Nuo šių metų Lietuvos žemdirbiai apdėti dar vienu mokesčiu. Jie turi mokėti autorinį atlyginimą mokslininkams už naujas grūdų veisles.
Didžioji dalis surinktų pinigų iškeliaus užsienio selekcininkams, o Lietuvoje liks tik apie trečdalis sumos. Iš rinkliavos užsidirbs ir tarpininkai – Lietuvos sėklininkystės asociacija.
Tokios naujovės, pavadintos selekciniu mokesčiu, įsigaliojo nuo šių metų. Mokestis renkamas už leidimą dauginti naujų saugomų veislių javus, rapsus, bulves.
Kuo didesnis žemės plotas apsėtas – tuo daugiau teks mokėti. Pavyzdžiui, hektaras javų kainuoja 8 litus, rapsų – 18 litų, bulvių – 70 litų. Nuo kitų metų rinkliava dar padidės: už hektarą javų bus prašoma 9 litų, rapsų – 21 lito. Mokestis renkamas tik iš tų ūkininkų, kurių ūkis didesnis negu 30 hektarų.
Žemdirbius jau pasiekė pirmosios sąskaitos už praėjusiais metais naudotus grūdus. Prienų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas ūkininkas Jonas Vilionis už 300 hektarų pasėlių gavo 12 tūkst. litų sąskaitą.
Nuo šių metų įsigaliojęs selekcinis mokestis jam atrodo nepagrįstas. Tačiau mokestį administruojančios Lietuvos sėklininkystės asociacijos pirmininkas Vytautas Ruzgas aiškina, kad selekcinis mokestis Lietuvoje neišvengiamas, nes jis renkamas visoje Europos Sąjungoje.
Asociacija skaičiuoja, kad per šiuos metus bus surinkta apie 3,5 mln. litų selekcinio mokesčio. Tačiau didžioji šios sumos dalis liks ne Lietuvoje, o iškeliaus Europos selekcininkams.
Pagal ELTĄ