Vidugirių mokyklos šimtmetis

Šie mokslo metai Vidugirių mokykloje išskirtiniai. Šiemet ji švenčia šimto metų jubiliejų. Tai graži proga pasigilinti į mokyklos istoriją, atsigręžti atgal, peržvelgti nueitą kelią.

Vidugirių mokyklos istorija ilga ir sudėtinga. Mokykla buvo daugelyje pastatų: privačiuose namuose ir valstybės įstaigose. Caro valdymo metais vaikus mokė keletas daraktorių.

1916 m. pirmoji lietuviška mokykla įkurta pas Vincą Nevulį. 1920 m. ji paversta lenkiška. 1927 m. vasario mėnesį kai kurie tėvai atsisakė leisti savo vaikus į lenkišką mokyklą. Lenkų mokytojo Stefano Gniazdowskio nurodymu piniginėmis baudomis nubausta 13 asmenų.

 

1928 m. mokykla įsikūrė pas Magdaleną Grėbliauskienę, vėliau Vinco Makausko troboje. Mokėsi apie 60 mokinių. Dirbo mokytojas Bronius Karpavičius. Spėjama, kad mokiniai berūkydami šią mokyklą padegė.

Mokykla persikėlė į Vinco Nevulio namus. Makauskams pasistačius naują namą, ji vėl grąžinta pas juos ir čia veikė iki 1930 m. Mokytojais dirbo: Czesław Jemielita, Helena Kuczyńska, Pawlikowski.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vidugirius okupavo vokiečiai. Lenkiška mokykla nepradėjo naujų mokslo metų. Tėvams prašant, lietuviai mokytojai, studentai ir Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai pradėjo mokyti vaikus lietuviškai. Vadovėlių pasirūpino iš Lietuvos. Mokė Vincas Kadziauskas, kuris suorganizavo lietuvišką mokyklą pas Zubavičius Šklėrnoje. Vokiečiai tokias mokyklas greit uždarė.

1945 m. vasario 1 d. Vidugirių mokyklos vedėju inspektoriaus buvo paskirtas Władysław Miech. 1945 m. vasario 4 d. dvi pirmos klasės pradėjo darbą. W. Miech dirbo neilgai. Jam staiga dingus, mokykla nustojo veikusi iki 1946 m. sausio 8 d. Tą dieną mokykloje darbą pradėjo J. Valukonytė. Įsteigtos dvi klasės, kurias lankė vaikai iki 13–14 metų. Mokyklos organizacinis lygmuo pamažu kilo. 1947/48 m. m. veikė jau I–IV klasės. Kasmet po vieną klasę daugėjo, kol pagaliau 1950/51 m. m. mokykla perorganizuota į septynmetę.

Pirmieji pokario mokytojai buvo lenkai. 1948–1949 m. mokyklos vedėja dirbo E. Puczyłowska, 1950–1955 m. – Halina Kisło. Visų dalykų mokyta lenkiškai, tačiau lietuvių mokinių tėvai, žymių šio krašto veikėjų Jono Stoskeliūno ir Juozo Vainos paskatinti, kreipėsi į ministeriją, prašydami lietuvių kalbos pamokų. Pradėta organizuoti lietuviškas klases.

Nuo 1951 m. Vidugiriuose mokiniai mokomi gimtosios kalbos kaip dalyko. Pirmoji lietuvių kalbos mokė Bronė Kliūčinykienė. Vėliau pradėta ir kitus dalykus dėstyti lietuviškai.

 1958 m. iš Paliūnų buvo atvežtos pasienio kareivių arklidės ir iš jų pastatyta mokykla. Joje tilpo 7 lenkiškos ir 7 lietuviškos klasės. Gretimuose kaimuose taip pat kūrėsi mokyklos, į kurias perėjo lenkiškų bei mišrių šeimų vaikai. Ilgainiui Vidugiriuose lenkiškos klasės visai išnyko.

1977 m., įgyvendinant švietimo reformą, Vidugiriuose, buvusiame Kadzauskų name, paliktos tik pradinės klasės lietuvių dėstomąja kalba. Vyresni mokiniai buvo vežiojami į Punską ir Krasnavą. Po kelerių metų atsisakyta centrinės mokyklos Punske ir mokiniai vėl pamažu ėmė grįžti į Vidugirius. Mokėsi Kadzauskų name, vėliau kaimo ugniagesių svetainėje.

1993 m. sausio 1 d. mokyklai Punsko valsčius atidavė suremontuotą sveikatos punktą.

Tėvai ir mokyklos direktorė I. Sidarienė ilgai ir atkakliai reikalavo mokyklos. Nors daug bandymų buvo nesėkmingų, nenuleido rankų ir neprarado vilties, kol sulaukė tarpvalstybinės sutarties, numatančios statyti Lietuvos lenkams lenkišką mokyklą, o Vidugiriuose – lietuvišką.

1993-iųjų rugsėjo 17 d. buvo įmūrytas kertinis mokyklos akmuo ir pradėta statyba. 1994 m. rugsėjo 2 d., nors dar nebaigta, mokykla pagaliau buvo perduota mokiniams.

Mokyklinis gyvenimas senais laikais žymiai skyrėsi nuo dabartinio. Vaikai mokyklą lankė šeštadieniais. Pirmoje klasėje rašė pieštuku, o vyresnėse plunksnomis. Nešiojo tektūrines kuprines. Mokykloje nebuvo jokių švenčių nei pasilinksminimų.

Dabar mokyklinis gyvenimas atrodo visiškai kitaip. Švenčiame daugybę proginių švenčių: Naujametinę eglutę, Senelių dieną, Motinos ir Vaikų dienas, Užgavėnes ir kt. Minime visas tautines šventes: Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją, kuriose gausiai dalyvauja tėvai ir apylinkės gyventojai. Jų metu vaikai pasipuošia tautiniais drabužiais, dainuoja ir deklamuoja lietuviškai.

Mokytoja, punskas.pl