Sninga ir sninga. Vis dar nematyti ateinančio pavasario. Pasirodė paukščių. Sniegenos vis arčiau namų, o jos juk – iš miškų. Matyt, neranda maisto, paslėpto po sniegu. Žvirbliai, zylės jau norėtų lizdelius kraut, bet visiems trūksta maisto, nes žemę vis užgulęs sniegas.
Cilė Grizevičienė, dirbanti mėsos kombinate, sako: „Visas pulkas gandrų renkasi kasdien prie mėsos kombinato, prie išmetamų kaulų, tai pripjaustom gabaliukais kiaulės plaučių ir paduodame jiems. Sakoma, kad pirmi parskrido gandrų patinai. Jie turi tvarkyti lizdus, bet kad lizduose krūvos sniego, kaip ir žmonių kiemuose. Jiems gresia badas, jei žmonės nešers…“
Pakalbinau Algirdą Palionį, nemažą ūkininką, Žemės ūkio rūmų delegatą Seinų apskrityje, gaisrininką savanorį, Valsčiaus tarybos narį.
Eugenija Pakutkienė: Ar nenusibodo šiemetė žiema?
Algirdas Palionis: Aišku, kad nusibodo. Visiems – ir žmonėms, ir paukšteliams. Štai jau po Velykų, o vis dar sninga, laukai ir keliai pilni sniego. Žmonėms tuoj pritrūks pašaro, nes kada žolė sužels, kada galima bus išgint karvutes į pievas, kai dar žemė įšalusi, ant jos ledas, sniegas, vanduo.
Kad pavasaris vėluoja, visi matome, bet ne tai mane ir kitus ūkininkus neramina. Gali staiga atšilti, greit laukai sužaliuoti, nudžiūti arimai, ir išeisime į laukus. Labiau neramina tai, kad dieną būna atlydys, teigiama temperatūra. Dėl to šyla žiemkenčių šaknys, jie pradeda vegetuot. O naktį vėl užšąla, lietus bei tirpstančio sniego vanduo neįsisiurbia į užšalusią dirvą, mirko šaknis. Šunta po sniegu želmenys, žiemkenčiai tiesiog pūva. Daugelis tai matydami jau planuoja pavasariop arti, iš naujo dirbti žemę ir sėti vasarinius javus. Aš jau matau, kad bus gryno ploto kvietrugių lauke, tai tik vietomis pasėsiu vasarojų.
Kokių dar pavojų kyla dėl užsigulėjusio sniego?
Nuo miško pusės stipriai „puola“ šernai, briedžiai ir stirnos. Jie kapsto, išknisa rugių šaknis. Ne tiek kenkė želmenų nukramtymas rudenį, kiek dabar – pavasarį. Jei iškapstyta, tai jau maža tikimybė, kad atžels.
Ūkininkai apdraudę kažkiek pasėlių. Kita vertus, firmos neapsiima drausti, kai mato vien nuostolius. Ūkininkai sulaukia menkos kompensacijos. Jeigu, tarkim, už lauką išgadintų kukurūzų skiria pusmaišį kukurūzų sėklų, tai ir viskas, ką gali…
Kokie dar gyvūnai kenkia ūkininkams?
Arčiau upių, ežerų vėl priaugo daug bebrų. Jie kerta medžius: ir plonus, ir storus, tempia prie vandens ir stato naujus namus. Jei kas turi įregistruoto ir apdrausto miško, tai dėl bebrų grėsmės ar padarytos žalos gali kreiptis kompensacijos. Tačiau daugelis susiduria su popierizmu, sunku būna išreikalaut atlygį už padarytą žalą – nukirstus dažniau mažus medelius. Ogi laukinius padarus turi saugoti ir ūkininkai, ir medžiotojai. Jų pareiga šerti žvėris. Tam tikrą jų kiekį kasmet reikia sumedžioti, bet ir čia susiduriama su sunkumais, nes niekas nesuperka sumedžiotos žvėrienos, be to, mažos kainos, o pasisavint įstatai draudžia…
Kaip Žemės ūkio rūmai gali padėti ūkininkams?
