Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui
(Tęsinys)
Prieš 100 metų, 1917 m. rugsėjo 22 d., Vilniuje pasibaigė Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą. Konferencijoje dalyvavo nemažai Suvalkų krašto lietuvių: kun. Motiejus Simonaitis (Punsko parapijos klebonas), kun. Juozas Katilius (Smalėnų parapijos klebonas), Kazimieras Mielkus (Vaitakiemio ūkininkas ir švietėjas), Seinų kunigų seminarijos atstovai kun. Justinas Staugaitis, kun. Antanas Petrauskas, kun. Jonas Reitelaitis, kun. Jonas Totoraitis, Seinų krašto lietuviai Stasys Tijūnaitis (mokytojas), Jonas Dereškevičius (mokytojas), Antanas Pečiulis (pirklys). Įdomu, kad į oficialų konferencijos dalyvių sąrašą (dėl pavėlavimo?) nebuvo įtrauktos kun. Juozo Katiliaus ir kun. Motiejaus Simonaičio pavardės, nors jie konferencijoje dalyvavo.
Norėčiau pateikti truputį informacijos apie juos.
Antanas Petrauskas. MIC, Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Gimė 1881 m. Lapupio kaime (Prienų r), mirė 1944 m. Kaune, palaidotas Marijampolėje, senosiose kapinėse. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1898 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1904 m. 1905–1906 m. studijavo literatūrą Fribūre, o vėliau teisę Krokuvoje. 1906 m. paskirtas Seinų katedros vikaru, kad galėtų dirbti „Šaltinyje“. Buvo „Šaltinio“ viceredaktorius ir redaktorius. Nuo 1907 m. dirbo vikaru Marijampolės parapijoje, dėstė tikybą Marijampolės pradinėse mokyklose. 1911 m. paskirtas Varšuvos karo apygardos kapeliono padėjėju. 1913 m. Varšuvoje atnašavo pirmas lietuviškas šv. Mišias Šv. Pranciškaus bažnyčioje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo į Seinus. Nuo 1914 m. buvo Seinų katedros vikaras. Seinuose globojo lietuviškas mokyklas, prieglaudas, steigė suaugusiųjų švietimo kursus. Buvo vienas iš Seinų „Žiburio“ gimnazijos steigėjų ir mokytojų. Nuo 1924 m. Marijampolės vargdienių seserų vienuolyno ir jų vidurinės mokyklos kapelionas. 1930–1934 m. gyveno ir dirbo JAV – buvo lietuvių misionierius, marijonų provincijos patarėjas ir sekretorius. Gabus literatas ir vertėjas, išspausdino apsakymų ir vaizdelių.
Jonas Reitelaitis. Romos katalikų kunigas, istorikas ir kraštotyrininkas, Krikštonių miestelio kūrėjas, valstybės ir visuomenės veikėjas, publicistas. Gimė 1884 m. Navasodų kaime (Sasnavos valsčiuje), mirė 1966 m. Krikštonių kaime (Lazdijų r.).
Mokėsi savarankiškai ir pas kaimo daraktorių. 1899 m. baigė rusišką Sasnavos pradžios mokyklą ir dirbo siuvėju. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1907 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1913 m. įšventintas kunigu. Dirbo Novogrudo, Šventežerio, Seirijų parapijų vikaru. Nuo 1927 m. buvo Krikštonių parapijos klebonas. Čia dirbo iki mirties. Palaidotas savo pastatytos bažnyčios šventoriuje. Miestelyje veikia Jono Reitelaičio muziejus. Jo vardu pavadinta viena Krikštonių gatvė.
Justinas Staugaitis. Lietuvių vyskupas, redaktorius, politikas, visuomenės veikėjas. Gimė 1866 m. Tupikuose (Žvirgždaičių vlsč.), mirė 1943 m. Telšiuose. Palaidotas Telšių katedroje.
1890 m. J. Staugaitis baigė Seinų kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Kunigavo Seinų vyskupijos bažnyčiose, Varšuvoje ir kt. 1905 m. Marijampolėje įsteigė „Žiburio“ draugiją. Jo sumanymu buvo įkurtos kelios pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglauda, mergaičių progimnazija, įsteigta „Žagrės“ draugija, „Žiburio“ draugija neturtingiems moksleiviams bei studentams remti, pirmasis Lietuvoje vaikų darželis.
Pasižymėjo kaip puikus redaktorius, publicistas, katalikybės ideologas. Savo įžvalgas tikybos, moralės, politikos temomis spausdino lietuvių spaudoje. Iš viso išleido 17 knygų, parašė daugiau kaip 350 straipsnių. Sukūrė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu“.
Buvo Garliavos dekanas, Seinų kapitulos kanauninkas, prelatas, Telšių vyskupas ordinaras. Įkūrė Telšių kunigų seminariją. Jo iniciatyva Telšių vyskupijoje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų.
