Įdomių ir lankytinų vietų Lenkijos ir Lietuvos pasienyje daug. Viena iš jų – Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis. Jis, kaip ir visas Žuvinto rezervatas, yra įrašytas į UNESCO Pasaulinį biosferos rezervatų sąrašą. Draustinis yra Natura 2000 saugomoje teritorijoje.
Žaltyčio ežerą rasti nesunku. Ties Kalvarija reikia pasukti Krosnos link. Ežeras išsidriekęs pietvakarių Lietuvoje, apie 10 km į pietryčius nuo Liudvinavo ir 3 km į šiaurę nuo Šeštokų.
Nors ežeras nedidelis (jo plotas 2,893 km², o maksimalus gylis 4 m), jis ne vieną pakeri savo grožiu. Žaltyčio krantai žemi ir supelkėję, o pakrantės apaugusios švendrais, meldais ir nendrynais. Į pietryčius nuo jo driekiasi Žaltyčio pelkės. Iš ežero išteka Šešupės intakas Želsvelė.
Žalčių Žaltyčio ežere jau seniai nebėr, bet yra čia puiki retų ir saugotinų paukščių buveinė. Kęstutis Subačius „Sūduvių protėvių dvasiniame testamente“ (Punsko „Aušros“ leidykla, 2012) rašo: „Ežero vardas, be abejonės, yra kildintinas iš lietuvių „žaltys“, kuris senovėje buvo įaustas į įvairias sakmes, mitologiją, kita vertus, tai gyvis, kuris padėdavo mūsų protėviams saugoti maisto atsargas nuo pelių ir kitų graužikų, matyt, tuo laiku žmonės dar nebuvo prisijaukinę kačių.“
Nuo 1960 m. Žaltytis yra ornitologinis draustinis. Čia peri juodoji žuvėdra, baltasparnė žuvėdra, gulbė nebylė, juodagalvis kiras, rudė, kuoduotoji antis, rudagalvė antis, plaukiojančios antys, gaidukas, tilvikas, griciukas, perkūno oželis, tulikas, pievinė lingė, nendrinė lingė ir kt. Šiuo metu Žaltyčio ežeras turi botaninio-zoologinio draustinio statusą. Vandens paukščiams ši teritorija svarbi kaip perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta.
Svarbu žinoti ir tai, kad Žaltytyje leidžiama tik poledinė žvejyba žiemą, kitu metų laiku žvejoti draudžiama. Vasarą galima maudytis ežero pakrantėje, tačiau stovyklauti ir statyti palapines – jau ne. Ūkinė veikla yra iš esmės draudžiama.
punskas.pl