Žemės ūkio rūmai gali ir negali ūkininkams padėt. Prasidėjo naujų lėšų dalijimas pagal pateiktus projektus. Blogiausiai, kad ministras nesikalba nei su ūkininkais, nei atstovais. O mums ypač reikia patarimų. Briuselyje vyksta debatai. Iš skiriamų lėšų ūkininkams nubyra mažiausiai. Apkarpė jas ne vien Lenkijos ūkininkams, bet ir Lietuvos, Latvijos, Estijos. O kalbama apie infrastruktūros gerinimą. Iš viso mūsų vaivadijai skirta 70 mln. Rodos, ne tiek jau mažai, bet iš to ūkininkams nedaug tenka.
Kalbama apie priemokas nuo hektaro, kad skirtingai duot tiems, kurie iš tikrųjų dirba žemę, ir tiems, kas tik popieriuje turi tą žemę, bet jos nedirba. Kad degalų hektarui daugiau skirti. Trąšos ir vėl labai pabrango, o mūsų produkcijos kainos krenta: ir mėsos, ir pieno. Kas per logika, jei pusė pasaulio badauja, o čia kalbama, kad per daug gaminam, nėra kur dėti, todėl mažinamos kainos… Nustatytos pieno kvotos. Jei peržengi ribą, tai kaina dar labiau nukrinta. Kiekviena šalis prisideda prie ES lėšų, bet kažkaip nevienodai paskiriama. Spėliojama, kad gali pakisti, tai lai lieka, kaip buvo, tos priemokos nuo hektaro ūkininkams.
Ar ūkininkų problemos kiek sprendžiamos?
Nors civilizacija, technika žengia pirmyn, ūkininkai beldžiasi į visas galimas duris, bet aptinka kliūtis. Įstatymai nerealūs, lyg iš Mėnulio paimti, negyvenimiški. Nėra kam sukurti gerų įstatymų…
Kiauliena vis pinga, partraukiama su konservantais iš Danijos ir tokia apdedami prekystaliai. Trąšos dvigubai pabrango, veterinarijos paslaugos brangsta. Neima į Rusiją, ogi pilna žmonės turi gyvulių parduoti. Neima mažų veršiukų, kaip anksčiau kad supirkdavo ir vežė į Prancūziją.
Galioja 1967 m. įstatymai, kuomet veikė dvarai. Jei šernai sunaikina tris ha kukurūzų, tai duoda vieną maišiuką ar pusę sėklų. Lietuva maža, bet turi geresnius įstatymus. O čia jokios konsultacijos nei valsčiaus, nei apskrities nėra. Yra įstatymas, jei ūkininkas gauna išmokas, tai turi saugoti gamtą ir laukinius gyvūnus, bet privalėtų gaut ir žmonišką kompensaciją. Žmogus taptų turtuoliu, jei gautų tinkamą informaciją ir būtų su juo bendraujama.
Valsčius turėtų kelių žiūrėt. Neremontuojamas Krasnavo kelias, paežere tik Lietuvos pusėje sutvarkyta, o čia reikia vien geros valios. Pateikus projektą dėl kelio pagaladusiu jis būtų padengtas asfaltu iki galo, o dabar tik pusė asfalto, vasarą dulkės, pavasarį išmuša duobes, stumdo, veža žvyrą, lygina. Kiek pinigų išleidžia be reikalo. Padengtų asfaltu ir būtų ramu, bet ne, jei nebalsavo anas kampas, tai jiems nereikia ir gero kelio.
***
Balandžio 9 d. Seinų licėjuje vyks Seinų apskrities bei Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros (ARiMR) organizuojama konferencija „Mikroįmonių kūrimas ir plėtra“. Joje dalyvauti žada Seinų apskrities, Žemės ūkio rūmų atstovai, „Mlekpol“ vadovai ir ūkininkai, Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros atstovai.
Lenkijos ūkininkai nuo 2009 m. sausio 1 d. privalėjo prisitaikyti prie reikalavimų dėl natūralios aplinkos apsaugos bei vesti gyvulių registrą, nuo 2011 m. sausio 1 d. – paisyti taisyklių dėl maisto saugumo, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – gyvūnų saugumo.
E. Pakutkienė, punskas.pl