Tai, kas dar neseniai buvo braižoma tik popieriuje, virsta tikrove. Nepaisant gyventojų prieštaravimų, pabaigus parengiamuosius darbus ir atlikus elektros linijos statybos pirkimų procedūras, pradėta tiesti ir pačią elektros jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tai strateginė jungtis, kuri susies Lietuvą su žemyninės Europos elektros infrastruktūra. Ji uždarys vadinamąjį Baltijos žiedą, t. y. elektros energijos tinklą aplink Baltijos jūrą.
Lietuvoje elektros jungties atkarpa sudaro 51 km, atramų skaičius – 150. Šalia Alytaus bus pastatytas vienas svarbiausių ir sudėtingiausių elektros jungties „LitPol Link“ įrenginių – nuolatinės srovės intarpas. Jo užduotis susieti skirtingas Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas.
Lenkijos pusėje atkarpa nuo Elko iki sienos su Lietuva sudaro 112 km. Ji eina per dešimt valsčių, esančių Seinų, Suvalkų, Olecko ir Elko apskrityse. Šioje atkarpoje iškils 300 atramų, kurių aukštis apie 77 m. Statybos darbai šiuo metu vykdomi beveik visuose valsčiuose – Elko, Olecko, Vieličkių, Seinų, Punsko, Jeleniavo ir Suvalkų. Nepradėti tik Bakalariavos valsčiuje, kur protesto akcija užsitęsė ilgiausiai, o galų gale visus reikalingus sprendimus už valsčių priėmė Palenkės vaivada.
Pirmosios didžiųjų metalinių konstrukcijų atramos iškilo Olecko ir Vieličkių apylinkėse. Darbai pradeda įsibėgėti per visą jungties trasą – išlieta 120 pamatų, sumontuota 15 (o gal jau ir daugiau, nes pradedamos statyti vis naujos) atramų.
Kaip tokios atramos atrodo, dabar jau mato ir Punsko valsčiaus gyventojai. Pirmoji konstrukcija sumontuota Kampuočių kaime.
Jungties ilgis per Punsko valsčių siekia 16,83 km. Čia numatyta sumontuoti 45 tokias atramas: Agurkių (1), Kampuočių (5), Ožkinių (5), Pelelių (5), Sankūrų (4), Šaltėnų (5), Šlynakiemio (4), Taurusiškės (6), Trakiškių (3), Valinčių (4) ir Vidugirių Būdos (3) kaimuose. Vadinasi, atstumas tarp atramų bus maždaug 370 metrų. Maksimalus didžiausios atramos aukštis – 107 m. Tokių valsčiuje bus kelios (pvz., virš Šaltėnų miško).
Valdo Žilionio nuotraukos
(nb), punskas.pl
Viktorai, dažnių suderinimui reikalinga dar bent viena panašaus galingumo elektros linija. Ji dar tik planuojama. O ji eis arba kita Punsko puse, arba kiek toliau į vakarus.
„2014-09-01
BNS inf.
Lietuvai ketinant statyti milijardinės vertės antrą elektros jungtį į Lenkiją, linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos per Marijampolę studiją rengs Didžiosios Britanijos inžinerinių ir dizaino paslaugų įmonė „URS Infrastructure and Environment“ filialas Lietuvoje.
Bendrovė „Ligrid“ ir „URS Infrastructure and Environment“ rugpjūtį pasirašė 60 tūkst. litų vertės studijos rengimo sutartį, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.
Konkurse taip pat dalyvavo „Taem urbanistų“ ir „Infraplano“ konsorciumas (kaina – 103 tūkst. litų), „Sweco Lietuva“ (117 tūkst. litų) ir „Ardynas“ (302 tūkst. litų).
„Litgrid“ atstovė spaudai Vilija Railaitė BNS sakė, kad studijosrengėjai turės atlikti priešprojektinę galimybių studiją, kuri nustatys naujos elektros perdavimo linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos trasos alternatyvas, tai yra, ar apskritai linija tame regione yra įgyvendinama, kokiomis trasomis o būtų įmanoma ją tiesti.
„Sprendimai dėl konkrečios trasos būtų priimami, tik išnagrinėjus visas priešprojektinėje studijoje pristatytas alternatyvas“, – BNS sakė V.Railaitė.
Skelbta, kad studijos rengėjas, be kita ko, turės įvertinti galimą linijos trasos sąsają su planuojamu dujotiekiu tarp Lietuvos ir Lenkijos bei „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ trasomis.
Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, projektas kainuotų nuo 435 mln. iki 622 mln. eurų (nuo 1,5 mlrd. iki 2,146 mlrd. litų).
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su ES tinklais projektas įtrauktas į Europos Komisijos (EK) patvirtintą 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą.“
Visų pirma ši jungtis su Lenkija Lietuvai reikalinga tam,kad suderinti lietuviškos elektros srovės dažnį su Vakarų elektros sistema,ir taip galutinai atsiskirti nuo Rusijos energetikos parametrų.Elektros energijos persiuntimas minėtą jungtimi abipuse kryptimi yra antraeilis tikslas.Lietuvai iškyla dar viena be galo svarbi energetinė užduotis,būtent: artimiausioje ateityje užtikrinti bazinę savosios elektros energijos generaciją,be kurios nėra garantijos įsijungti į minėtą Vakarų elektros sistemą.Šio bazinės elektros energijos kiekio nepagamins atsinaujintieji šaltiniai, Elektrėnų dujinė jėgainė .Tad,teisus buvęs Energetikos ministras Sekmokas,kad Lietuvai bazinę elektros generaciją gali užtikrinti tik nauja atominė jėgainė /VAE/.Deja, dabartinė Butkevičiaus Vyrausybė su Energetikos ministru J.Neverovičiumi VAE projektą užuot tobulinti ir tęsti, nepateisinamai vilkina ir net žlugdo-taip Lietuvos elektros energijos nepriklausomybė yra neleistinai atidėliojima.Tad, jungtis Lietuva-Lenkija /jeigu bus pilnai ir laiku įgyvendinta/ artimiausioje ateityje bus panaudojama tik iš dalies,deja.
Štai ką apie šią jungtį prieš kelias dienas rašė Dainius Kreivys, konservatorių partijos žmogus, kurių dėka šitas „grožybes“ dabar turėsime:
„Nutiesus „LitPol link“ jungtį į Lietuvą staiga pradės tekėti pigi elektros energija iš Lenkijos ar kontinentinės Europos.
Ši prielaida nepagrįsta jokiais Lenkijos elektros rinkos, kuri remiasi anglimi kūrenamų jėgainių pagaminama elektra, analize, būsimų CO2 išmetimų kainų įtaka. Neatsižvelgiama ir į tai, kad Lenkijos šiaurės–rytų regionas, su kuriuo mus ir sujungs „LitPol link“ jungtis, šiuo metu yra menkai elektrifikuotas, jame jau dabar trūksta elektros energijos, o elektros poreikis ten auga. Taigi galimybė, kad iš Lenkijos Lietuvą pasieks dideli labai pigios elektros energijos srautai, yra iš mokslinės fantastikos srities.“