Vylėsi, kad jų darbas taps laisvės sėkla

2016 m. gegužės 15 d. Punsko ir Seinų krašte lankėsi Lietuvos laisvės kovų dalyvis, tautinės savimonės žadintojas J. E. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis dalyvavo šv. Izidoriaus atlaiduose Smalėnų bažnyčioje, Punsko bažnyčioje ir Seinų bazilikoje teikė Sutvirtinimo sakramentą. Vakare susitiko su šio krašto visuomene.

Apie J. E. Arkivyskupą Sigitą Tamkevičių žino visi Punsko ir Seinų krašto lietuviai. Tai žymus Lietuvos hierarchas, disidentas. Jis gimė 1938 m. Jotvos žemėje, Gudonyse, Lazdijų rajone. Šeimoje buvo jauniausias iš keturių brolių. Baigęs Seirijų vidurinę mokyklą, 1955 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Teologijos studijas baigė 1962 m. Tais pačiais metais įšventintas kunigu. Iš pradžių vikaravo Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. 1969 m. sovietinė valdžia uždraudė jam eiti kunigo pareigas. Tuomet teko dirbti gamykloje ir melioracijoje.

Turbūt tuo metu ėmė kovoti už žmogaus ir katalikų teises. 1972 m., vikaraudamas Simne, pradėjo redaguoti ir leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Leidinys buvo labai svarbus ir reikalingas sovietų pavergtai Lietuvai. Juo norėta parodyti pasauliui, kad Lietuva priešinasi okupantams, kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės, o tikintieji sovietų persekiojami. „Kronika“ buvo redaguojama ir leidžiama labai sudėtingomis sąlygomis. Joje skelbiama informacija pasiekdavo Lietuvos gyventojus per Vakarus „Vatikano radijo“, „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ radijo stočių dėka. „Kroniką“ Sigitas Tamkevičius atkakliai redagavo 11 metų. 1983 m., kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu, būsimasis Kauno Arkivyskupas buvo suimtas ir apkaltintas antitarybine propaganda. Šešis mėnesius jį tardė Vilniaus KGB kalėjime. Buvo nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą. Prasidėjus „perestroikai“, paleistas į laisvę.

Po Sigito Tamkevičiaus suėmimo „Kronikos“ leidyba rūpinosi vienuolės: Gerarda Elena Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė, Gražina Navickaitė, Nijolė Sadūnaitė ir kt. Po kurio laiko leidinio redagavimą perėmė pogrindžio seminarijoje kunigu tapęs Jonas Boruta. „Kronikos“ redaktoriai ir leidėjai – Sigitas Tamkevičius ir jo bendradarbiai – vylėsi, kad jų darbas taps laisvės sėkla, kuri kada nors ateityje sudygs. Netikėjo, kad jie patys to sulauks. Žinojo, kad jų veikla gali baigtis kalėjimu ar lageriu. Daug rizikavo. Norėjo kuo daugiau nuveikti Lietuvai ir Dievo garbei.

Jų redaguojama ir leidžiama „Kronika“ buvo švyturys sovietų įkalintiems ir ištremtiems į Sibirą žmonėms bei Lietuvos katalikams.

Per 17 metų išėjo 81 numeris, buvo paskelbta apie 5000 tikinčiųjų diskriminavimo atvejų. Tikras stebuklas, kad saugumui nepavyko leidinio ir jo redaktorių susekti. Jie nesugebėjo nustatyti „Kronikos“ leidybos vietos, sunaikinti jos branduolio. Po 1989 m., kai ėmė eiti legalūs katalikiški leidiniai, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimas buvo nutrauktas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m., Sigitas Tamkevičius buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi, o 1991 m. konsekruotas vyskupu. 1996 m. jis tapo Kauno arkivyskupu metropolitu. Šias pareigas ėjo iki 2015 m. birželio 11 d.

Už disidentinę veiklą buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Georgo von Hertlingo medaliu, Stasio Šalkauskio premija, DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šv. Pranciškaus Ksavero medaliu, Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. J. E. Sigitui Tamkevičiui buvo suteiktas Kauno ir Lazdijų miestų garbės piliečio vardas bei VDU garbės daktaro titulas.

 sb, punskas.pl