Vėjo jėgainės 2 km nuo namų – siūlo dauguma Punsko valsčiaus gyventojų

Draugija „Sūduva“ rugsėjo 17 d. pateikė Punsko savivaldybei pastabą dėl „Poveikio aplinkai ir plėtros krypčių studijos“, siūlydama, kad vėjo jėgainės būtų statomos ne arčiau kaip 2 km nuo gyvenamųjų namų. Tokį įrašą savo parašais parėmė 724 valsčiaus gyventojai, turintys balsavimo teisę.

Apie pateiktą pastabą, parašų rinkimą, visuomenės nuomonę vėjo jėgainių klausimu kalbuosi su draugijos „Sūduva“ pirmininke Onute Škarnuliene.

Petras Gintautas Vitkauskas: 724 parašai – tai daug ar mažai?

Onutė Škarnulienė: Tai labai daug. Nors dabar manau, kad jeigu būtume turėję daugiau laiko, būtume surinkę per tūkstantį parašų. Paprasčiausiai neužėjome į kiekvienus namus, nebeliko laiko. Visų pirma neapvaikščiota nemažai kaimų, kai kuriuose tik į vienus kitus namus užsukome. Navinykuose, Peleliuose, Didžiuliuose, Vidugiriuose, Devetiškėje, Skarkiškėse, Paliūnuose visai arba beveik visai nebuvom ir neklausėm žmonių, ar jie nori pasirašyti. Pasiūlėm pasirašyti tik vienam kitam sutiktam pažįstamam žmogui ar giminaičiui. Taip pat ne visą Punsko miestelį apėjom, nespėjom užeiti antrą kartą pas tuos, kurių neradom namie. Taigi kalbant apie pasirašiusiųjų skaičių – manau, kad jų iš tikrųjų nemažai. Kita vertus, labai naudinga buvo pasikalbėti su žmonėmis. Pasirodo, labai daug jų remia mus, mūsų veiklą. Tai tikrai džiugina.

Viršaitis, priimdamas šiuos parašus, abejojo, ar žmonės žinojo, ką pasirašinėja. Ar pagrįstos tokios abejonės?

Žinoma, kad kiekvienas žinojo, ką pasirašo. Kiekvieno lapo viršuje buvo tekstas dideliu šriftu, kad remiama siūlymą vėjo jėgaines statyti 2 km atstumu nuo gyvenamųjų namų. Tikrai ne vienas žmogus perskaitė prieš pasirašydamas. Buvo atvejų, jog ėjo akinių ieškoti, kad galėtų perskaityti. Nereikia manyti, kad žmonės neišprusę ar kad mes ką nors apgaudinėjame. Anaiptol. Vėjo jėgainių klausimu aktyviai kalbama ir rašoma (ir mūsų vietinėje žiniasklaidoje) jau daugiau kaip metus, dauguma žmonių skaito, žino ir turi susiformavusią nuomonę šiuo klausimu. Jie pasirašo labai sąmoningai. Kita vertus, neseniai „Aušroje“ buvo išspausdintas žemėlapis, kur pažymėta vėjo jėgainių galimo poveikio teritorija. Taigi žmonės atsinešdavo „Aušrą“ klausdami, ar ši vieta numatoma vėjo jėgainėms. Jie buvo skaitę „Aušroje“, kad „Sūduva“ rengia parašų rinkimo akciją konkrečiu klausimu. Taigi visiškai nepagrįsta manyti, kad žmonės rašėsi nežinodami kur ir už ką. Be to, siūlymas, kad vėjo jėgainės būtų 2 km nuo žmonių gyvenamųjų namų, yra tiek logiškas, jog labai natūralu, kad dauguma tokį siūlymą remia. Jis naudingas mums visiems – kiekvienam valsčiaus gyventojui. Mano galva, tą siūlymą turėtų pasirašyti visi – 100 proc.

Gerai, sakai 2 km, bet ar yra tokių vietų Punsko valsčiuje, kur atstumas nuo gyvenamųjų namų būtų 2 km?

Nežinau, ar yra. Šituo tegul investuotojas rūpinasi. Čia jo interesas. Jei nėra, tai galima pasakyti: „Labai gaila. Ieškokit vietos kur kitur“. Bet neturim savo gerovės, savo žemės, kraštovaizdžio, gamtos, sveikatos aukoti investuotojų gerovei. Juk mes, gyvendami Lenkijos provincijoje, nieko kito neturime, išskyrus nuostabią gamtą ir puikius kraštovaizdžius. Ir šitai turime prarasti? Dėl ko? Pinigų? Deja, už pinigus ne viską įsigyjama. Yra dalykų, kurie neįkainojami. Tai mama, tėvas, vaikai, sveikata, sąžinė, mano supratimu, ir iš protėvių paveldėtas kraštas, gamta, kraštovaizdis ir žemė, kurios alkis jaučiamas mūsų krašte.

