1941 m. birželio sukilimo min?jimas

Birželio 22 d. Alytuje vyko 1941 m. birželio 22?28 d. sukilimo 70-mečio min?jimas. ? Šauli? nam? salę atvyko šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai ir j? bičiuliai, miesto bendruomen?s nariai.

Renginys prasid?jo valstyb?s himno atlikimu, minute tylos buvo pagerbtas žuvusi? sukil?li? ir karo auk? atminimas. Jaunieji šauliai ir tremtiniai išneš? pad?ti g?li? vainikus ant Alytuje žuvusi? sukil?li? kap? Šv. Angel? Sarg? kapin?se ir prie tautos kanči? memorialo ?Nurimęs varpas? Alytaus Miesto sode.

Koncertuoja ansamblis ?Dz?kijos aidas?

Sveikinimo žod? taręs Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šauli? rinktin?s vadas ats. kpt. Skirmantas Valatkevičius akcentavo, jog prieš 70 met? ?vykęs Birželio sukilimas parod?, kad Lietuva nesusitaik? su soviet? primesta valdžia ir tik naci? okupacija neleido ?tvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstyb?s. Sukilime dalyvavo apie šimtą t?kstanči? gyventoj?, daugiausiai jaunimo.

Alytaus apskrities literat? klubo ?T?km?? pirminink?, poet? Emilija Krušinien? kalb?jo eil?mis. Laisv?s kovos prasmę ji perteik? eil?raštyje ?Laisv?s kovotojams?.

Šaulys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, pristatydamas savo autorinę knygą ?Pogrindin? ?Geležinio Vilko? organizacija Alytaus apskrityje (1940?1941)? (2-asis leidimas), apžvelg? to laikmečio istorinius ?vykius: ?Prieš 70 met?, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasid?jo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo soviet? okupant? ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra ?politiškai? nepatogi, nes n?ra aiškaus valstybinio poži?rio ? sukilimo dalyvius. Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos-Soviet? Sąjungos karo pradžia.

Pogrindin? ?Geležinio Vilko? organizacija ? priešsukilimin? organizacija, kurios dauguma nari? dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Ši organizacija ? viena gausiausi? antisovietini? organizacij? Lietuvoje prieš naci?-soviet? karą. Žinomos 588 nari? pavard?s iš 760. Vien šis skaičius liudija, koks stiprus buvo Dz?kijos žmoni? pasipriešinimas soviet? santvarkai. Pagrindinis organizacijos tikslas ? Nepriklausomos Lietuvos valstyb?s atk?rimas. Iki karo pradžios organizacijos nariai platino atsišaukimus, k?l? Lietuvos valstyb?s v?liavas, boikotavo sovietinius renginius ir rinkimus ? valdžios organus, rinko aukas areštuot?j? šeimoms paremti ir ginklams pirkti, sek? sovietin? aktyvą, kaup? ginklus, ruoš?si tinkamu momentu sukilti ir perimti valdžią vietose.

1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiofoną LAF-o ?galiotinis Leonas Prapuolenis perskait? Lietuvos valstyb?s atk?rimo deklaraciją ir paskelb? sudarytos Vyriausyb?s sąrašą. Laikinoji Vyriausyb? išleido ?sakymą, kad visi buvę laisvos Lietuvos tarnautojai gr?žt? ? savo vietas ir prad?t? eiti ankstesnes savo pareigas. Tose policijos nuovadose, ? kurias seni pareig?nai dar negr?žo, policijos organizavimo darbo tur?jo imtis šauliai, partizanai ir susipratę aktyv?s vietos lietuviai patriotai.

Birželio 23-iąją Alytuje gimnazijos mokytojo Mykolo Babiliaus iniciatyva buvo sušauktas vietos gyventoj? susirinkimas, kad išrinkt? Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Lietuvi? komitetas paskyr? laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. Stepą Maliauską, o laikinu Alytaus miesto komendantu ? kpt. Domininką J?č?. Pirmomis karo dienomis Alytuje susiformavo trys šauli?-partizan? b?riai: kpt. D. J?čio b?rys veik? dešiniajame Nemuno krante, ltn. Vlado Šimoli?no b?rys ? prie kelio ? Kauną, o ltn. Benjamino Meškelio b?rys ? artilerijos kareivini? rajone.

Per pirmą savaitę ?Geležinio Vilko? organizacijos nariai, pasivadinę partizanais (šauliai-partizanai, lietuviai partizanai), visoje Dz?kijoje suorganizavo valsči? tautinius komitetus, savivaldą ir sukarintą policinę strukt?rą ? Tautinio darbo apsaugą (TDA).

1941 m. birželio sukilimas paneig? soviet? propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. ?stojo ? Soviet? Sąjungą. Toks visuotinis sukilimas buvo vienintelis soviet? pavergtose teritorijose. Sukil?liai atk?r? savivaldos institucijas. Nepriklausomyb?s ?de jure? nepavyko išsaugoti, nes raudonuosius okupantus pakeit? rudieji okupantai ? naciai?.

