pačia, kaip ir užsieniečio vyro.

Anatolijus Lapinskas, delfi.lt

Daugiau Delfi.lt

 

2 atsakymai į “Vardų ir pavardžių įrašai – šventoji karvė?”

  1. Bendravardi,manau,kad Lapinskas teisus.Jo propaguojamas variantas neatidaro automatiškai Lietuvos lenkų pavardžių rašybos Pandoros skrynios.Lietuvos piliečiai(tiksliau pilietės)gaus tas tris nelietuviškas raides tik tuo atveju,jeigu ištekės už užsieniečio,kurio pavardėje jos yra.O tai nepaprastai retas atvejis.Nematau čia nieko baisaus.Ir šito siekia ne tik lenkės,bet ir kitų tautybių moterys,tame tarpe ir lietuvės.

  2. Gerb.A.Lapinskui,kurio kilmės šaknys glūdi Punske,patarčiau nerašyti nelietuviškų asmenvardžių rašymo tema,nes niekaip nesugeba ar nenori suvokti,kad siūlymas minėtus asmenvardžius Lietuvos oficialiuose dokumentuose rašyti originalo rašmenimis lotynų raidyno pagrindu/ o ypač tai liečia lenkiškas pavardes/yra nepageidautinas Lietuvos nacionaliniam saugumui kultūros aspektu,įvestų kalbinę painiavą lietuviškos rašybos erdvėje, įtesintų ilgai trukusios žiaurios polonizacijos padarinius,prieštarauja Lietuvos Konstitucijos nuostatoms.Pagaliau jokie tarptautiniai teisiniai aktai nedraudžia nelietuviškus asmenvardžius rašyti letuviškais rašmeninmis pagal fonetinį skambėsį.Gerbiu Anatolijų L.kaipo puikų lietuvių intelektualą ir publicistą,taikliai ir teisingai rašantį ypač apie lietuvių-lenkų santykius,bet nuolat klystantį,mano galva,dėl minėtų asmenvardžių rašymo.

Komentarai uždrausti.