Vasario 6–7 dienomis oficialaus vizito atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras net du kartus susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomene. Skaitant žiniasklaidą galima būtų pamanyti, kad nei vienas politikas net tiek dėmesio Lenkijos lietuviams nėra skyręs kaip šis ministras, vykdamas gerinti santykių su Lenkija. Pirmiausia su Lenkijos lietuvių bendruomene ministras susitiko ambasadoje Varšuvoje – pranešė žiniasklaida. Ir nesvarbu, kad tame susitikime dalyvavo trys Varšuvos lietuviai bei dar kažkiek lenkų tautybės Lietuvos piliečių. LRT korespondentė Rūta Lankininkaitė iškilmingai pranešė: „Ministras, vizitą pradėjęs nuo susitikimo su Varšuvos lietuvių bendruomene, sako, kad su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu (Radosław Sikorski), kurio kvietimu ir atvyko, aptars dvišalius santykius, tautinių mažumų klausimus ir Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai“.
Kitas susitikimas su Lenkijos lietuviais vyko besibaigiant vizitui vasario 7 d. Seinuose. Organizatorių pageidavimu, tai buvo susitikimas ne su Bendruomenės vadovais, o su plačiąja liaudimi. Be mokyklų direktorių, organizacijų vadovų, su ministru susitikti panoro du seiniškiai.
Po susitikimo kilo labai daug minčių. Viena iš jų – kad ministras turėjo galimybę važiuoti ir pravažiuoti pro Seinus, čia nesustodamas. Tai būtų buvę naudingiau ir mums, Lenkijos lietuviams, ir pačiam svečiui. Buvo jaučiama, kad jis iš anksto esąs nuteiktas arba nusiteikęs priešiškai čia gyvenančios bendruomenės atžvilgiu. Tai kam su ja susitikti? Juk ta antipatija norint nenorint išlįs. Jau pats pirminis noras susitikti su plačiąja liaudimi aptarti Lenkijos lietuvių padėties atrodo keistokas. Už minias „dirbti“ atėjo „įprastiniai“ tokių susitikimų su politikais asmenys – lietuviškų mokyklų, organizacijų, kultūros įstaigų vadovai. Tačiau niekam nerūpėjo, kad jie būtų pristatyti, taigi ministras net nežinojo, su kuo kalbasi. Beje, susitikimo pabaigoje norėdamas įteikti „Žiburio“ mokyklos direktoriui saldainių krepšį nežinojo, kuris iš čia sėdinčiųjų yra direktorius. Punsko valsčiaus mokyklėlių direktorės po susitikimo juokavo, kad jų vaikams neverta vežti saldumynų, nes juk ir taip tas mokyklas uždarys.
Gal ir nekeista, kad ministras nepažįsta mokyklų direktorių. Mat ne tas rangas. Tačiau per pastarąjį laikotarpį jau atpratome nuo tokios valdžios arogancijos ir nepagarbos demonstravimo.
Susitikime su lietuviais ministras pasakojo, kad santykiuose su Lenkija esama posūkyje į gera, kad padėtis keisis, kad Lietuvoje reikia naujo požiūrio į tautines mažumas, „reikia pasižiūrėti jautriau“, kaip teigė ministras. Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis pritaria Lenkijoje keletą metų skleidžiamai informacijai, jog neva Lietuvoje lenkai diskriminuojami, ministras ne iki galo atsakė į šį klausimą, sakydamas: „Ne, nemanau, kad lenkai Lietuvoje engiami, tačiau reikia jautriau į tai pasižiūrėti“.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasakojo, kad susitikęs su kolega Radeku Sikorskiu išsakė nuomonę, jog keista, kad Seinuose vis dar yra Liepos 22-osios gatvė. Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat tuo stebėjosi. Nenuostabu, kad Sikorskis stebėjosi, jo juk su Liaudies Lenkijos laikmečiu niekas nesieja.
