Vidugirių mokyklos pradžia

Lyg iš balto sapno,

Vaikystės tolių,

Jaunystės skrydžio

Išplaukia mokykla

Ir mokytojų veidai mieli…

 

Mokytojai, kas Jūs?

 

Vaiko akimis – nepasiekiamas,

Viską žinantis, orus, žvalus,

Greitais žingsniais skubantis į klasę;

Įžvalgus, reiklus, susimąstęs, rimtas.

O akys – lyg beribio dangaus vaiskumo šviesa,

Priverčiančios mąstyti, semti žinių, pažinti dvasinį pasaulį…

Juk viskas dovanota veltui ir padėkos neprašyta.

Pasisemiame iš Jūsų

Lyg šaltinio vandens, gerumo, tiesos,

Gyvenimo prasmės ir jo pažinimo.

Lenkiamės Mokytojų didybei, gerumui, nuoširdumui ir paprastumui.

 

Knyga – mokslo šaltinis. Be knygos nėra mokslo. Mokslas – didelė galybė. Mokslo nereikia nešioti kišenėj nei ant pečių. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Be mokslo baltos duonos nevalgysi ir juodos kai kada neturėsi.

 

Rašydama apie Vidugirių mokyklos pradžią pirmiausia pavarčiau šios mokyklos kroniką. Jurgis Valinčius, dirbęs Vidugirių mokyklos direktoriumi 10 metų, nuo 1964 iki 1974-ųjų (o mokytoju – iki 1976 m.), surinko medžiagą šiai kronikai. Jis rėmėsi senų žmonių pasakojimais. Iki 1945 m. jokių dokumentų neaptiko, nes – kaip jam sakė liudytojai – ano meto mokykla sudegė su visa dokumentacija. Hitlerinės okupacijos metais taip pat susinaikino, nes namų, kur buvo mokykla, savininkai iškeldinti, o jų vietoje gyveno vokiečiai.

Nuo 1921 m. Vidugirių mokyklos nebuvo, tik veikė keturių skyrių Krasnave. Ji „siekė“ trečdalį dabartinės Seinų apskrities. Mokykla buvo perkeliama iš vieno kaimo į kitą. Veikė po trejus metus šiuose kaimuose: Vidugiriuose, Burbiškiuose, Pristavonyse, Vidugirių Būdoje ir kt. Mokė vienas mokytojas ir viskas buvo dėstoma rusų kalba. Bet mokytojas, dažnai lietuvis arba mokantis lietuviškai, vaikams aiškindavo jų gimtąja kalba. Štai keletas to meto mokytojų: Edvardas Milevskis, Pranas Milevskis, Janukaitis, Pečiulis, Bogdanavičius, Matulevičius.

Mokė asmenys, patys mažai išmanantys apie skaitymą ir rašymą. Kelių šeimų vaikai rinkosi vienoje troboje. Lietuviškai mokyta slapta. Vaikai mokėsi iš religinių knygelių, parneštų iš Prūsijos. Po kiek laiko kaimo mokykla kėlėsi į kitus namus – kur buvo vaikų. Mokytojo apgyvendinimu ir maitinimu rūpinosi, jį išlaikė tėvai (atsižvelgiant į tai, kiek kieno vaikų mokėsi).

Mažai kur buvo mokykla. Tarkim, Vincas Kraužlys, gimęs 1890 m., būdamas 9 metų, ėjo iš Vidugirių mokyklon į Smalėnus. Ją baigė 1906 m. Ten buvo penkios klasės. Egzaminus reikėjo laikyti Suvalkuose prieš 11 narių komisiją su burmistru ir caro policija. Čia mokyta istorijos, geografijos, religijos, aritmetikos, rusų kalbos. Jį mokė Suvievskis, o vėliau Burba. Jie gerai kalbėjo lietuviškai.

Lietuvių nuolatinis atstovas Andrius Bulota (1913 m.) Peterburge pasisakė prieš caro priespaudą, todėl gautas leidimas mokyti gimtąja kalba ir leisti knygas. Sunku buvo gauti vadovėlių ir mokymo priemonių.

