Vakar, rugpjūčio 24 d., šventėme gandrų išskridimo dieną. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus tikėdami, kad jie žiemoti išskrenda į Dausas – šviesos, šilumos ir visokių gėrybių pilną, virš dangaus skliauto esančią Dievo buveinę.
Apie šį laiką prasidėdavo rudeninis avikirpis. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šventojo Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį odą.
Ši diena jau laikyta rudens pradžia. Buvo sakoma: „Lig Baltramiejaus bręsta, po Baltramiejaus vysta“. Pastebėta, kad apie šią dieną nustoja kurkti varlės. Kadangi rugpjūčio pabaigoje diena jau yra pastebimai sutrumpėjusi, o darbų sumažėję, todėl gandrams išskrendant piemenims nustodavo duoti valgyti pavakarius.
Pagal šios dienos orą buvo spėjami būsimo rudens orai. Buvo laikoma, kad koks oras yra gandrų išskridimo dieną, toks ir ruduo bus. Jei lyja – tai laukia šlapias ruduo, jei saulėta – tai ruduo irgi saulėtas.
Šakiškiai išskridus gandrams jau pradėdavo arti žemę rugiams, o ukmergiškiai jau imdavosi rugių sėjos.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius apie gandrų išskridimą rašo:
„Rugpjūčio 24-ąją, per šventą Baltramiejų, išskrenda gandrai. Tai žino visi, tai – ne išgalvota, o ilgai paukščius stebint atsiradusi tiesa. Ornitologai prieš keliolika metų sužinojo, kad po šios dienos retai kur gandrų lieka, o iki rugsėjo jų jau nebūna nė vieno. Žinoma, keliauti gandrai pradeda anksčiau: sausringą vasarą – jau rugpjūčio viduryje. Gandrų kelias į žiemavietes Afrikoje tolimas, tačiau rudenį paukščiai neskuba – suradę ramią vietą ir daug maisto, jie apsistoja ir ten išbūna bent keletą dienų.
Atsiranda porų, kurios dėl įvairių priežasčių peri vėliau, tad jų vaikai dar gali augti. Žinoma, kol maisto pakanka, jauniklius užauginti nėra sunku. Tačiau kelionėn paukščiai kyla pajutę trumpėjančias dienas, o ne maisto stygių. Jeigu gandriukai nespėja užaugti iki rugsėjo vidurio, tėvai juos gali palikti likimo valiai. Kad ir kaip tai žmonėms keista, gandrai paklūsta griežtiems gamtos dėsniams.“
Ketvirtadienį, 2011 m. rugpjūčio 25 d., gandrų išskridimo proga Rambyno regioninis parkas surengs renginį „Paskutiniai gandro pavakariai“.
Rambyno regioninis parkas garsėja Bitėnų kaimo baltųjų gandrų kolonija. Tai vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų pamėgtas gamtos fenomenas. Gandrų kolonija kasmet įsikuria vaizdingame pušynėlyje ant Nemuno upės kranto Bitėnų kaime. Kasmet čia būna užimta apie 18 lizdų, nors lizdaviečių yra net 23. Gandrų koloniją rasti nesudėtinga. Nuo pagrindinės sankryžos Bitėnų kaime yra nuoroda, netoli gandrų kolonijos įrengta nuotolinė gandrų stebykla, automobilių pastatymo vieta ir informacinis stendas.
.