Ministras Linas Linkevičius, paklaustas, ką ministras Sikorskis sakė apie padėtį Berznyko kapinėse, pripažino, kad nieko nesakė, nes jis pats šio klausimo visai nekėlė. „Na, yra visokių smulkmenų tuose santykiuose.“ „Suprasti, kad Lietuvos savanorių atminimo niekinimas – tai smulkmena?“ – pasitikslinau. „Žinoma, kad savanoriai – tai nėra smulkmena. Turėjau omeny gatvės pavadinimą“, – pasitaisė ministras.
Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklų direktorės informavo ministrą, kad planuojama nuo ateinančių mokslo metų uždaryti visas šias Punsko valsčiaus mokyklėles. Nastutei Sidarienei papasakojus apie numatomą mokyklų naikinimą, ministras paklausė: „O kiek tose mokyklose mokinių?“ Išgirdęs, kad apie 50, paaiškino, jog nenuostabu, kad jos uždaromos, juk tai tokios mažos mokyklos. Kas tokias galėtų išlaikyti? Nastutei Sidarienei paprieštaravus, kad Lietuvoje juk tokios mažos lenkų mokyklos išlaikomos, ministras ironiškai pasiūlė: „Tai reikalaukit iš savo valdžios, kad neuždarytų. Kodėl nereikalaujat? Pas mus lenkai reikalauja…“
Susitikimą užbaigė ministras, įteikdamas Seinų lietuvių „Žiburio“ direktoriui saldainių. Ir nuskubėjo valgyti vakarienės su Seinų miesto burmistru Janu Kapu (Jan Kap) bei Seinų apskrities viršininku Andžeju Šturgulevskiu (Andrzej Szturgulewski). Kodėl į vakarienę nebuvo pakviesti Seinų valsčiaus ir Punsko valsčiaus viršaičiai, sunku suvokti. Taip pat keista, kad tame susitikime nedalyvavo niekas iš Lietuvių bendruomenės. Gal ministras ką nors nuo vietos lietuvių norėjo nuslėpti?
Kas vyko per susitikimą su vietos valdžia, būtų likusi paslaptis, jei pats ministras nebūtų pasipasakojęs žurnalistams. Štai dar vasario 7 d. www.diena.lt skaitome: „Natūralu, kad čia per vieną pokalbį sunku viską iki galo išsiaiškinti. Bet mes tuos klausimus užaštrinome, iškėlėme. Tokį tikslą ir turėjau – kad tai, ką girdėjau iš bendruomenės, kad būtų išgirsta ir vietos valdžios. Tęsime dialogą. Manau, kad tik nuosekliu, reguliariu dialogu galima ką nors pagerinti. Vienkartinis pokalbis vargu ar pagelbės.“ Taip po susitikimų Seinuose BNS sakė ministras.
Nejaugi Lietuvos diplomatijos vadovas tikrai mano, kad Seinų burmistras ir Seinų apskrities viršininkas nieko nežino apie vietos lietuvius, kad su šitais žmonėmis būta tik „vieno pokalbio”?! Ateina naujas ministras į valdžią ir mano, kad tą dieną atsirado pasaulis?
„Tiesą sakant, neišgirdau naujų problemų negu tas, kurias žinojau. Žinoma, tai mažai guodžia. Problemos daugiausia susijusios su švietimo situacija, su mokyklų finansavimu, ypač Punske. Ten yra grėsmė, kad galėtų būti uždarytos kelios mokyklos. Matyt, grėsmė kyla iš dalies ir dėl bendros demografinės situacijos, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, mažėja vaikų. Bet mums yra jautru kelių mokyklų uždarymas“, – sakė ministras.
Ministras neišgirdo problemų, nes nenorėjo jų išgirsti. Negi jo viešas pasakymas Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkui – „O kur tavo vaikai eina? Ne į lenkišką mokyklą? Patogiau šitaip, ne? Pirma į save pasižiūrėkit!” – gali paskatinti atvirauti? Beje, jei per vakarienę su vietos valdžia kėlė Punsko valsčiaus mokyklų uždarymo klausimą, tai, manau, pašnekovai gerai turėjo prisijuokti, nes kompetentingas šiuo klausimu asmuo – Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas – į vakarienę pakviestas nebuvo.