Vidugirių keturių skyrių mokykla įkurta pas Vincentą Nevulį 1921 m. Mokė keturis skyrius Povilauskas – lenkiškai ir lietuviškai. To meto mokiniai pamena elementorių „Sakalėlis“. 1928/29 m. m. ši mokykla perkelta pas Magdaleną Grabliauskienę (kur dabar gyvena Kastantas Moliušis), o 1932 m. Krasnavo valsčiaus naujai išrinkto tarėjo Vincento Makausko ir viršaičio Šeškovskio pastangomis – pas Makauskus. To meto mokytojai: Česlovas Jemelita (žemas, su ūsais, labai mušė vaikus), Helena Kučinska, Pavilauskas, Karpovič. 1934 m. vaikai rūkydami padegė Makauskų trobą. Sudegė ir mokymo priemonės, įranga bei mokytojo dviratis. Greit pastatytas naujas namas ir jame vėl veikė mokykla.

Okupacijos metais Kadziauskas įkūrė lietuvišką mokyklą pas Zubavičius Rašačiuose (dabar Skarkiškės). Prasidėjus persekiojimams jis su kitais pasitraukė į Lietuvą ir negrįžo. Vidugirių mokyklos tuomet nebuvo. Vien namuose tėvas ar motina žiemą galėdavo pamokyti savo vaikus skaityti, rašyti ar pasirašyti.

Vidugiriai išlaisvinti 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kai užėjo rusai, išvaikė vokiečius, ir visi galėjo sugrįžti į savo namus. Tų metų spalio 16 d. Suvalkų mokyklų inspektorius tarpininkaujant kapitonui Trusovskiui kreipėsi raštu į tarybinės armijos dalinio vadą, prašydamas duoti du kambarius mokyklai ir mokytojui (butui). 1945-02-01 d. Vidugirių mokyklos vedėju paskirta Vladislovą Miechą. Po trijų dienų susirinko dvi pirmosios klasės (iš viso 34 mokiniai). Štai mokyklos vedėjo rašto inspektoriui ištrauka: „Suradom 16 senų suolų, 9 iš jų reikėjo remontuoti, lentą pasidarėm naują, nudažėm pokostu ir juodais dažais, pasigaminom naują stovintį pakabą. Viską pasidarėm patys su tėvų pagalba, be valsčiaus įstaigos lėšų.“ Minėtas mokytojas neaiškiomis aplinkybėmis po nakties dingo. Vidugirių mokykla uždaryta.

1946-01-08 d. Vidugirių mokykloje įsidarbina J. Valukonytė. Ji čia dirbo iki 1950 m. 1947/48 m. m. buvo I–IV kl., o po to kasmet po vieną klasę daugiau. 1950/51 m. m. veikė jau septynmetė mokykla.

Iki 1948 m. vedėja dirbo J. Valukonytė, po jos 1947/48 m. m. E. Pučilovska, vienus metus Z. Čechovska, 5 metus H. Kiško, nuo 1955 iki 1960 m. B. Ustach, po jo iki 1963 m. dir. Kostas Sidaris, metus laiko J. Romotovskis, nuo 1964 1974 m. mokyt. Jurgis Valinčius, po jo dir. Ieva Sidarienė. Ji dirbo direktore, kol iškilo naujas mokyklos pastatas. 1984 m. direktorės pareigas perėmė Gražina Kibyšienė.

Po švietimo reformos 1977 m. Vidugirių mokykloje liko tik pradinės (I–III) klasės su lietuvių dėstomąja kalba.

