Kiek jėgų, kiek dvasios kaupės Tavyje, –
Rodos, visą Lietuvą nešei kaip Kristoforas.
Tavo pėdsakai kaip akmenyje įminti,
Amžiais degs Tava auka už Lietuvos gerovę.
Kalba liaudis, kalba,
Kad kadaise milžinai gyveno:
Juk milžinkapiai ne pasaka – tikrovė.
Tai ir Tu už tautą išėjai į kovą!..
Tai ir Tu kaip milžinas buvai!.. kaip milžinas…
Kun. J. Stakauskas
Šių metų lapkričio 14 dieną švęsime žymaus Lietuvos politiko ir visuomenės veikėjo, vyskupo Justino Staugaičio 150-ąsias gimimo metines. Jis neginčijamai viena ryškiausių XX a. pradžios Lietuvos asmenybių, vienas iš mūsų liaudies apdainuotų milžinų, kaip Kristoforas ant savo pečių nešęs Lietuvą iš tamsios vergijos į laisvės šviesą. Tai buvo žmogus, kuris įrėžė savo pėdsakus beveik visuose svarbiausiuose XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos valstybės kūrimo įvykiuose. Jo vardas visiems laikams liks neišdildomas Lietuvos istorijoje ir mūsų atmintyje.
J. Staugaitis – sumanus kultūrininkas, diplomatas, politikas, rašytojas, teologas, veiklus kunigas ir ryžtingas vyskupas – savo gyvenimu ir darbais artimai susijęs su Seinais. Čia mokėsi kunigų seminarijoje, keletą metų redagavo Seinų „Šaltinio“ spaustuvėje leidžiamą žurnalą „Vadovas“. Seinuose parašė daugybę aktualių straipsnių įvairiais slapyvardžiais. Į jo straipsnius atsiliepdavo bemaž visa ano meto lietuvių spauda.
Kaip pažymi vysk. Jonas Kauneckas, J. Staugaičio gyvenimo šūkis buvo: „Reikia“. Kai Lietuvai reikėjo siekti nepriklausomybės, stojo dirbti politinio darbo, kai būtina buvo gintis nuo bedievybės, rašė apologetinius straipsnius bei knygas, kai žūtbūtinai reikėjo mokyklų ir prieglaudų – jas steigė, kai reikėjo kunigų seminarijos – ją pastatė ir įkūrė.
Prireikus dalyvavo Vilniaus lietuvių konferencijoje, buvo Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, derybininkas ir diplomatas. Ko tik reikėjo nepriklausomai Lietuvai, tai jis darė.
Tai buvo nepaprastai ryžtingas ir tiesus asmuo. Ėjo tik tiesiai, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę. Net mirdamas mąstė apie Tėvynę. Paskutiniai jo žodžiai: „Dieve, neapleisk Lietuvos“.
J. Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Šakių apskrityje. Šeimoje buvo vyriausias iš penkių vaikų. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, vėliau Marijampolės gimnazijoje. 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu. Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose: Alytuje, Balbieriškyje, Seinų vyskupijos bažnyčiose, Varšuvos Šv. Aleksandro bažnyčioje. 1905 m. grįžęs į Lietuvą, Marijampolėje įsteigė „Žiburio“ draugiją. Jo sumanymu ir iniciatyva šiame krašte buvo įkurtos kelios pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglauda, mergaičių progimnazija, įsteigta „Žagrės“ draugija, „Žiburio“ draugija neturtingiems moksleiviams bei studentams remti, pirmasis Lietuvoje vaikų darželis.
Dirbo mokslo ir spaudos darbus. Nuo 1911 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys, 1909–1912 m. žurnalo „Vadovas“ redaktorius. Pasižymėjo kaip puikus publicistas, katalikybės ideologas. Savo darbus tikybos, moralės, politikos temomis spausdino „Šviesoje“, „Ūkininke“, „Viltyje“, „Vilniaus žiniose“, „Bažnytinėje apžvalgoje“, „Spindulyje“, „Tiesos kelyje“, „Švietimo darbe“, „Naujojoje Romuvoje“ bei Seinuose leidžiamame „Šaltinyje“. Iš viso išleido 17 knygų, parašė daugiau kaip 350 straipsnių. 1934–1935 m. sukūrė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu“. Išlikęs jo apysakos „Tarp jausmų ir pareigos“ 170 puslapių rankraštis.
Daug nuveikė lietuvių sielovados srity. Buvo Lekėčių, Pakuonio, Aukštosios Panemunės klebonas, Garliavos dekanas, Seinų kapitulos kanauninkas, prelatas. 1926 m. atkeltas į Telšius vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai. 1926–1943 m. buvo Telšių vyskupas ordinaras, Klaipėdos prelatūros valdytojas. 1927 m. įkūrė Telšių kunigų seminariją. Jo iniciatyva Telšių vyskupijoje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų.
Nepaprastai svarbi buvo J. Staugaičio politinė veikla. 1917 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą, tapo Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. sausio mėn. išrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku. Vėliau tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Valstybės Tarybos vicepirmininku. 1919–1920 m. buvo Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas. Steigiamojo Seimo atstovas, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Pirmojo ir Antrojo Seimų atstovas, kelių kadencijų Seimų vicepirmininkas ir pirmininkas.
Joks kitas Lietuvos kunigas nepasiekė tokios svarbos pareigų Lietuvos politikoje ir bažnyčioje kaip J. Staugaitis.
Sigitas Birgelis, punskas.pl