„Vėliau buvau susitikęs su Seinų burmistru ir Punsko lenkų valdžios atstovu. Jie irgi sakė, kad vadovėliai reikalingi, bet kai mažas poreikis, suprantu, jų savikaina yra didelė, parengti jų leidybą sudėtinga. Mes iškėlėme tuos dalykus, kad yra jautrūs, paprašėme, kad valdžia šituos klausimus spręstų“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ar ministras čia pajuokavo? Su miesto burmistru kalbėti apie vadovėlių leidybą?! O kas tas Punsko lenkų valdžios atstovas, nežinau. Negi Seinų apskrities viršininką ministras turėjo omeny? Na, Seinų apskrities viršininką pavadinti Punsko valdžios atstovu – savotiška. Pasirodo, ministras nelabai žino, su kuo vakarieniavo. O su šitais vyrais kalbėtis apie vadovėlių leidybą – tai tarsi valdžiai su manim konsultuotis dėl ekspedicijos į Mėnulį arba aptarti naujos atominės elektrinės technologiją…
„Buvo labai gerai tuos klausimus išgirsti iš pirmų lūpų, iš bendruomenės. Sutarėme, kad ateityje pokalbį pratęsime. Bet labai svarbu, kad jis vyktų ir tarp bendruomenės bei vietos valdžios. Vis dėlto daugelis klausimų yra vietos valdžios kompetencijoje. Mums, Lietuvai, be abejo, rūpi tie dalykai, mes apie tai galvojame, perduosiu visą informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms, kurios tais klausimais rūpinasi. Tačiau reikia intensyviau ir nuosekliau bendrauti ir su vietos valdžia“, – akcentavo L. Linkevičius.
Su kuo sutarė ministras, tikrai nežinau. Iš kur tas ministro įsitikinimas, kad nėra pokalbio tarp vietos valdžios ir bendruomenės, irgi nežinau. Ministras teisus dėl vieno, kad dalį Lenkijos lietuviams svarbių klausimų galima spręsti savivaldybių lygmeniu. Tačiau keista – būtent tų problemų ministras neiškėlė kalbėdamas su vietos valdžios atstovais, kad ir „Žiburio“ mokyklos finansavimo, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo įamžinimo Seinuose, lietuvių kalbos statuso šiame mieste, Berznyko kapinėse niekinamų Lietuvos savanorių klausimų. Bent jau apie tai nekalbama minėtame www.diena.lt .
Šis ministro susitikimas su Seinų burmistru galbūt visiškai sugriovė mūsų galimybę tartis su vietos valdžia, nes parodė Lietuvos derybininkų nesuvokimą ir nekompetenciją, tad vietos valdžia gali pradėti elgtis dar radikaliau.
Ir dar vienas keistas ministro įsitikinimas – kad Švietimo ir mokslo ministerija nieko apie mus nežino. Būtent su Švietimo ir mokslo ministerija daugelį metų vyksta nuoseklus, konstruktyvus bendradarbiavimas.
Taip, ministras minėjo, kad atsiprašė lenkų tautą už 2010 metais nepriimtą Vardų ir pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis įstatymą, kas neva įžeidė tuometinį Lenkijos prezidentą. Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas replikavo: kas atsiprašys už Lenkijos vykdomą lietuvių nutautinimą, kai per 30 metų iš 30000 lietuvių liko vos 5000? Ministras Linkevičius pasiūlė baigti kalbas apie kažkokius nutautinimus, o geriau pasižiūrėti į save.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos diplomatijos vadovo net tokia nekompetencija tai jo komandos nerimtas, o gal geriau apibūdinti – neigiamas, požiūris į užsienio lietuvius, kad kitose srityse rodoma daugiau išmanymo ir išminties. Kita vertus, negaliu atsikratyti tokios minties: ar kas nors iš vizitą rengusių patarėjų neturėjo tikslo „sudeginti“ ministrą? Bent jau sprendžiant iš tų poros valandų, praleistų Seinuose, galima daryti tokias išvadas.
Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“, 2013/03
Jei Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje būtų tikra lietuviška valdžia, o ne įvairių užsienio valstybių šiknalaižiai bei įtakos agentai, tai dabar Lietuvos Valstybėje būtų laikomasi tikro pariteto principo:
Tai yra, kiek lietuviškų mokyklų veikia (…) Lietuvių Tautos žemėse, tiek veiktų lenkiškų mokyklų Lietuvos Valstybėje. Žinoma, su sąlyga, kad jose mokytųsi tikrų lenkų, atvažiavusių Lietuvą, vaikai, o ne įvairūs nutautėliai.