Lietuvių kalba Vidugirių mokykloje įvesta 1951 m. Pirma lietuvių kalbos mokytoja – Bronė Kliūčinykienė (Bačkūnaitė). Vėliau pradėta lietuviškai dėstyti ir kitus dalykus. Buvo po dvi lygiagrečias lietuviškas ir lenkiškas klases. Iš lietuvių mokytojais dirbo Julija Ustach (Stoskeliūnaitė), Algirdas Nevulis (1964–1971). Jis sako: „Tada mokinių buvo apie 120 lenkiškose ir lietuviškose klasėse. Mokiau rusų kalbos jungtose klasėse – V, VI, VII, o lenkų kalbos – lietuviškose klasėse“. Dar mokytojavo: Jurgis Valinčius, Ona Pachuckaitė, B. Vasiliauskaitė (Kalinauskienė), Kostas Sidaris, Jonas Stoskeliūnas, Juozas ir Apolonija Škarnuliai, Eugenijus Petruškevičius, Algirdas Berneckas, Onutė Aleksaitė, Natalija Abukauskaitė, Dalia Nevulytė (Grigutienė), Kazimieras Baranauskas, Julija Gasperavičienė, Jonas Nevulis, Teklė Bansevičiūtė (Valinčienė), Antanas Baguckas, Elena Degutienė, A. Marcinkevičiūtė, Julija Šimčikaitė (Račiuvienė), Elena Grigutytė (Jurkiūnienė), Gražina Šliaužytė (Bliūdžiuvienė), Birutė Nevulytė, Romutė Sidarytė, Birutė Jakčinskaitė (Tumelienė), Natalija Vaznelytė-Kalkauskienė, Darius Čėpla, Birutė Kalesinskaitė-Misiukonienė, Gražina Stoskeliūnaitė-Kibyšienė, Valentas Čėpla, Juozas Bobinas, Irena Batvinskaitė-Kalinauskienė, Raimonda Chmieliauskienė, Genutė Šliaužytė-Vaznelienė.

Mokykla kėlėsi iš Kadziauskų pas Pečiulius, paskui Moliušius. 1958 m. iš Paliūnų dvaro atvežta kluoną (buvusį kareiviams arklide) ir iš jo rąstų ant kalnelio pastatyta mokyklą (1959–1979). Susikūrė 7 lietuviškos ir 7 lenkiškos klasės. Tas namas 1979 m. išnuomotas Vidugirių valstybiniam ūkiui.

Kadziauskų, kurie po 1941 m. išsikėlė į Lietuvą ir pokariu nesugrįžo, namuose apsigyveno mokytojai, o 1978–1994 m. pastate buvo įsikūrusios klasės. Vitas Jankeliūnas sakė: „Kadziauskai lyg į Ameriką išvyko. Vienas Kazio sūnus gyvena Gavieniškėj už miško. Kadziauskų namuose po karo gyveno mokytojai, o vėliau įsikėlė klasės.“

Gaisrinės pastate anksčiau buvo svetainė ir valsčiaus biblioteka, o nuo 1982 iki 1993 m. sausio dvi patalpas užėmė klasės. Nuo 1993 m. sausio iki 1994 m. rugsėjo sveikatos punkte (buvusioje valsčiaus įstaigoje) visas patalpas užėmė mokykla.

1986/87 m. m. Vidugirių mokykloje su priešmokyklinio amžiaus vaikais mokėsi 40 mokinių, veikė III, V, VI ir VII kl. Po metų – 35 mokiniai. Dar po metų – 36 mokiniai (I, II, V–VI, VII–VIII kl.). 1989/90 m. m. – 49 mokiniai, po metų – 43 mokiniai. 1993 m. rugsėjo 17 d. įmūrytas ir pašventintas pirmas pamatų akmuo, o lapkričio 3 d. prasidėjo Vidugirių naujos mokyklos statyba. Jos atidarymas įvyko ne visai po metų – 1994-ųjų rugsėjo 2 d.

„Aušroje“ (1994/4) rašyta, kad nauja Vidugirių lietuviška mokykla 2300 kv. m, su 50 mokinių, 8 mokytojais, atidaryta 1994-09-02. Mokyklą pašventino tuometinis vyskupas E. Samselis, Vidugirių bažnytėlėje mišias ta proga atnašavo kunigas J. J. Macekas.

Apie naujos Vidugirių mokyklos statybą rašyta „Aušros“ 1994 m. 9 ir 10 numeriuose. Abipusiu valstybių susitarimu tuo pat metu lenkams buvo pastatyta mokykla Justiniškėse prie Vilniaus.

E. Pakutkienė, punskas.pl