Po 1918 m. vasario 16 d. Tauta turėjo galimybę kurti savo gyvenimą Valstybės atkūrimo akto dvasia, kol istorijos vėjai atnešė pirmąją sovietinę okupaciją.
Yra ir kita vasario 16-oji. Ji taip pat svarbi mūsų tautos istorijoje. 1949 m. vasario 16-oji yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo diena.
Abi šios istorinės dienos rodė tolesnio mūsų gyvenimo kelio kryptį, kurios laikydamiesi ėjom į šias dienas. Sunkus tas kelias buvo, bet nepraradome troškimo ir vilties būti laisvi.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracija paskelbta gilios antrosios sovietinės okupacijos sąlygomis, todėl ilgai skendėjo visiškoje tyloje, visiškoje nežinomybėje. O tai buvo unikalus įvykis sovietų okupuotoje Lietuvoje.
1949 m. vasario 16 d. Minaičiuose (Radviliškio r.) partizanų vadai, atstovaujantys visoms tuo metu Lietuvoje veikusioms aštuonioms partizanų apygardoms, susirinkę į savo suvažiavimą pasirašė LLKS Tarybos Deklaraciją – ypatingos svarbos konstitucinio lygmens dokumentą. Deklaracija kartu su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Minaičių memoriale skulptoriaus J. Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių Deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Nė vienas Deklaracijos signataras nesulaukė nepriklausomos Lietuvos. Visi jie žuvo.
Lietuvoje liko per 20 tūkstančių užkastų nežinomose vietose nužudytų partizanų palaikų. Neretai jie liko gulėti žvyrduobėse, raistuose, šuliniuose, po užstatytais pastatais.
Didelė Laisvės kaina.
Bet – Lietuva laisva! Partizanų laisvės kovos tikslas, siekis, svajonė išsipildė.
Mokėkime saugoti ir branginti Laisvę. Prisiminkime: kova už Laisvę niekuomet nesibaigia. Linkiu gražių, prasmingų darbų Lietuvai, vilties ir tikėjimo rytdiena einant nesibaigiančiu Laisvės keliu.
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, punskas.pl
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro A. Ramanausko-Vanago dukra, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos garbės pirmininkė