Be to ir visi kiti rodikliai būtų tvarkomi pariteto principu – pvz., kiek lėšų Lenkija skiria lietuviškoms mokykloms, tiek Lietuva skiria lenkiškoms.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo – Tautos klestėjimo.
matai, „Vitai“, jei jau taip gražiai ir, paties nuomone, nechamiškai ponas klausi „prasčiokų“, kodėl negali turėti tokių pačių teisių kaip čia, tai atsakysiu – gali, bet tada mes nusižengtume savo pačių sąžinei ir istorinei tradicijai.
Iš mūsų, Lietuvos piliečių, pusės būtų labai negražu taip susiaurinti save dabar lenkais vadinančių žmonių teises. Lietuva nuo seno pasižymėjo tolerancija, ir dėl to, kad čia Lenkija kažkuo mus apšmeižė ar apkartino gyvenimą Punsko ir Seinų lietuviams, mes tikrai tuo pačiu neatsilyginsime, nes vertybės svarbiau – va, net nelegaliai iškabintas gatvių lenteles toleruojame, o kur jūsų dvigubi gatvių lentelių pavadinimai?
Taigi as rasau jau 100 karta kad as Vilniuje viena karta buvau eksursijoje – ir toliau kartosiu – jeigu norint su manimi diskutoti imuskite sau i galva pirma teise zmogiskos diskusijos – kalbama ir dauzames del esemes, o ne del personaliu arba kalbos svarumo. Kaip as galiu lietuviskai puikiai rasyti kaip Lenkijoje gyvenu tarp miniu lenku o ne lietuvoje? Taig dar karta pakartosiu ar yra nors vienas lietuvis kuris man isaiskintu kodel lenkai negali tureti tokiu teisiu kaip lietuviai Punske, kaip Vokieciai Belgijoje arba Italijoje, kaip Lenkai Cekijoje arba Vengrai Rumunijoje? Iseikit is savo kompleksu ir uzdarumo, tautiniu mazumu teises tai labai svarbus teises.
Vitai,
tavo komentarai rodo, kokie Lietuvos lenkai neispruse – nei lenkiskai Jus mokat, nei lietuviskai. I mokykla!… ir nuo pagrindu mokytis valstybines kalbos, o ne rasyt komentarus nezinia kokia kalba – geda kokias tu mintis reiski ir kaip jas reiski. O juk visi lenkai Lietuvoj piestu stoja pries valstybines kalbos mokymasi (maziau zodziu rasiniuose ir daugiau klaidu – proto jus daugiau pas Dieva reikalaukit!). Geda! Juozas is Suvalku matau lietuviskai puikiai raso, bent iki jo lygio ir tau Vitai linkiu pribresti… Sarmata!!!
@ Juozai is Suvalku perspejau tave ir kitus cia, kad su prasciokais ne kalbesiu, o tu savo komentaru ad personam, parodej kad esi gimes prasciokas ir mirsi prasciokas, todel tau i tavo asmeninius dygresias ne atsakinesiu. Ismok diskutuoti apie esme o ne apie personalias.
Vitui. Gal tikrai su Jūsų galva kažkas ne taip. Tuo reikalu patarčiau kreiptis pas gydytoją. Vilniuje, Visagine ar kitose vietovėse vietinė valdžia apmoka už patalpas, todėl kitataučiams nereikia už jas mokėti. Parodykit nors vieną pavyzdį kur Lenkijoje taip daroma.
mieli seinų lietuvaičiai,mano draugai-laikykitės….ir eidamas ministro pavyzdžiu…ATSIPRAŠAU,kad jis lenda kaip kam be muilo…..
Misliau nerašytie, ale nesusiturėjau. Da’r „Vitai“ tu mą paporyk, kap da’r ca yr, kad nu suvis’ savo rašto stilių pakeitei? Bo čia kokis tai „Vitas“ andai rašė „Puoselėkime savo gimtąją kalbą!“, ale tamysta tai tos kalbos, manding, do nė nepažįsti – neatskiri nė kur pusinis, o kur sveikas sakinys.
