Skelbiame vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės prof. Zitos Šličytės komentarą po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog Seimas gali neskelbti referendumo, jei laiko jį prieštaraujančiu Konstitucijai, ir jog referendumu negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, naikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę, nors pačios Konstitucijos 148 straipsnis numato būtent tokią galimybę.
Jei Konstitucinio Teismo nutarimą reikėtų įvertinti vienu sakiniu, pasakyčiau: šitokio politizuoto Konstitucinio Teismo sprendimo dar nebuvo. Ir manęs niekas neįtikins, kad jeigu surinktas reikiamas parašų kiekis, Seimas gali neskelbti referendumo – čia nėra jokios galimybės interpretuoti kitaip. O dabar, po šio nutarimo, mes, Tauta, tikrasis šios valstybės suverenas, nebeturime jokių galių.Jau darosi nebeaišku, ir kokioje valstybėje mes gyvename. LR Konstitucijoje yra rašoma „Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Bet juk jau nesame nepriklausomi, įstoję į Europos Sąjungą mes nesame laisvi suvienodinti ar ne savo įstatymus. Mes nesame ir respublika: parodykite man, dėl ko mes visi viešai tarėmės ir visi kartu sutarėme? Pasižiūrėkite, kaip dabartinis Konstitucinis Teismas elgiasi su mūsų teise per referendumus dalyvauti valstybės valdyme, kartu svarstyti, kokį kelią rinktis – viskas nusprendžiama už mus, valdžios koridoriuose. Juk ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas buvo skirtas užkirsti kelią referendumui dėl euro: mes neįsivedame euro, mums įveda eurą. Nesame ir demokratinė valstybė: juk jei rodydamas iniciatyvą, vykdydamas pilietinę pareigą, sąžiningai suklysti, tave ima po teismus tąsyti. Juk tie dabar teisiami parašų už referendumą rinkikai nieko nusikalstamo, piktybiško nepadarė, bet vis tiek juos tris mėnesius tąsė po prokuratūras, visaip baugino, ir nors nusikaltimo sudėties nerado, iškėlė administracines bylas.
Dabartinis Konstitucinis Teismas yra tiesiog nelaimė. Ir jei tada, kai kūrėme savo Konstituciją, būtume įsivaizdavę, kokiu keliu nueis Konstitucinis Teismas, būčiau viską padariusi, kad išvis tokios institucijos nebūtų. Bet tada viskas atrodė kitaip. Kaip žinote, Sovietų Sąjungoje niekas Konstitucijos nesilaikė, Konstitucija buvo deklaratyvi – visi žinojom, kad joje išvardytos teisės negalioja ir jomis negali pasinaudoti. Tiesa, ji ir nebuvo priimta referendumu – tiesiog nuleista iš viršaus, ir tiek. Ir kai kūrėme savo Konstituciją, suvokėme riziką, todėl ir įrašėme, kad „Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas“, kad „kiekvienas gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija“ ir pan., ją priėmė visa tauta referendumu, bet… niekas nepasikeitė: viskas deklaratyvu, ką nori, tą valdžia primeta, pats Konstitucinis Teismas kraipo Konstituciją, kaip tik valdžia nori, ir niekas nenori atsižvelgti į tikrąją piliečių valią – lyg kokioje tarybų Lietuvoje.
Šaltinis: www.tiesos.lt