Vokietija. Valstybinis gydytojų suvažiavimas Vokietijoje ragina vyriausybę skubiai imtis tyrimų dėl neigiamo vėjo jėgainių poveikio žmonių sveikatai.
(…) Šių metų gegužės 12–15 dienomis Frankfurte įvyko jau šimtas aštuonioliktasis suvažiavimas. Jis priėmė, tarp kitko, nuotarmę, kurioje Vokietijos vyriausybė raginama skubiai papildyti trūkstamas žinias apie vėjo turbinų skleidžiamų infragarsų ir žemo dažnio triukšmo poveikį sveikatai, taip pat išaiškinti abejones dėl matavimo metodų, o ten, kur būtina, pataisyti atitinkamus teisės aktus, siekiant užtikrinti vėjo turbinų tinkamą veikimą ir vietą. (…)
Gal geriausiai lemiama vokiečių gydytojų nuotarmės reikšmė nusakyta laiške, kurį Danijos aplinkos ir darbo medicinos specialistas, EPAW atstovas Skandinavijos šalims Mauri Johansson š. m. gegužės 18 d. išsiuntė dr. Adrianui Alexanderui Jakelui iš Vokietijos medicinos asociacijos valdybos. Johansson, tarp kitko, rašo: „Pagrindinė problema yra ta, kad beveik 30 metų gydytojai visiškai nedalyvavo nustatant ribines vertes, ypač kalbant apie žemo dažnio triukšmą ir infragarsus (ILFN). Vadinasi, niekada ir niekur pasaulyje nebuvo tiriami šių klausimų žmogiškieji aspektai. Taip pat Danijoje, kuri nuo devintojo dešimtmečio yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja vis didesnių vėjo turbinų, kurių skleidžiamų negirdimų infragarsų santykinė suma nuolat didėja. Jau 1991 m. Danijoje priimti teisės aktai, kuriais remiantis visus su vėjo turbinomis susijusio triukšmo matavimus privaloma atlikti naudojant A skalės filtrus. Dėl to neregistruojami ir nedokumentuojami jokie infragarsų impulsai […]. Dėl infragarsams būdingų didelio diapazono ir pralaidumo bei mažo slopinimo susidaro ne mažesnis kaip 5–10 km „pavojaus spindulys“ – ypač itin pažeidžiamoms grupėms, kaip antai: vaisiai motinų organizmuose, vaikai, pagyvenę žmonės ir asmenys, sergantys dažnomis lėtinėmis ligomis (hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, depresija, cukraligė, fibromialgija, kai kurios svaigulio rūšys, imuninės sistemos sutrikimai ir kt.), kurios greitai paūmėja. Neatlikta jokių trumpalaikių/vidutinio laiko tarpo/ilgalaikių epidemiologinių arba kohortinių tyrimų. Niekur pasaulyje medicinos institucijos neinformuoja gydytojų apie galimą, gerai pažįstamą ir įrodytą riziką, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimuose dėl triukšmo, susijusio su kelių eismu, pramonine veikla ir kt.“
Vertė Klaudija Kogačiauskaitė