Mažu, sakau, apsirgai kuom ar tik tep ant manį apširdai? Ir lietuvybė kap tai nuog raidžių prapuolė, ir tep čiudnai žodžius dėlioji. Ir mintys susvėlį – vienu sakiniu vienų sakai, o antru – atbulai. Paskum dą teipogi pyktį mano žodžiuos kur tai inžiūrai. Gallėt, sakau, ant galvos puolei? Tai tu tik nesistramužyk – y dabartės vaistų visokių ir labai pamačlyvų.
O jei rimtai, tai visus argumentus in savo šnekas girdėjai dar tadu, kap kitu vardu čonai komentaruosna raiškeis, tai nėr man ūpo naujai apie tai rašytie. I da prabočyk dėl mano kalbos – jei tikrai vietinis esi, tai mažum ir biskutą kitokį (ar gallėt tą pacį – tu atsakyk! 😉 ) tarmį inkirsi. 🙂
O visų kitų dėl neliteratūrinės kalbos sukeltų skaitymo nepatogumų labai atsiprašau, bet, viliuosi, kad daugiau nuotaiką pakėlė nei sugadino. 🙂
@Juozui is Suvalku – o tu galvoji, kad lenkai lietuvoje gauna is lietuvos biudzeto pinigus, kad islaiktu kulturos namus ir burelius? Kiek zinau tai dotacijos Ausrai yra gana dideli. As ne kalbu apie pinigus o apie rasyba asemvardziu ir vietovardziu ar netgi iskabinima lenkisko uzraso – tai yra persekojimas uz naudomija gimtine kalba. O del pinigu tai galima paskiau susitarti. Mano manimu nera jokiu priezasciu kad Lietuvos valstybe draudzia vardus rasyti su lenkiskom raidem, kad draudzia gatves ir uzrasus rasyti lenkiskai- jeigu kas gali rasti pateisinima prasau man isdeti.
Vitui- Lietuvos lenkų padėtis yra nepalyginamai geresnė, todėl rašydamas netiesą klaidinat šios svetainės skaitytojus. Pav. ar kur nors Lietuvoje lenkai turi kultūriniai veiklai tokias blogas salygas, kaip Suvalkų lietuviai? Mes ne tik remontavom už savo lėšas klubo patalpas, bet ir apmokame kitas išlaidas (šviesą, vandenį,šildymą,nekilnojamą turtą, nuomą, salę iškilmėms ir t.t.). 2012 m. miesto valdžios prašėme, kad nors iki metų pabaigos dalinai sumažintų mokėstį už nuomą. Dėja,į mūsų prašymą nebuvo atsižvelkta. Gal mes ir praščiokai , bet ne łapciuchai.
Vitui-
taigi as vietnis lietuvis – ar Lenkijos Lietuvis negali remti lenku Lietuvoje? Prasau jeigu norit su manimi diskutuoti rasyti pilnej sakynais su rimtai paremta argumentura, o ne pussakynais. Lenku siekimai man atroda visiskai normalus, jeigu kas gali isaiskinti mandagiai ir placiai kodel lenku balsai netureti buti isgiristi tai prasau, bet su anoniminais piktais prasciokais nekalbesiu ir jiems neatsakiniesiu.
Atrodo tas menkysta Linkeviczius (taip išgirtoji „demokratiškoji“ lenkų spauda rašo jo pavardę) linkęs be didesnių skrupulų tiek mus, Lietuvoj, tiek jus, tautiečiai, anoj pusėj sienos, lenkų savivalei palikti. Tiek jus žemina ir niekina savo elgesiu (iš teksto susidaro įspūdis, kad net atvirai, visai nesivaržydamas), tiek mus savo idiotiškais atsiprašymais už tai, kad Lietuvos Seimas, kaip ir derėtų demokratiškoje šalyje, balsavimo metu ne dovanas visokiems priklydėliams (przyblędom)stengiasi pateikti, o vykdo savo pareigą rinkėjams. Liūdniausia kad tokių linkeviczių apstu ne vien tik politikos elite. Nyksta Lietuva, savų kvislingų naikinama.