Lietuvių konferencijoje Vilniuje buvo išrinktas į prezidiumą ir tapo Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. sausio mėn. išrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku. Vėliau tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Valstybės Tarybos vicepirmininku. 1919–1920 m. buvo Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas. Steigiamojo Seimo atstovas, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Pirmojo ir Antrojo Seimų atstovas, kelių kadencijų Seimų vicepirmininkas ir pirmininkas.
Motiejus Simonaitis. Kunigas, knygnešys, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas. Gimė 1859 m. Čystos Būdos kaime (Sasnavos vlsč.), mirė 1922 m. Punske. Palaidotas Punsko kapinėse. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1878 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1883 m. Dirbo Jedvabno, Suvalkų, Lukšių parapijų vikaru. 1893–1896 m. – Seinų vyskupijos konsistorijos regentas. Vėliau buvo Skriaudžių (Prienų r.) bei Pilypavo parapijų administratorius. Nuo 1900 m. – Suvalkų dekanato dvylikos parapijų dekanas ir Punsko Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios klebonas. Globojo ir rėmė lietuviškos spaudos platinimą, telkė knygnešius, rūpinosi, kad pamokslai būtų sakomi lietuvių kalba. Steigė lietuviškas mokyklas, organizavo vakarinius kursus suaugusiems. Jo pastangomis susikūrė kooperatyvas „Dzūkas“, Blaivybės draugija, „Žiburio“ draugija, biblioteka. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, taip pat „Varpe“, „Ūkininke“ ir kt. Pasirašinėjo Kelmelio, Šilakojo ir kitais slapyvardžiais. Po 1920 m. buvo lenkų administracinės valdžios suimtas ir įkalintas. Grįžo silpnos sveikatos. Mirė 1922 metais.
Stasys Tijūnaitis. Lietuvos pedagogas, žurnalistas, poetas, esperantininkas, politinis ir visuomenės veikėjas. Gimė 1888 m. Vareikiuose (Deltuvos valsčius), mirė 1966 m. Pravieniškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse.
Mokėsi Taujėnų ir Deltuvos pradžios mokyklose. Bandė stoti į Seinų kunigų seminariją, bet rusų valdžia neleido. Dirbo spaudos ekspeditoriumi. 1908 m. persikėlė į Seinus, kur dirbo „Šaltinio“ leidinių korektoriumi, rašė straipsnelius ir redagavo „Šaltinėlį“. S. Tijūnaičio straipsnių būdavo visuose „Šaltinio“ leidiniuose. Seinuose S. Tijūnaitis dėstė aritmetiką, geografiją ir Lietuvos istoriją.
1918 m., kai Seinuose pradėjo kurtis Lietuvos valstybės įstaigos, buvo pirmasis Seinų apskrities viršininkas, o paskui – apskrities savivaldybės pirmininkas. Lenkams užimant Seinus 1919 m. su keletu kitų lietuvių buvo įkalintas. Jo turtas konfiskuotas, o šeima įkalinta ir tik vėliau iškeista į lietuviams patekusius lenkų belaisvius.
Lazdijuose Tijūnaitis organizavo lietuvių įstaigas. Atkūrė Seinuose veikusią „Žiburio“ gimnaziją ir joje mokytojavo. 1920 m. buvo išrinktas į Steigiamąjį seimą. Čia rengė Lietuvos švietimo sistemos pertvarkymą, ruošė įstatymų projektus. Nuo 1923 m. mokytojavo Ugoniškių mokykloje. Čia redagavo „Žvaigždutę“, rinko tautosaką. Mokytojavo Kėdainiuose ir Vandžiogalos valsčiuje. Išleido keliolika knygų, esperanto kalbos vadovėlį, septynias pasakų knygas. Pravieniškių pagrindinei mokyklai 1996 m. suteiktas S. Tijūnaičio vardas.
Jonas Totoraitis. Kunigas, istorikas. Gimė 1872 m. Bliuviškių kaime (Griškabūdžio valsčiuje), mirė ten pat 1941 m. Palaidotas Griškabūdyje, vėliau perlaidotas Marijampolės senosiose kapinėse. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1890 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1895 m. buvo įšventintas į kunigus. Studijavo istoriją Fribūro universitete. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1906 m. dirbo „Šaltinio“ redakcijoje Seinuose, redagavo „Žiburio“ kalendorių. Nuo 1911 m. dirbo Seinų kunigų seminarijoje dvasios tėvu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusijos gilumą. Į Seinus sugrįžo 1917 m. Čia rūpinosi lietuviškos Seinų kunigų seminarijos atidarymu ir metus jai vadovavo. Rašė straipsnius į lietuviškus leidinius apie apylinkių piliakalnius, rinko tautosaką. Išleido knygelę „Jaunimo globa ir susivienijimai“, „Konferencijos kunigų rekolekcijoms“, vadovėlius, „Sūduvos Suvalkijos istoriją“ ir kt. Kūrybinį J. Totoraičio palikimą sudaro 20 knygų ir 232 straipsniai ir recenzijos. Nemaža dalis jo kūrybinio palikimo išliko rankraščiuose, kiti darbai pražuvo per karus.
(Pabaiga)
Sigitas Birgelis, punskas.pl