Pažiūrėkim: žmonės moka didelius pinigus kelionėms, kad pamatytų gražius kraštovaizdžius, vyksta į tolimas šalis. O mes visa tai turime už savo lango. Ten, Punsko kaime, yra vienas kalniukas, nuo kurio matosi Vidugirių ir Seinų bažnyčios… Ar visi ten esat buvę, matę?

Grįžkim dar prie parašų rinkimo. Ar nebuvo taip, kad šeimininkai šunimis papjudytų?

Ne, kad šunimis papjudytų – nebuvo, bet, tiesa, vienas kitas žmogus nepritarė mūsų siūlymui ir ne itin mandagiai kalbėjo aiškindamas, kad vėjo jėgainė tai ir jo kieme galinti stovėti. Tuomet palinkėdavome sėkmės ir nueidavome. Tačiau tikrai labai nedaug tokių buvo. Nežinau, nuo ko tai priklausė, galbūt nuo to, kaip arti nuo planuojamų jėgainių yra kaimas, kad vienuose kaimuose pasirašydavo beveik 100 proc., o kai kuriuose žymiai mažiau žmonių. Tarkim, Ožkiniuose tik viena šeima, kur buvau užėjus, nepasirašė. Punske, kiek vaikščiojau, pasirašė didžioji dauguma. Beje, buvo ir tokių, kurie sakė, jog pritaria, mintimis remia mūsų iniciatyvą, bet nepasirašys. Tada dėkojom, kad bent mintimis remia.

Buvo ir labai malonių akimirkų, kai žmogui pasirašius mes dėkodavome, o jis sakydavo: „Tai jums ačiū, tai jūs savo automobilį eikvojate, laiką gaištate“. Arba: „Ačiū, kad užsiimat šituo. Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turėtų pasirašyti. Ačiū ir sėkmės“. Kažkas sakė: „Jeigu pastatys vėjo jėgaines, važiuosiu gyvent į Vokietiją pas dukrą“. Dar kiti siūlė arbatos.

Per šitą akciją atsirado ir tokių žmonių, kurie deklaravo norį įsirašyti į mūsų draugiją. Esame atviri. Aišku, kad priimsime visus norinčius.

Pernai buvo renkami parašai prieš vėjo jėgaines, kad apskritai jų Punsko valsčiuje nebūtų. Surinkta daugiau kaip 600 parašų. Ar visi tie, kurie pernai pasirašė, rėmė ir šitą siūlomą 2 km atstumą?

Buvo labai įvairiai. Pavyzdžiui, sutikau tokį žmogų, kuris sakė, kad dėl 2 km nepasirašys, nes jis apskritai yra prieš vėjo jėgaines. Nemažai rašėsi tokių, kurie pernai atsisakė pasirašyti. Ir – kas labai liūdina – buvo tokių, kurie pernai pasirašė, o šiemet sakė, kad nepasirašys, nes „nenori turėti nemalonumų“.

Vakarykštis „Lietuvos rytas“ rašė apie galimybę surengti referendumą valsčiuje vėjo jėgainių klausimu. Kaip manai, ar verta būtų?

Aišku, kad verta. Sakyčiau – tai būtų protingiausias sprendimas. Šitas kraštas yra mūsų visų, čia gyvenančių žmonių, tad apie jo ateitį spręskime visi – bent jau demokratinė dauguma. Skaičiau ir aš minėtą straipsnį ir nesupratau, kuo Punsko valsčiaus tarybos pirmininkas Valdas Krakauskas remiasi sakydamas, kad Punske dauguma gyventojų remia vėjo jėgainių statybą, todėl jis siūlo nerengti referendumo. Nėra logikos, ar ne? Jeigu dauguma remtų, tai juk siūlytų referendumą. O aš tikrai žinau, kad didžioji dauguma valsčiaus gyventojų norėtų, jog tie siaubingi įrenginiai būtų kuo toliau nuo jų namų. Taigi renkime referendumą ir suraskime demokratišką sprendimą.

Petras Gintautas Vitkauskas, punskas.pl