Iš tokios tarybinės nomenklatūros kaip Linkevič tikėtis daugiau nieko ir negalima.
Ačiū „Aušrai“. Mums Lietuvoje trūksta paprastos, aiškios politinės analizės. „Aušros“ redaktorė rašo emocionaliai bet natūraliai. Matyt punskiečiai jau priėjo liepto galą. Bet aiškiai matyti, kad tie žodžiai paprasti ir nuoširdūs, lietuviški. Nei vienas žodis nenupirktas ir neparduotas.
Gerbiamieji Suvalku salies senu laiku palikuonys.Gincams vesti reikalingi du.Kur du pesasi ,
trecias laimi – Maskva.Lenkija ir Lietuva, yra laisvu apsisprendimu – Europos Sajungoje.Abejose
valstybese yra tvarkomasi pagal ju Konstitucijas.Jeigu kas teigia , kad Lietuvoje ar Lenkijoje
yra pazeidziama Konstitucija. Tas gali kreiptis i ES , jos institucijas , teismus.ES nurodys
kaip isspresti gincus,problemas. Sudiev. Antanas Viluckis .Penkiasdesimt metu gyvenantis V.Vok.
Vitai, raminkis. Tavo autonomija baigesi 1991 m.
„Vitai“, nusimesk netikrą kailį ir rašyk savo gimtąja kalba čia neapsimetinėjęs. Suvalkijos (ar Seinijos, jei taip save vadina) lietuviai patenkinti būtų gavę tokias sąlygas, kokias jūs turite Vilniaus krašte.
Atrodo nelabai protingas ir elgiasi kaip laukinis . Jo nepilnavertiškumo kompleksai išeina, kaip lenkesi prieš lenkus. Paprastus dalykus su lenkų tautinė mažuma negali išspresti per 20 metu, o mes Seinų lietuviai daugiasiai kenčiam dėl šito – tai ant mūsų – vietinių lietuvių lenkai išpils savo nepatekinima. Ar mes žudem žydus Paneriuse – ne – nes mums Žydai būvo sajugininkai prieš lenkų vietine valdžia – o mus kaltina. Ar mes Vilnijos lenkams draudžiam lenkiškai rašyti ir tvartykti reikalus savivaldybeje – ne mes o mes kenčiame del šito. Lenkai seniai reikalauja paprastų tautines mažumos teisių – ne autonomijos.
čia koks praščiokas iš kaimo, o ne ministras. Atsiprašinetojas atsirado o i musu problemas jam nusispjaut. Apgailetina ta lietuvos vyrausybe, lietuvos zmoniu mentalitas- man dabar aiškų kodėl paprastų lenkų problemu jie nemoka spresti.
Lietuvele brangi, ot ministras. Ne veltui lenkai lauke rinkimu – jau beveik prisivede ozka prie vezimo.
Nespejo ministras o galejo dar atsiprasyt, kad lietuviskos mokyklos yra Lenkijoje ir padekot, kad gali 2 likt.
Dar tokio įžūlaus, Lenkijos lietuvių atžvilgiu, Lietuvos ministro nebuvo.
Man gėda dėl tokio mūsų ministro poelgio, visa Lietuva komentaruose burnoja … jau baigia pamiršti Kubilių, koks jis buvo neva blogas 🙂 O ir premjeras, nusprendęs neužsukti pas jus – paskutinis šūdžius. Jau ir latviai pas save diskutuoja, kad lietuviai jiems pakišo gerą kiaulę – tai neabejotinai užprogramuoja naujas problemas ateityje … Laikykitės broliai lietuviai dzūkai, jotvingių palikuonys 🙂
Mieli tautiečiai,
Aš taip pat atsiprašau už tokį ministrą .Neturiu ką daugiau pasakyti.
Stiprybės visiems Jums.
Pagarbiai
Kostas
J.E.Prezidente,apsaugokite lietuvius nuo ministro L.Linkevičiaus politinių veiksmų.Kažkas negero vyksta ,,gerinant“ santykius Lietuva-Lenkija.