Spalio pabaigoje teko dalyvauti susitikime, kuriame Vygrių nacionalinio parko darbuotojas pasakojo apie bebrus. Europinis juodasis bebras – tai labiausiai būdinga rūšis, gyvenanti Vygrių nacionaliniame parke. Čia bebrai nuo seno gyveno prie ramių, ne sraunių upių, ežerų, durpynuose. Dėl nepaprastai tankaus kailio jie buvo gaudomi, intensyviai medžiojami. Mėsa (ypač uodegos) buvo valgoma, o iš kailių siūti kailiniai. Bebrai palaipsniui išnyko. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje pradėta juos apgyvendinti.
Bebrai paplitę daugelyje upių, upelių, griovių, ežerų pakrantėse, pievose. Jie daro griovius ir naikina pievas. Užtvenkdami vandenį užlieja pievas, daržus. Ūkininkai dažnai skundžiasi bebrų padaryta žala. Šie gyvūnai plaukioja ir maitinasi dieną, kai kur – tik esant prieblandai ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa urvus su keletu angų. Įėjimas į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, dumblo, šakų, vandens augalų stato 1–3 metrų aukščio ir 3–5 (10) m skersmens namelius su povandeninėm dviem angom įeiti.
Bebrai geri plaukikai. Jie plaukioja lėtai, bet ilgai. Nardo taip pat gerai, po vandeniu gali išbūti iki 10 minučių. Tai svarbu statant po vandeniu būstą ar užtvanką. Stipriais dantimis greitai sugeba nugraužti kiečiausią medį. Bebras gerai girdi, jaučia ir turi gerą uoslę, bet prastai mato.
Bebrai gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio-kovo mėn. Nėštumas trunka 3 mėnesius. Per metus užaugina vieną vadą – 2–3 (1–5) jauniklius. Juos veda gegužės-birželio mėn. Subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Minta augmenija, vandens telkinių pakrančių medžių ir krūmų žieve, šakomis, vandens ir kai kuriais sausumos žoliniais augalais. Žiemai kaupia maisto atsargas, maitinasi po ledu. Gyvena apie 12–20 metų. Rezervatuose išgyvena 35–50 metų.
Bebrus medžioja brakonieriai bei vilkai, jauniklius sugauna ūdros, lapės, pelėdos.
Europinis bebras Vygrių parke aprašytas 1944–1949 m., gyvenęs prie Juodosios Ančios ištakų. Vėliau norint išsaugoti bebrai buvo keliami šeimomis į kitus regionus: prie Vygrių ežero ir upių pakrančių. Jie ir patys keliavo į atokesnes vietas. Pirma pokario bebrų buveinė – 120 ha (lenk. Ostoja bobrów Stary Folwark), prie Juodosios Ančios, ištekančios iš Vygrių ežero. Šių žvėrelių Suvalkijoje padaugėjo keliais tūkstančiais.
Vygrių parke yra geros sąlygos stebėti bebrus ir kitus gyvūnus, fotografuoti, filmuoti, tyrinėti. Bebras – įdomus ir šeimyniškas žvėrelis. Šeimos nevalia išskirti.
Vygrių parkas bendradarbiauja su mokslo organizacijomis. Studentai dažnai atlieka praktiką, stebėjimus.
Europinis bebras puošia Vygrių parko herbą. Bebrams stebėti įrengtas specialus edukacinis takas „Suchary“. Apie šiuos ir kitus gyvūnus parko centre galima apžiūrėti filmą.
G. Pakutkienė, punskas.pl