Gražu yra matyti lietuvių būrelį,
Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaiko
Ir suėję tėvynei aukoja žodelį…
Vincas Kudirka
Paskutinėmis dienomis pas mus, t. y. – ir pas Jus, vyksta labai gražūs dalykai. Savaitę pradėjome plačiomis šypsenomis po Vasario 16-ajai skirto koncerto, kuriam paaukojome garsius plojimus iki delnų raudonumo. Po to mano kalendoriuje subarškėjo priminimas apie Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Ir kaipgi jos nešvęsti? Nejaugi kambarys prakvipo puota? Tai jau tikrai ne. Švęsti tokią dieną, mano supratimu, tai reiškia kalbėti savo gimtąja tėvų kalba – gražiai, nešiukšlinant jos svetimybėmis, papuošiant švaria ir tarmiška šnekta. Tokia diena gali būti pirma pamoka pagalvoti, kaip prisidėti prie, mūsų atveju, lietuvių kalbos puoselėjimo. O didelių pastangų tikrai nereikia. Tereikia savo kalba kalbėti ir taip aukoti tėvynei žodelį.
Mūsų gimtoji lietuvių kalba tinkama viskam: šokiams, dainoms, pokalbiams, anekdotams, greitakalbėms ar gražiai nusikeikti. Kalbant apie greitakalbes, tai labai gera kalbos mankšta. Štai kelios greitakalbės Jums „pasportuoti“:
- Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.
- Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert.
- Nebeprisikiškiakopūsteliaudavome su orangiutangiukais, kurie besikatapultuojantys rėkė: panabagybė.
Kalbininkai sako, kad mūsų kalba yra labai muzikali ir turtinga. Ji nuolat keičiasi, tačiau jos pokyčiai yra ženklas, kad ji gyva. Gyvi yra kai kurie labai gražūs, prajuokinantys lietuviški keiksmažodžiai. Štai keletas jų iš dzūkų atsiminimų:
- rupūs miltai;
- kad tavi kvaraba/bala;
- aik ušėko bucuoc;
- kad tavi kur congas;
- sutrūnyk kap baravykas;
- o kad tavi meška būt apš…
Su švente!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Ačiū Gerb. Jurgitai už geras mintis pateiktas straipsnyje.Vis dėlto pripažinkime,kad Punsko-Seinų-Suvalkų krašto buitinė dzūkų kalba pilna barbarizmų ,nes ilgaamžė lenkiškos aplinkos įtaka labai stipriai įtakojo ir įtakoja vietinių lietuvių kultūrą,ypač kalbą.Daug kalbos netaisyklingumų ,ypač sakinio struktūros atžvilgiu, galima išgirsti kai kurių pašnekovų viešoje kalboje,pvz.konferencijose,per lietuviška Balstogės radijo laidas. Pastebėtina ir tai,kad dabartinėje Lietuvoje daugeliu atveju požiūris į lietuvių kalbos reikšmės svarbą, taisyklingą jos vartojimą viešoje erdvėje yra nerūpestingas ir aplaidus.Daug įtakingų intelektualų,politikų ,valdžios pareigūnų , akademinės visuomenės atstovų į lietuvių kalbos problemas žiūri aplaidžiai, o kartais ir išdavikiškai.Pagrindinė aplaidaus ir ,,laisvamaniško“ požiūrio į savosios kalbos reikalus ,manau, yra didžiulis visuomenės suliberalėjimas,kuris su panieka žiūri iš viso į tautiškumą,tautinę kultūrą, istorinę atmintį.Tikėkimes,kad Lenkijos lietuviai bus atsparesni slavizmo kultūrinei įtakai,o Lietuvos kultūrinis,politinis ir intelektualinis elitas labiau atsigręš į savosios prigimtinės kultūros-kalbos reikalus.