Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad imsiu ir ką nors Jums, skaitytojai, rašysiu apie dienoraštį. Beveik kas dieną pasižiūriu į savo kalendorių, kad nepražiopsočiau to, ką užsibrėžiu darbo grafike. Vartant jo puslapius, žvilgsnis sustojo ties šio mėnesio paskutine diena. Rugpjūčio 31-oji. Rašoma: „Interneto dienoraščių diena“. O! (Nustembu mintyse.) Laikas atrakinti dienoraščius.
Interneto dienoraščiai arba tinklaraščiai dažniausiai vadinami „blogais“. Tai svetimžodis, atėjęs į mūsų žodyną iš anglų kalbos. Reikėtų jo vengti, bet nelengva atprasti nuo žodžių, vartojamų nuo jaunų dienų. O dabar vertėtų mums išsiaiškinti, kodėl pasaulyje minima ši diena. 2005 m. (kai kuriuose šaltiniuose minimi 2007 m.) sumąstyta pradėti minėti šią dieną, kad būtų suartinti visi, rašantys tinklaraščius. Viename Lietuvos interneto puslapyje rašoma, kad kiekvienas, kuris rašo dienoraštį internete, gali tą dieną pasirinkti savo 5 mėgstamiausius tokių dienoraščių autorius. Norint tai padaryti, tenka jais plačiau pasidomėti. Akivaizdu, kad tokiu būdu siekiama pritraukti žmones skaityti tekstus, kuriuose galima atrasti tikrų perliukų. Kas seniau būtų pagalvojęs, kad ateis laikai, kai dienoraščius patys žmonės pradės skelbti viešai, bus prieinami visuomenei ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Ar atsimenate, kada pirmą kartą patys pradėjote rašyti dienoraštį? Jis buvo rašomas ranka į gražiausią sąsiuvinį su penkiais užraktais ir slepiamas po lova, pagalve, drabužiais arba kokioje nors niekam neprieinamoje dėžutėje už knygų lentynos. Privaloma jį buvo rašyti kiekvieną mielą dieną. Jeigu būdavo bloga diena, trūko minčių, tada taip ir užrašydavom, kad „šiandien man nieko nesinori…“ Tai buvo išpažinčių knygelė, kurioje viską buvo galima iškloti juoda ant balto. Niekas neturėjo teisės jo skaityti. Tik po daugelio metų žmonės pradėjo išpažinti, kad turbūt nėra tokio dienoraščio, kurio nebūtų kas nors ir kada nors suradęs ir paskaitęs. Dažniausiai tai būdavo mamos, kurios ramiai gamindamos kas dieną pietus vaidindavo, kad nežino apie dukros spalvotų išpažinčių knygelę. Taip mes, mažos mergaitės, augom nieko neįtardamos atrakinant dienoraščius. Juose žmogus atsiverdavo, išliedavo viską, ką laikydavo savo širdyje. Gal tai ir būdavo padrikų minčių tekstukai, jie turėjo ir vis dar turi teigiamą įtaką kalbos tobulėjimui ir, pavadinkime, proto atsipalaidavimui. Lietuvių rašytojai taip pat kurdavo dienoraščius, kurie vėliau virsdavo knygomis. Pavyzdžiui, galima internete parsisiųsti Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentus 1938-1975“ ir pasižiūrėti į praėjusio šimtmečio Lietuvą. Dienoraščio skaitymas neprilygsta romano ar novelių skaitymui. Sakiniai paprastesni, neišdailinti, dažnai trumpučiai. Juose jaučiama nemažai ekspresijos, nuotaikų kaitos. Skaitydami jį pradedame artimiau pažintis su jo autoriumi. Jeigu reikėtų palyginti kokio nors rašytojo dienoraščius su tokiais, kokie šiandien yra kuriami internete, turbūt gimtų puiki idėja parašyti mokslinį darbą. O ar Jūs žinojote, kad yra mūsų kraštiečių, kurie turi savo tinklaraščius su nepapratai įdomiais tekstais? Pasidomėkite, o galbūt pavyks vieną kitą aptikti. Juose gausu ne tik išpažinčių, kelionių įspūdžių, bet ir spalvingų nuotraukų, kuriomis pagyvinamas teksto turinys. Kadangi už savaitės minėsime visų užrakintų ir atrakintų dienoraščių dieną, ta proga, Jūrate, einu skaityti Tavo naujausio įrašo!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
gal geriau parašykite apie mūsų kraštą siaubiantį mišrių (su lenkais) santuokų tsunami, ir dėl kokia dėl to laukia ateitis mūsų krašto, mūsų protėvių taip sunkiai įkurtų lietuviškų mokyklų, ar nereikės jau greit lenkams užleisti mūsų tėvų pasididžavimo- Kovo 11-sios licėjaus, kultūros namų (priminsiu, kad prie jų statybos lėšomis, ir tai nemažomis, prisidėjo Lietuva).
Pasistenkite paanalizuoti, kodėl pastaruoju metu tokios madingos tapo santuokos su lenku(lenke), ką mums davė (o gal nedavė) lietuviškos mokyklos, mūsų šeimos? Ar jaunimui lietuviška šeima yra vertybe, ar nieko nevertas ‘senelių prietaras’?
Bus žymiai įdomiau ir naudingiau apie tai perskaityti, nei apie nelabai kam rūpimą ir aktualią Dienoraščio dieną