Po pranešimo buvo klausiama, kod?l Alytuje n?ra gatv?s, kurios pavadinimas b?t? susijęs su 1941 m. birželio 22?28 d. sukilimu (Sukil?li?, Birželio 23-iosios) ir sukilimo organizatori? Alytuje vardais (kpt. Domininko J?čio, ltn. Benjamino Meškelio). Taip pat Alytuje niekaip ne?amžintas pirmomis karo dienomis žuvusi? alytiški? (per bombardavimą žuvo ir Vermachto kariai per ?keršto-atsiskaitymo? akciją sušaud? apie 300 žmoni?) atminimas. Atsakym? nesulaukta, nes min?jime nedalyvavo nei vienas Alytaus miesto savivaldyb?s atstovas.

Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus narys Alfonsas Vitkauskas teig?, kad 1941 m. birželio sukilimas ? tai Tautos sukilimas, kuris ?rod?, kad Lietuvos valstybingumo id?ja buvo gyva. Sukilimo poveikis tęs?si partizan? kovose ir rezistencijoje po antrosios soviet? okupacijos ir atved? iki 1990 m. kovo 11-osios ? Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo dienos.

Labai simboliška, kad birželio 22 d. rytą Alytaus pakraštyje prad?ti vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, siekiant rasti 1941 m. birželio sukilimo organizatoriaus Alytuje ir Dainavos apygardos partizan? vado kpt. Domininko J?čio-Ąžuolio palaikus (1947 m. rugpj?čio 14 d. MGB-istai 4 partizan?, žuvusi? rugpj?čio 11 d. vadaviet?je Punios šile, k?nus užkas? netoli Žyd? kapini?). Juos atliko Lietuvos Nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto istorikai-archeologai bei Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistai. 10 alytiški? šauli? pad?jo tyrin?tojams atlikti kasin?jimo darbus. Prie paieškos grup?s prisijung? ir žymiojo partizan? vado an?kas, tautodailininkas Gediminas J?čys. Pavakarę atvykęs iš paiešk? teritorijos ? rengin? Šauli? namuose, G. J?čys perdav? tyrin?toj? nuoširdžius sveikinimus ir ?teik? šauliams, pad?jusiems kasin?jimo darbuose, LGGRTC išleistą vertingą leidin? ? atlasus ?Piet? Lietuvos partizan? sritis?.

Renginio metu skamb?jo Alytaus tremtini? ir politini? kalini? choro ?Atmintis? (vad. S. Mikalonis) ir Alytaus ansamblio ?Dz?kijos aidas? (vad. R. Tamašauskien?) tautin?s-patriotin?s dainos.

1941 m. birželio sukilimo 70-mečio iškilmingas min?jimas parod?, kad žmoni? sąmon?je tautos istorin? atmintis vis dar gyva, kad g?dus sovietmetis ir kolaborantai komunistai nenuslopino laisv?s troškimo. Tai simbolizavo ir renginio pabaigoje vis? dalyvi? atlikta lietuvi? liaudies daina ?Žem?j Lietuvos ąžuolai žaliuos!?

Gintaras Lučinskas

Boleslovas Mačionis (1915-1971)

Kai s?n? išleidai

Kai s?n? išleidai ? laisv?s kovas

Ir ašaras nubraukei tyliai ?

Pašvaist? ties priemiesčiu pl?t?s rausva

Ir neš? kulkosvaidžius vyrai.

Tą nakt? dangus negesino žvaigždži?,

Aušra nusigandusi švito.

Ir kraujas iš daugelio vyr? širdži?

Nudaž? pilkąj? arimą.

Kulkosvaidžiai lojo per dienas naktis,

Nuo salvi? aid?j žalias šilas.

Kiekviena g?l? buvo baim?s pilna,

Kiekvienas žmogus buvo piktas.

Kai š?vius ?sakymas liep? nutraukt,

Pakilo b?riai ? tarsi žvak?s.

Už aušrą ir m?nes? deg? skaidriau

Išblyškusi? didvyri? akys.

Suguld? jie vyrą prie vyro šalia

Ir vietos visiems neužteko.

Ir tapo vel?na žalia kruvina

Pakojy išraustojo kapo.

Ir skausmas sustingd? vis? kr?tines,

Tik šautuv? t?tos blizg?jo.

Tada takeliu ? didvyri? kapus

Pavargus senut? at?jo.

Pri?jusi tar? partizanui jaunam:

? Palaukit. J?s turit dar laiko.

Aš noriu pažvelgt ? akis čia vienam,

Kurs buvo brangus mano vaikas.

Sausa ir gyslota, tvirta dar ranka

Ji vart? kiekvieną lavoną.

Ir prijuost? josios nusvirus balta

Nudaž? nuo kraujo raudonai.

Karžygiai kalb?jo tyliąją maldą

Ir šautuvus pirštais jie glost?.

Senut? lavonus bučiavo veidan

Nuž?rusi sm?l? nuo skruost?.

Ir niekas nesak? nei žodžio tada,

Tik saul? ? vakarus krypo ?

Senut?s sausa ir gyslota ranka

Prie kruvino veido prilipo.

Karžygiai pajutę ? minut? svarbi,

Pak?l? rankas prie kepuri?.

? Nor?jau pažvelgt aš ? jojo akis,

Bet štai jis aki? nebeturi?

1941 m. birželio m?n.